Nord Stream-2 statyba

JAV tikisi visiškai sustabdyti "Nord Stream-2" sankcijomis

(atnaujinta 12:31 2020.12.17)
Anksčiau Amerikos ambasada Berlyne paragino Vokietiją ir ES nustatyti moratoriumą dujotiekio statybai

VILNIUS, gruodžio 17 — Sputnik. Jungtinės Valstijos toliau taikys apribojimus "Nord Stream-2", kol jis bus sustabdytas, pareiškė JAV valstybės sekretoriaus padėjėjo pavaduotojas Europos ir Eurazijos reikalams Kristoferis Robinsonas (Christopher Robinson). Apie tai jis pranešė internetinėje Atlanto Tarybos konferencijoje.

Pasak jo, "Nord Stream-2" — tai ne komercinis, o politinis projektas.

"Mes nenorime taikyti sankcijų, tačiau naudosime šias galias ir šias priemones, kad sustabdytume projektą", — pareiškė jis.

Anot Robinsono, Rusija nori panaudoti "Nord Stream-2", kad išplėstų savo įtaką Europoje ir "palaikytų savo geopolitinius interesus". Jis mano, kad jei projektas bus sustabdytas, tai galėtų padėti pamatus gerinti Vašingtono ir Maskvos santykius.

"Jei norime stabilesnių santykių su Rusija arba siekiame pagerinti santykius su Rusija, turime nutraukti ir suvaldyti žalingą Rusijos įtaką šiems būsimiems JAV ir Rusijos santykiams, todėl turime sustabdyti dujotiekį "Nord Stream-2", — pasakė Robinsonas.

Anksčiau JAV ambasada Berlyne paragino Vokietiją ir ES įvesti moratoriumą "Nord Stream-2" statyboms, teigdama, kad šiuo projektu neva siekiama "apeiti Ukrainą ir suskaldyti Europą", pranešė laikraštis "Handelsblatt".

"Nord Stream-2" projektu numatoma nutiesti dvi dujotiekio linijas, kurių bendras pajėgumas — 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos.

Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas reklamuoja ES, taip pat Ukraina ir daugybė Europos šalių. JAV 2019 m. gruodžio mėn. įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl to Šveicarijos bendrovė "Allseas" buvo priversta nutraukti savo darbus projekte.

Gruodžio 11-ąją pranešta, kad vamzdžių klojimo laivas "Fortūna" Vokietijos vandenyse pradėjo kloti nebaigtą dujotiekio atkarpą. Laivas turi iškloti 2,6 kilometrų ilgio dujotiekio atkarpą išskirtinėje Vokietijos Federacinės Respublikos ekonominėje zonoje mažiau nei 30 metrų (100 pėdų) gylyje.

Maskva ne kartą pabrėžė, kad projektas — išimtinai ekonominis.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Rusija, Vokietija, ES, sankcijos, JAV, Nord Stream-2 statyba, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (588)
Dar šia tema
"Nord Stream-2" tiesimą Vokietijos vandenyse norima užbaigti gruodžio mėnesį
Atnaujinti "Nord Stream-2" vamzdžių klojimo darbai
JAV pareiškė, kad "Nord Stream-2" niekada netekės dujos iš Rusijos
Ingrida Šimonytė

Šimonytė: "PKN Orlen" investicijos turėtų prisidėti prie naujų darbo vietų kūrimo

(atnaujinta 16:59 2021.02.25)
Taip pat pažymima, kad įgyvendinant strategiją bus diversifikuojami pajamų šaltiniai, kuriais siekiama iki 2050 metų sumažinti anglies dvideginio emisijas iki nulio

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Premjerė Ingrida Šimonytė susitiko su "PKN Orlen" koncerno prezidentu Danieliu Obajteku ir AB "Orlen Lietuva" generaliniu direktoriumi Michalu Rudnickiu, teigiama Vyriausybės pranešime.

Pabrėžiama, kad susitikimo metu "PKN Orlen" koncernas pristatė 2030-ųjų metų strategiją ir būsimas investicijas, kurios susijusios su koncerno įsipareigojimais mažinti taršą ir siekti aplinkosaugos tikslų.

"Planuojamos "PKN Orlen" investicijos Lietuvoje turėtų prisidėti prie naujų darbo vietų kūrimo ir ekonomikos atsigavimo regione. Labai svarbu, kad koncerno akiratyje išlieka aplinkosauga  ir investicijos bus skirtos atsinaujinančiai energetikos plėtrai", — sakė premjerė.

Pažymima, kad įgyvendinant strategiją bus diversifikuojami pajamų šaltiniai, kuriais siekiama iki 2050 metų sumažinti anglies dvideginio emisijas iki nulio.

