Pinigai, archyvinė nuotrauka

Vaiko pinigai kitąmet didės iki 70 eurų

(atnaujinta 15:44 2020.12.16)
Nuo kitų metų vaiko pinigai augs nuo 60 iki 70 eurų, neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams — nuo 100 iki 111 eurų

VILNIUS, gruodžio 16 — Sputnik. Vyriausybė šios dienos nutolinime posėdyje pritarė sprendimui koreguoti universalios vaiko išmokos koeficientą, kad vaiko pinigai kitąmet didėtų iki 70 eurų už vaiką.

Kaip posėdžio metu teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, bus nustatytas universalios išmokos dydžio vaikui koeficientas, siekiantis 1,75 bazinio socialinės išmokos dydžio.

"Čia taip pat yra mūsų įsipareigojimai, kuriuos prisiėmėme priimdami sprendimą didinti vaiko pinigus. Kad tai būtų įgyvendinta nuo 2021 metų sausio 1 dienos, turime nustatyti universalios išmokos dydžio vaikui koeficientą — 1,75 bazinio socialinės išmokos dydžio, taip užtikrinant išmokos vaikui padidėjimą nuo 60 iki 70 eurų", — teigė Navickienė.

Kaip pabrėžė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, tai yra tik "aritmetinis pataisymas", jog keičiantis pačiam baziniam dydžiui, nuo kitų metų universali išmoka vienam vaikui siektų 70 eurų.

Anot jos, šį įsipareigojimą Vyriausybė vykdys, tam suplanuotos lėšos biudžete.

Nuo kitų metų sausio vaiko pinigai augs nuo 60 iki 70 eurų, neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams — nuo 100 iki 111 eurų. Šioms išmokoms kitiems metams papildomai reikės 63 mln. eurų.

Tegai:
pinigai, vaikas
Dar šia tema
Vaiko teisių apsaugos specialistams bus atliekami serologiniai tyrimai dėl COVID-19
Pandemijos kontekste primenama, kada tėvai gali gauti ligos išmoką vaiko priežiūrai
Sunkvežimiai

Lietuva neteko per šimto transporto įmonių

(atnaujinta 21:25 2021.02.24)
Vis daugiau logistikos bendrovių persikelia į kitas ES šalis, kur, norėdamos tęsti savo veiklą, atidaro dukterines įmones ar naujas įmones

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Nuo praėjusio kovo pradžios Lietuva neteko 115 transporto įmonių, iš jų daugiau nei 90 persikėlė į Lenkiją, praneša Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija ("Linava").

Pažymima, kad vis daugiau logistikos sektoriuje veikiančių įmonių palieka Lietuvos rinką ir persikelia į Lenkiją, Vokietiją bei kitas Vakarų Europos šalis, kur atidaro dukterines įmones ar naujas įmones ir tęsia savo veiklą.

"Linava" teigė, kad dėl šių įmonių tęsimo Lenkijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse valstybės biudžetas neteks beveik 45 milijonų eurų, o mažesnėms įmonėms gresia žlugimas.

"Linavos" generalinis sekretorius Zenonas Buivydas pažymėjo, kad panašios tendencijos matomos nuo praėjusių metų kovo, kai šalis pradėjo kovą su koronavirusu.

"Vežėjų kraustymąsi į užsienį lemia trys veiksniai — Mobilumo pakete numatytos priemonės, pernai prasidėjusi pandemija ir pradėtos taikyti naujos mokestinės priemonės, kurios padidino naštą vežėjams ir pablogino konkurencijos sąlygas", — teigia jis.

Naujausiais asociacijos duomenimis, pernai Lietuvoje buvo įregistruota 3100 sunkvežimių, arba 43 proc. mažiau nei 2019 metais.

"Vežėjai tiesiog nebeinvestuoja į naujas transporto priemones. Tai negalutiniai duomenys, nes ne visi vežėjai priklauso asociacijai ir ne visi veiklą svetur perkelia padedami tarpininkų, kiti tai daro savarankiškai", — sako jis.

Pavyzdžiui, manoma, kad dėl verslo perkėlimo į Lenkiją Lietuvos biudžetas neteks beveik 36 milijonų eurų.

Asociacijos "Linava" prezidentas Romas Austinskas pažymėjo, kad tai labai nerimą kelianti tendencija, nes vis daugiau įmonių, kurioms per sunku dirbti Lietuvoje, susiduria su finansiniais sunkumais ir verslo nesėkmėmis.

"Veiklą tęsti svetur planuoja ir daugiau transporto įmonių, kurios ieško išeičių, kaip išgyventi kuo mažesnėmis sąnaudomis. Mūsų verslai konkuruoja su Lenkijos, Bulgarijos, Rumunijos vežėjais, kur gerokai palankesnės sąlygos verslui augti", — sakė jis.

"Linavos" atstovai pažymėjo, kad daugelyje šalių koeficientai netaikomi, skirtingai nei Lietuvoje, kur koeficientas nuo 2020 metų padidėjo iki 1,65. Pagrindinis minimalus darbo užmokestis Lietuvoje taip pat padidėjo, o vežėjams pritaikius koeficientą 1,65, jis padidėjo beveik 40 procentų.

Padėtis su vežėjais

Anksčiau ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sakė, kad ekspertų taryba siūlo sugriežtinti vežėjų kontrolę ir jų tyrimus dėl koronaviruso. Anot jos, kalbama ne apie sienų uždarymą, o apie šiame sektoriuje dirbančių žmonių sveikatos stebėjimą.

Vyriausybės vadovė mano, kad būtina rasti sprendimus, kurie sustiprintų infekcijos plitimo kontrolę.

