Klaipėdos uostas

Ekspertas: Lietuva negreitai ras kuo pakeisti Baltarusijos naftos produktus

(atnaujinta 00:39 2020.12.16)
Jei Minskas nukreips krovinius per Rusijos uostus, Maskva gali gauti savo ekonominės naudos iš esamos padėties, sakė buvęs Rusijos susisiekimo ministerijos viešosios tarybos narys Sergejus Chrapačas

VILNIUS, gruodžio 15 — Sputnik. Interviu Sputnik Lietuva buvęs Rusijos susisiekimo ministerijos viešosios tarybos narys Sergejus Chrapačas padarė prielaidą, kad sutartyse gali būti numatytos sankcijos už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

"Jei ši nuobauda, ​​kuri galėjo būti suformuluota... Greičiausiai ji yra išdėstyta susitarimuose su uostu, bus mažesnė už naudą, kurią Baltarusija gaus iš tranzito per Rusijos uostus, tuomet, žinoma, jie tai padarys, politiniu ir ekonominiu požiūriu jiems tai bus pelningiau. Ir jei bauda bus didesnė, tada greičiausiai tai vis dar yra "raumenų demonstravimas" prieš Baltijos partnerius po jų labai neapdairių pareiškimų apie galimą sankcijų įvedimą Baltarusijai atsižvelgiant į naujausius politinius įvykius", — sakė jis.

Chrapačas pridūrė, kad nukreipiamos apimtys ir sutarčių suma paprastai neatskleidžiama, nes tai yra komercinė paslaptis. Tačiau baltarusiški kroviniai Klaipėdos uoste užima mažiausiai 10–12 procentų perkrovimo apimties.

"Atitinkamai, praradus tokį partnerį, nutrūks sutartiniai santykiai ir bus padaryta ekonominė žala... Tai tikriausiai net ne žala, o tiesiog šios įmonės marginalumo sumažėjimas ir, atitinkamai, ekonominiu požiūriu tai greičiausiai bus blogai Lietuvai, nes kuo pakeisti baltarusių krovinius, ji ras negreitai. Ir, žinoma, šiuo metu ji patirs tam tikrų nuostolių, paieškos išlaidų", — sakė jis.

Tuo tarpu, pasak Chrapačo, tai gali atnešti ekonominę naudą Rusijai.

"Rusijos požiūriu šis variantas tikriausiai yra naudingas, nes perteklinė prekyba per Rusijos uostus padidins mokestines įplaukas į Rusijos biudžetą, o tai negali būti blogai. Rusijos atžvilgiu tai yra gana teigiama tendencija", — apibendrino jis. 

Baltarusijos naftos bendrovės "BNK (UK) Limited" dukterinė įmonė laikinai sustabdė naftos produktų eksportą per Klaipėdą pagal naujas sutartis. Tai pranešė Lietuvos "Klaipėdos naftos" bendrovės spaudos tarnyba.

Visos BNK ir KN sutartys lieka galioti, tačiau sutartinių įsipareigojimų vykdymas sustabdomas neribotam laikui. Krovinių gabenimas, nors ir mažesniais kiekiais, šiuo metu siunčiamas į Klaipėdą ir perkraunamas KN naftos terminale tolesniam eksportui.

Tegai:
naftos produktai, tranzitas, Klaipėdos nafta
Dar šia tema
Ekspertas: Baltarusijos tranzito praradimas parodys, ką iš tikrųjų sugeba Lietuva
Spalį daugiausia kartų tranzitu per Lietuvą buvo skrendama į Rusiją
Liks be tranzito: kodėl Rusija ir Baltarusija palieka Baltijos šalių uostus
Nord Stream-2

Vokietijos užsienio reikalų ministras patikslino Berlyno poziciją dėl "Nord Stream-2"

(atnaujinta 11:56 2021.01.21)
Jis pažymėjo, kad supranta kai kurių bendrovių sprendimą pasitraukti iš projekto dėl gresiančių sankcijų

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Masas atmetė ekstrateritorines sankcijas "Nord Stream-2", pažadėjo, kad apie jas bus diskutuojama su naująja JAV administracija, ir teigė, kad per kelias ateinančias savaites ir mėnesius bus galima spręsti apie daugelio bendrovių pasitraukimo iš projekto pasekmes, praneša RIA Novosti.

"Mūsų vizijoje šios sankcijos, kurios yra ekstrateritorinės, yra neteisingos. Anksčiau apie tai kalbėdavome vėl ir vėl", — sakė jis.

Jis teigė, kad sankcijų tema bus aptarta su naująja JAV administracija.

Elektros perdavimo  linijos
© Sputnik / Руслан Шамуков

"Mes kalbėsime apie tai tarpusavyje — ir tai yra skirtumas su ankstesne vyriausybe. Tada mes apie viską sužinojome tik iš žiniasklaidos ir nediskutavome tarpusavyje", — sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras.

Masas dar negalėjo įvardyti datų galimoms konsultacijoms su JAV valdžios institucijomis.

Jis pažymėjo, kad supranta kai kurių bendrovių sprendimą pasitraukti iš projekto dėl gresiančių sankcijų.

Apie šių įvykių įtaką "Nord Stream-2" paleidimui Masas kalbėjo santūriai: "Ar jis bus, bus nuspręsta artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais. Dabar to niekas negali pasakyti iš anksto".