Taip pat, Lenkijos Vyriausybė vykdo koncerno įmonių konsolidavimą, pagal kurį prie "PKN Orlen" prijungs "Lotos", "PGNiG", "Energa".

Šių 4 įmonių metinės pajamos siekia 45 mlrd. eurų, grynasis pelnas — 1,33 mlrd. eurų.

Tegai:
susitikimas, Orlen Lietuva, Ingrida Šimonytė
 BelAE

Lietuva paragino Ukrainą boikotuoti BelAE "solidarumo"

(atnaujinta 16:30 2021.02.25)
Kreivys mano, kad elektros energijos prekybos su Baltarusija nutraukimas yra būtina sąlyga nutraukti antrojo maitinimo bloko statybą

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys paragino Ukrainą solidarizuotis BelAE klausimu, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Ši tema buvo aptarta jungtiniame Lietuvos ir Ukrainos parlamentų užsienio reikalų komitetų posėdyje.

Pasak Lietuvos ministro, tuo metu, kai BelAE buvo pradėta eksploatuoti, joje jau buvo aptikti "gedimai", kurie kelia rimtą nerimą ir esą rodo saugumo problemas.

Kreivys taip pat pabrėžė, kad prekybos elektros energija nutraukimas su Baltarusija yra būtina sąlyga nutraukti antrojo Baltarusijos atominės elektrinės bloko statybą.

"Astravo atominė elektrinė yra geopolitinis projektas ir mūsų bendra grėsmė, todėl kviečiu kolegas ukrainiečius solidarizuotis stabdant jos tolimesnę plėtrą", — sakė Energetikos ministerijos vadovas.

Anksčiau Ukraina atnaujino elektros energijos importą iš Rusijos ir Baltarusijos. Laikinai einantis Ukrainos energetikos ministro pareigas Jurijus Vitrenka teigė, kad jis pasisako už "pagrįstus apribojimus" elektros energijos importui iš Rusijos ir Baltarusijos. Jis taip pat pasisakė už atjungimą nuo energetikos sistemos su Rusijos Federacija ir Baltarusija, sakydamas, kad Kijevas turi susivienyti su Europos energetikos sistema.

Nacionalinė energetikos ir komunalinių paslaugų reguliavimo komisija (NEURCU) 2020 metų gruodžio 16 dieną posėdyje nuo 2021 metų sausio 1 dienos panaikino teisės aktų įgyvendinimo normą, suteikiančią jai teisę visų pirma atšaukti aukcionai, skirti paskirstyti tarptautinius skerspjūvius pagal importą, elektros energijos eksportas į šalis, kurios nėra energetikos bendruomenės narės.

Tai leido prekybininkams importuoti elektrą iš Rusijos ir Baltarusijos.

Ginčas dėl Astravo AE

Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas dėl "nesaugumo", nepaisant to, kad objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Ilgą laiką Lietuvai nepavykdavo įtikinti kaimynines Baltijos šalis atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.

Anksčiau Baltarusijos energetikos ministerija pareiškė, kad vietoj produktyvaus dialogo Lietuva ir toliau šaukia apie "Astravo AE grėsmę Europai" ir sąmoningai tarptautinėse platformose propaguoja prieš Baltarusiją nukreiptą retoriką.

Tegai:
Lietuva, Ukraina, Astravo AE, Baltarusija
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Lietuva išlieka ES šalių pagal mirštamumą nuo COVID-19 dešimtuke

(atnaujinta 21:02 2021.02.25)
Remiantis ECDC duomenimis, per pastarąsias dvi savaites Lietuvoje buvo nustatyta 79,81 atvejo milijonui gyventojų

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Lietuvoje per pastarąsias 14 dienų sergamumas COVID-19 buvo žemesnis už ES vidurkį, rodo Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenys.

ES šalių vidurkis buvo 283,62 atvejo šimtui tūkstančių gyventojų, o Lietuvoje — 261,05 atvejo.

Lietuva užima 15 vietą tarp ES šalių. Latvijoje sergamumas yra 509,47 atvejo, o Estijoje — 703,47.

Kalbant apie mirštamumą, per pastarąsias 14 dienų Lietuvoje buvo nustatyta 79,81 atvejo milijonui gyventojų. Taigi, pagal šį rodiklį Lietuva užima 9 vietą.

Latvijoje mirčių skaičius yra 106,41, Estijoje — 51,92.

Čekija pirmauja pagal sergamumą ES (1 120,03 atvejo 100 tūkst.), o didžiausias mirštamumas užfiksuotas Slovakijoje — 239,29 atvejo.

Tegai:
koronavirusas, COVID-19, mirtingumas, Lietuva