Vilnius, Viršuliškės

Nekilnojamasis turtas Lietuvoje per metus pabrango 6,4 %

(atnaujinta 00:11 2020.12.20)
Tuo tarpu ankstesnės statybos pastatuose būsto kaina buvo didesnė. Per vieną ketvirtį pokytis nebuvo toks reikšmingas

VILNIUS, gruodžio 19 — Sputnik. Būsto kainos Lietuvoje trečiąjį ketvirtį padidėjo 0,4 proc., praneša Statistikos departamentas.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Naujos statybos būstai pabrango vienu procentu. Iš jų butai daugiabučiuose namuose pabrango 1,8 proc., o vienbučiai ir dvibučiai namai atpigo 1 proc.

Ankstesnės statybos būstai pabrango 0,2 proc. Tiek pat (0,2 proc.) brango tiek vienbučiai ir dvibučiai namai, tiek butai daugiabučiuose namuose.

Šių metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2019 metų trečiuoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 6,4 proc. Naujos statybos būstai pabrango 6,2 proc. Iš jų vienbučiai ir dvibučiai namai — 7,3 proc., butai daugiabučiuose namuose — 5,6 proc.

Ankstesnės statybos būstai pabrango 6,5 proc. Iš jų vienbučiai ir dvibučiai namai pabrango 7,6 proc., butai daugiabučiuose namuose — 6,2 proc.

Statistikos departamentas pažymi, kad trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2020 metų antruoju ketvirčiu, savininkų užimtų būstų sąnaudų elementų kainų padidėjimas, apskaičiuotas pagal savininkų užimtų būstų kainų indeksą (SUBKI), sudarė 0,5 proc., tuo tarpu trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2019 metų trečiuoju ketvirčiu, savininkų užimtų būstų sąnaudų elementų kainų padidėjimas, apskaičiuotas pagal SUBKI, sudarė 2,8 proc.

Tegai:
Statistikos departamentas, nekilnojamas turtas, Lietuva
Dar šia tema
Spalį NT sandorių kiekis buvo didžiausias per kelerius metus
Sučiupti NT plėtotojai, nesumokėję beveik ketvirčio milijono PVM
LB: pandemijos akivaizdoje NT rinka tebėra atspari, bet iššūkių daugėja
Baldų gamykla Kaune, Lietuva

Pernai pramonė pagamino 2,4 % mažiau produkcijos

(atnaujinta 11:21 2021.01.25)
Pernai gruodį visos pramonės produkcijos vertė sudarė 1,8 mlrd. eurų ir, palyginti su lapkričiu, padidėjo 0,6 proc.

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Pernai sausio–gruodžio mėn. visa pramonės produkcija sudarė 21,3 mlrd. eurų, praneša Statistikos departamentas.

Elektros perdavimo  linijos
© Sputnik / Руслан Шамуков

Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, 2020 metų sausio–gruodžio mėn. pramonės produkcija sumažėjo 2,4 proc. Nepašalinus darbo dienų skaičiaus įtakos, metinis pramonės mažėjimas siekė 1,9 procento.

Kasybos ir karjerų eksploatavimo bei apdirbamosios gamybos produkcija pernai mažėjo 2,5 proc. (nepašalinus darbo dienų skaičiaus įtakos — 1,9 proc.), elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimas mažėjo 0,9 proc., vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas smuko 1,9 proc. (1,7 proc.).

Pernai gruodį visos pramonės produkcijos vertė sudarė 1,8 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su lapkričiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 0,6 proc.

Per mėnesį, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo kitų transporto priemonių ir įrangos gamybos produkcija — 35,7 proc. (nepašalinus — 82,5 proc.), drabužių siuvimo gamybos produkcija — 6,2 proc. (3,9 proc.), maisto produktų gamybos — 4,8 proc. (2,5 proc.), elektros įrangos gamybos — 9 proc. (sumažėjo 10,1 proc.), medienos bei medienos gaminių, išskyrus baldus, gamybos produkcija — 7 proc. (sumažėjo 8,3 proc.).

Pandemija ir Europos pramonė: Lietuva
© Sputnik
Pandemija ir Europos pramonė: Lietuva
Tegai:
pramonė
Dar šia tema
Didžiulės kančios: skalūnų pramonė laisvojo kritimo sąlygomis
Krymo atsakas "Mistraliams": Rusijos gynybos pramonė rengia staigmeną
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Ekspertas papasakojo apie efektyvius pinigų taupymo būdus

(atnaujinta 00:01 2021.01.25)
Bet kokių investicijų atveju visada galioja auksinė taisyklė — kuo didesnė rizika, tuo didesnis pelningumas, pažymi ekonomistas

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Efektyviausio lėšų kaupimo metodai priklauso nuo užsibrėžto tikslo — sutaupyti ar pagausinti. Taip pat svarbus laikotarpis, per kurį planuojama sukurti lėšų portfelį, taip pat galimybė bet kada atsiimti investuotus pinigus, agentūrai "Prajm" papasakojo "Sinergijos" universiteto bankininkystės katedros vyresnysis dėstytojas Dmitrijus Ferapontovas.