Praėjusiais metais JK buvo atrasta nauja koronaviruso SARS-CoV-2 mutacija, kuri, pirminiais duomenimis, gali būti 70 proc. užkrečiamesnė nei įprasta padermė. Daugelis šalių uždarė skrydžius į Didžiąją Britaniją. Be to, dėl sunkios padėties pasienyje su Prancūzija sunkvežimių vairuotojai, įskaitant vairuotojus iš Europos, prieš Kalėdų atostogas buvo įstrigę Doverio uoste. Daugelis vežėjų negalėjo grįžti namo per Kalėdas.

Tegai:
Lietuva, ekonomika, įmonės
Nord Stream-2

Vokietijos "Wintershall Dea" baigė "Nord Stream-2" finansavimą

(atnaujinta 15:33 2021.02.24)
Jos dalyvavimas "Nord Stream-2" projekte apsiriboja paskolų teikimu kartu su keturiomis kitomis Europos energetikos įmonėmis

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Vokietijos "Wintershall Dea", vienas iš "Gazprom" finansinių partnerių "Nord Stream-2", užbaigė investicijas į dujotiekio statybą ir iš viso šiam projektui skyrė 730 milijonų eurų, pranešė RIA Novosti.

"Grupės dalyvavimas "Nord Stream-2" projekte apsiriboja paskolų teikimu kartu su keturiomis kitomis Europos energetikos įmonėmis ("Engie", "OMV", "Shell" ir "Uniper"). Bendrovės mokėjimai pagal "Nord Stream 2 AG" paskolą siekia 730 milijonų eurų ir buvo baigti prieš rekomendacijų peržiūrėjimą pagal "Įstatymo dėl atoveikio JAV priešininkams sankcijomis" (CAATSA) 232 skirsnį", — sakoma pranešime.

"Daugiau mokėjimų neplanuojama", — priduria "Wintershall DEA".

"Nord Stream-2" projektu numatoma nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos nutiesti dvi dujotiekio linijas, kurių bendras pajėgumas sieks 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus.

Jungtinės Valstijos aktyviai priešinasi projektui, norėdamos tiekti Europai savo suskystintas gamtines dujas, taip pat Ukraina ir daugelis kitų Europos šalių. 2019 metų gruodžio mėnesį Vašingtonas įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos "Allseas" buvo priversta nutraukti savo darbą projekte. Tuo tarpu Rusija ne kartą pabrėžė, kad dujotiekio statyba atitinka Europos vartotojų interesus ir siekia grynai ekonominių tikslų.

Vokietija pasisako už dujotiekio užbaigimą ir atmeta vienašališkas ekstrateritorines JAV sankcijas.

Tegai:
Vokietija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Ingrida Šimonytė

Trečioji banga ar ne? Premjerė įvertino situaciją su COVID-19 

(atnaujinta 07:28 2021.02.25)
Karantinas Lietuvoje įvestas nuo lapkričio pradžios ir pratęstas iki kovo pabaigos. Tuo tarpu gyventojų judėjimo tarp savivaldybių apribojimas pratęstas iki kovo 15 dienos

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigė netikinti, kad respublikoje pastebėta trečioji koronaviruso banga. Ji apie tai pranešė po vyriausybės posėdžio.

"Aš vertinčiau tą situaciją kaip tam tikrą įstrigimą. Todėl siūloma esmingai išplėsti testavimo apimtis didesnėmis grupėmis. Tikėjomės to iš savivaldybių, tačiau pamatėme, kad rezultatas nelabai geras, testavimo apimtys nepadidėjo", — sakė ji.

Ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė pratęsti karantiną iki kovo 31 dienos, taip pat iki kovo 15 dienos palikti gyventojų judėjimo tarp savivaldybių apribojimus, tačiau kartu leisti judėti tarp žiedinių savivaldybių.

Čaplinskas pasisakė apie draudimo dėvėti medvilnines kaukes netinkamumą >>

Tačiau reikalingi kiti pakeitimai, sakė Šimonytė. Anot jos, sprendimas leisti savivaldybėms pačioms padidinti koronaviruso tyrimus pasirodė esąs neveiksmingas, nes šios apimtys žymiai nepadidėjo. Todėl, pasak ministrės pirmininkės, testavimo apimtis bus išplėsta vyriausybės įsakymu.

Pasak jos, išplėtus testavimo apimtis, bus aiškesnis COVID-19 paplitimo pasirinktose savivaldybėse vaizdas, sakė ji. Be to, Šimonytė teigė, kad testavimo rezultatai padės nuspręsti, ar toliau riboti gyventojų judėjimą.

Vyriausybės vadovės teigimu, kol prasidės skiepijimo procesas, visuomenė turės gyventi su apribojimais. Tuo pačiu ji neatmetė, kad Lietuva gali grįžti prie griežtų kovos su koronavirusu priemonių.

Kalbėdama apie pastaruoju metu išaugusį COVID-19 atvejų skaičių, ministrė pirmininkė teigė nesiejanti šių tendencijų su naujausiomis nuolaidomis su kirpyklų ir grožio paslaugomis. Tačiau Šimonytė pripažino, kad dėl priimtų sprendimų padidėjo žmonių mobilumas.

Lietuvoje yra daugiau nei 195 tūkstančiai COVID-19 atvejų, daugiau nei 181 tūkstantis žmonių pasveiko, o mirė 3200. Visiškai paskiepyti daugiau nei 69 tūkstančiai žmonių.

Lietuvoje karantinas buvo įvestas nuo lapkričio pradžios ir pratęstas iki kovo pabaigos. Tuo pat metu gyventojų judėjimo tarp savivaldybių apribojimas buvo pratęstas iki kovo 15 dienos. Leidžiama judėti tarp žiedinių savivaldybių.

Tegai:
karantinas, Ingrida Šimonytė
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje