Lietuvos finansų įstaigos prognozuoja dėl verslo nemokumo nuostolių padidėjimą
(atnaujinta 10:37 2020.12.18)
Didžiausią įmonių bankroto riziką finansų įstaigos mato viešbučių, maitinimo ir transporto sektoriuoseVILNIUS, gruodžio 18 — Sputnik. Didžiausia rizika Lietuvos finansų sistemai tebėra COVID-19 pandemija ir jos ekonominės pasekmės, rodo naujausia Lietuvos banko finansų įstaigų apklausa.
"Per visą apklausos vykdymo laikotarpį įmonių finansinės būklės pablogėjimo rizika dar niekada nebuvo vertinama taip prastai. Didžiausią įmonių bankroto riziką finansų įstaigos mato viešbučių ir maitinimo sektoriuje. Kaip itin rizikingi taip pat įvertinti transporto ir meninės veiklos sektoriai", — sako Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos narys.
Apklausos duomenimis, dauguma finansų įstaigų netolimoje ateityje gali patirti didesnių nuostolių dėl išaugusio įmonių nemokumo: 40 proc. apklausos dalyvių prognozuoja padidėjusius nuostolius per ateinančius 12 mėn.
Dar 38 proc. apklausos dalyvių taip pat nerimauja dėl didesnių nuostolių, tačiau nedrįsta prognozuoti laikotarpio, kada jų bus patirta.
Klausiamos apie pandemijos poveikį jų veiklai, finansų įstaigos dažniausiai nurodė sumažėjusį pelningumą (40 %), peržiūrėtus strateginius tikslus (33 %), padažnėjusius vėluojančiųjų vykdyti įsipareigojimus atvejus (22 %).
Tik 14 % respondentų nurodė, kad pandemijos sąlygomis jų veiklos pelningumas išaugo.
Lietuvos banko apklausoje dalyvavo 60 respondentų, iš jų — 14 Lietuvoje veikiančių bankų ir užsienio bankų skyrių, 12 draudimo bendrovių, 11 kredito unijų ir 23 kitos finansų įstaigos (lizingo bendrovės, finansų maklerio įmonės, valdymo įmonės). Apklausa vykdyta lapkričio 10–30 dienomis.
Tegai:
Ekspertas įvertino Europos Parlamento galimybes sustabdyti "Nord Stream-2"
(atnaujinta 10:56 2021.01.21)
Europos Parlamentas planuoja reikalauti iš Europos Sąjungos nutraukti dujotiekio "Nord Stream-2" statybas ir įvesti sankcijas Rusijos Federacijai dėl Rusijos tinklaraštininko Aleksejaus Navalno areštoVILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Europos Parlamento rezoliucijos yra patariamojo pobūdžio, "Nord Stream-2" likimas priklausys nuo Vokietijos pozicijos, RIA Novosti sakė "Fitch" gamtos išteklių ir žaliavinių prekių grupės direktorius Dmitrijus Marinčenka.
Europos Parlamentas planuoja reikalauti iš Europos Sąjungos nutraukti dujotiekio "Nord Stream-2" statybas ir įvesti sankcijas Rusijos Federacijai dėl Rusijos tinklaraštininko Aleksejaus Navalno arešto, anksčiau pranešė Vokietijos laikraštis, remdamasis rezoliucijos projektu. Ketvirtadienį dokumentas bus svarstomas Europos Parlamente.
"Europos Parlamento rezoliucijos yra rekomendacinio pobūdžio, galų gale viskas priklauso nuo Vokietijos pozicijos, kuri vis dar bando atskirti "Nord Stream-2" klausimą nuo geopolitikos", — sakė Marinčenka.
Vokietijos ministrų kabineto atstovo spaudai pavaduotoja Martina Fietz trečiadienį sakė, kad Vokietijos ministrų kabinetas atkreipė dėmesį į naujas JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2" ir vamzdžių klojimo laivą "Fortuna" ir kad Berlynas laikosi ankstesnės pozicijos dėl šio projekto. Anksčiau Vokietijos vyriausybė ne kartą pareiškė, kad atmeta ekstrateritorines sankcijas, o patį "Nord Stream-2" projektą laiko komerciniu, o ne politiniu.
"Tačiau dabartinė padėtis gali turėti įtakos "Nord Stream-2", — sakė Marinčenka.
"Nieko negalima atmesti, rezoliucija ir įtempta geopolitinė padėtis padidina riziką projektui", — sakė jis.
"Nord Stream-2" numato iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios ketina tiekti savo suskystintas gamtines dujas ES, taip pat Ukraina ir daugybė Europos šalių. JAV 2019 metų gruodžio mėnesį įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos "Allseas" buvo priversta nutraukti klojimą.
2020 metų gruodžio mėnesį vamzdžių klojimo laivas "Fortuna" Vokietijos vandenyse paklojo 2,6 kilometro vamzdžių. Todėl, pasak "Nord Stream 2 AG" (projekto operatorius), iš viso jo dviejų linijų ilgio (2 460 kilometrų) liko neužbaigta maždaug 148 kilometrai dujotiekio — 120 kilometrų liko Danijos vandenyse ir apie 28 kilometrai Vokietijos vandenyse. Danijos valdžios institucijos susitarė dėl galimybės naudoti "Fortuną" nuo sausio 15 dienos, Vokietijos leidimas šiam laivui galioja iki gegužės pabaigos.
Tuo tarpu sausio mėnesį JAV išplėtė sankcijas prieš "Nord Stream-2", įtraukdamos į sąrašą bandymų, tikrinimo ir sertifikavimo paslaugas tekiančias įmones, taip pat paslaugas ar įrenginius, skirtus laivų krovimui atnaujinti. Netrukus po to Norvegijos bendrovė "DNV GL" paskelbė nutraukianti visą veiklą, susijusią su dujotiekio patikrinimu, ir negalės jo patvirtinti. O sausio 19 d. JAV įvedė sankcijas laivui "Fortuna" ir jo savininkei — "KBT-Rus" kompanijai.
©
Sputnik
"Nord Stream-2"
Vokietija pareiškė įsipareigojusi užbaigti "Nord Stream-2"
(atnaujinta 09:39 2021.01.21)
Anksčiau Vokietijos vyriausybė ne kartą pareiškė, kad atmeta ekstrateritorines sankcijas, o patį "Nord Stream-2" projektą laiko komerciniu, o ne politiniuVILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Vokietijos ministrų kabinetas atkreipė dėmesį į naujas JAV sankcijas "Nord Stream-2", Berlynas laikosi ankstesnės pozicijos dėl šio projekto, sakė Vokietijos ministrų kabineto oficialaus atstovo pavaduotoja Martina Fietz, praneša RIA Novosti.
"Mes atkreipėme dėmesį į naujausius įvykius (sankcijas "Fortunai"). Mūsų pozicija dėl ekstrateritorinių sankcijų išlieka nepakitusi, mes tai pakartojome čia ne kartą. Dėl "Nord Stream-2" užbaigimo mūsų pozicija išlieka ta pati — tai yra ekonominis projektas. Situaciją ir ateities planus reikia nukreipti į projekto vykdytojus", — sakė ji.
Anksčiau Vokietijos vyriausybė ne kartą pareiškė, kad atmeta ekstrateritorines sankcijas, o patį "Nord Stream-2" projektą laiko komerciniu, o ne politiniu.
Pasak Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovės Andrea Sasse, oficialus Berlynas per vaizdo konferenciją apie sankcijas pranešė JAV ambasadai Berlyne, o Vokietijos ambasada Vašingtone gavo pranešimą.
"Nord Stream-2" projektu numatoma nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, siekiančios tiekti savo suskystintas gamtines dujas ES, taip pat nemažai Europos šalių.
Sausio 1 dieną JAV Senatas balsavo už gynybos biudžetą 2021 metams. Dokumente, be kita ko, numatyta išplėsti sankcijas prieš "Nord Stream-2".
Gruodžio mėnesį Vokietijos vandenyse buvo baigta statyti 2,6 kilometro ilgio dujotiekio atkarpa. Dabar būtina pakloti atkarpą Danijos vandenyse, remiantis preliminariais žiniasklaidos vertinimais, jos ilgis sieks apie 150 kilometrų.
Dėl naujų JAV apribojimų Norvegijos bendrovė "Det Norske Veritas - Germanischer Lloyd" (DNV GL), Šveicarijos bendrovė "Zurich Insurance" ir Danijos bendrovė "Ramboll" atsisakė bendradarbiauti su "Nord Stream-2".
Tegai:
Atskleista, kokių orų tikėtis per ateinančias 10 dienų
(atnaujinta 11:34 2021.01.21)
Tikėtina, kad savaitgalį ir kitą savaitę šalies gyventojai sulauks ne vieno pietinio ciklono su lietumi, šlapdriba ir snieguVILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Į Lietuvą plūsta ir artimiausiu metu plūs šiam metų laikui labai šilta oro masė.
"Iš dalies tokį atšilimą lemia Šiaurės jūroje esantis labai galingas ciklonas, kuris lyg konvejeris neša šiltą orą iš pietvakarių. Lietuvoje atlydys, bet šalia kitas pavojingas reiškinys — naktimis vis susiformuosiantis plikledis. Gerai bent jau tai, kad nebus labai niūru ir dažnai pasirodys saulė", — rašo "Orai ir klimatas Lietuvoje" savo Facebook paskyroje.
Prognozuojama, kad orai bus itin nepastovūs.
Tikėtina, kad savaitgalį ir kitą savaitę šalies gyventojai sulauks ne vieno pietinio ciklono su lietumi, šlapdriba ir sniegu.
Pabrėžiama, kad pietiniai ciklonai dažnai pateikia staigmenų, todėl prognozės gali dažnai keistis. Tuo tarpu, stiprių šalčių artimiausias 10 dienų nenusimato.