"Nord Stream-2" projektu numatoma nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, siekiančios tiekti savo suskystintas gamtines dujas ES, taip pat nemažai Europos šalių.

Sausio 1 dieną JAV Senatas balsavo už gynybos biudžetą 2021 metams. Dokumente, be kita ko, numatyta išplėsti sankcijas prieš "Nord Stream-2".

Gruodžio mėnesį Vokietijos vandenyse buvo baigta statyti 2,6 kilometro ilgio dujotiekio atkarpa. Dabar būtina pakloti atkarpą Danijos vandenyse, remiantis preliminariais žiniasklaidos vertinimais, jos ilgis sieks apie 150 kilometrų.

Dėl naujų JAV apribojimų Norvegijos bendrovė "Det Norske Veritas — Germanischer Lloyd" (DNV GL), Šveicarijos bendrovė "Zurich Insurance" ir Danijos bendrovė "Ramboll" atsisakė bendradarbiauti su "Nord Stream-2".

Tegai:
Nord Stream-2, Vokietija
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Трубы для газопровода Северный поток - 2

Ekspertas įvertino Europos Parlamento galimybes sustabdyti "Nord Stream-2"

(atnaujinta 10:56 2021.01.21)
Europos Parlamentas planuoja reikalauti iš Europos Sąjungos nutraukti dujotiekio "Nord Stream-2" statybas ir įvesti sankcijas Rusijos Federacijai dėl Rusijos tinklaraštininko Aleksejaus Navalno arešto

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Europos Parlamento rezoliucijos yra patariamojo pobūdžio, "Nord Stream-2" likimas priklausys nuo Vokietijos pozicijos, RIA Novosti sakė "Fitch" gamtos išteklių ir žaliavinių prekių grupės direktorius Dmitrijus Marinčenka.

Europos Parlamentas planuoja reikalauti iš Europos Sąjungos nutraukti dujotiekio "Nord Stream-2" statybas ir įvesti sankcijas Rusijos Federacijai dėl Rusijos tinklaraštininko Aleksejaus Navalno arešto, anksčiau pranešė Vokietijos laikraštis, remdamasis rezoliucijos projektu. Ketvirtadienį dokumentas bus svarstomas Europos Parlamente.

"Europos Parlamento rezoliucijos yra rekomendacinio pobūdžio, galų gale viskas priklauso nuo Vokietijos pozicijos, kuri vis dar bando atskirti "Nord Stream-2" klausimą nuo geopolitikos", — sakė Marinčenka.

Vokietijos ministrų kabineto atstovo spaudai pavaduotoja Martina Fietz trečiadienį sakė, kad Vokietijos ministrų kabinetas atkreipė dėmesį į naujas JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2" ir vamzdžių klojimo laivą "Fortuna" ir kad Berlynas laikosi ankstesnės pozicijos dėl šio projekto. Anksčiau Vokietijos vyriausybė ne kartą pareiškė, kad atmeta ekstrateritorines sankcijas, o patį "Nord Stream-2" projektą laiko komerciniu, o ne politiniu.

"Tačiau dabartinė padėtis gali turėti įtakos "Nord Stream-2", — sakė Marinčenka.

"Nieko negalima atmesti, rezoliucija ir įtempta geopolitinė padėtis padidina riziką projektui", — sakė jis.

"Nord Stream-2" numato iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios ketina tiekti savo suskystintas gamtines dujas ES, taip pat Ukraina ir daugybė Europos šalių. JAV 2019 metų gruodžio mėnesį įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos "Allseas" buvo priversta nutraukti klojimą.

2020 metų gruodžio mėnesį vamzdžių klojimo laivas "Fortuna" Vokietijos vandenyse paklojo 2,6 kilometro vamzdžių. Todėl, pasak "Nord Stream 2 AG" (projekto operatorius), iš viso jo dviejų linijų ilgio (2 460 kilometrų) liko neužbaigta maždaug 148 kilometrai dujotiekio — 120 kilometrų liko Danijos vandenyse ir apie 28 kilometrai Vokietijos vandenyse. Danijos valdžios institucijos susitarė dėl galimybės naudoti "Fortuną" nuo sausio 15 dienos, Vokietijos leidimas šiam laivui galioja iki gegužės pabaigos.

Tuo tarpu sausio mėnesį JAV išplėtė sankcijas prieš "Nord Stream-2", įtraukdamos į sąrašą bandymų, tikrinimo ir sertifikavimo paslaugas tekiančias įmones, taip pat paslaugas ar įrenginius, skirtus laivų krovimui atnaujinti. Netrukus po to Norvegijos bendrovė "DNV GL" paskelbė nutraukianti visą veiklą, susijusią su dujotiekio patikrinimu, ir negalės jo patvirtinti. O sausio 19 d. JAV įvedė sankcijas laivui "Fortuna" ir jo savininkei — "KBT-Rus" kompanijai.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
sankcijos, Aleksejus Navalnas, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Žiniasklaida paskelbė "Nord Stream-2" statybų užbaigimo datą
Paaiškėjo "Nord Stream-2" statybų grafikas
"Nord Stream-2" operatorius pranešė apie dalyvių reakciją į JAV sankcijas