"Tačiau reikėtų suprasti, kad bet kokių investicijų atveju visada galioja auksinė taisyklė — kuo didesnė rizika, tuo didesnis pelningumas, panaši taisyklė galioja ir likvidumo atveju. Kuo jis didesnis, tuo mažesnis pelningumas", — pridūrė jis.

Saugiausias, bet ir mažiausiai pelningas yra kaupimas banko indėliuose. Alternatyva ilgalaikio investicijų pobūdžio atveju gali būti banko indėliai užsienio valiuta. Yra ir kitų priemonių.

Pasak Ferapontovo, svarbu suprasti, kuo taupymas skiriasi nuo investicijų. Pirmasis yra lėšų atsargų kaupimas ilgesniam laikui. Tai yra likvidi ir patikima finansinė oro pagalvė, kuri neduoda daug pajamų. "O investicijos — tai fondai, vertybiniai popieriai, akcijos, nekilnojamasis turtas", — apibendrina ekspertas.

Tegai:
pinigai
Dar šia tema
Daugiabučių renovacijos finansavimo apimtims padidinti kuriama nauja Investicijų platforma
Nausėda pasirašė 2021 metų Lietuvos biudžetą: kam bus išleisti pinigai
Gruodžio mėnesį elektra Lietuvoje brango 11%
Gedimino pilis

LVŽS vyriausybei pasiūlė kovos su pandemija priemones

(atnaujinta 12:45 2021.01.25)
Jų teigimu, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neturi konkretaus veiksmų plano

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) vyriausybei pasiūlė koronaviruso pandemijos valdymo būdus.

Parlamentarų teigimu, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonyte ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neturi konkretaus veiksmų plano.

"Matome daug blaškymosi ir nekonkretumo kalbant apie COVID-19 priemones. Konservatorių-liberalų Vyriausybė ėmėsi tik vienos priemonės, kuri jiems atrodė paprasčiausiai įgyvendinama – sustabdyti bet kokį žmonių judėjimą. Tačiau ši Vyriausybė, kaip matome, neturi kompetencijų įvertinti to pasekmių, kurios gali būti ilgalaikės ir gana sudėtingai sprendžiamos ateityje. Todėl mes tiesiame pagalbos ranką I. Šimonytės Vyriausybei, raginame nebūti išdidžiais ir priimti mūsų gerai apsvarstytus pasiūlymus, kurie, kaip tikimės, jau trumpalaikėje perspektyvoje turėtų teigiamus rezultatus", — sako LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras, LVŽS partijos narys Aurelijus Veryga teigė, kad visuomenė, šalies prezidentas ir parlamentarai buvo suklaidinti, kai vyriausybė paskelbė apie išsamų 130 žingsnių infekcijos kontrolės planą. Pasak jo, šiuo metu matosi tik ankstesnio kabineto priimtų sprendimų kartojimas, tačiau tai vyksta neatsižvelgiant į pažeidžiamiausias sritis ir nepasimokant iš pirmosios pandemijos bangos metu įgytos patirties.

"Toks elgesys, kai neapdairiai įvardijami neegzistuojantys planai, neskatina nei tarpinstitucinio bendradarbiavimo, nei visuomenės pasitikėjimo ir diskredituoja valdžios taikomas priemones", — sakė jis.

Jis pažymėjo, kad susirūpinimą kelia tai, jog vyriausybė neturi aiškaus plano išeiti iš karantino.

"Galbūt tai lemia tai, kad ir ekspertų pateikti ligos suvaldymo scenarijams trūksta Lietuvos situacijos pajautimo ir unikalumo, kai tiesiog nukopijuojami kitų valstybių kitai pandeminei situacijai kurti scenarijai ir aklai pasitikima karantinu, kaip vienintele priemone", — sakė Karbauskis.

Be to, jiems rūpi, kaip vyriausybė parenka ekspertus. Pasak Karbauskio, dažniausiai jie yra ne epidemiologai ar infekcinių ligų specialistai, o kitų sričių klinikinę praktiką turintys gydytojai — hematologai, šeimos gydytojai ir kiti.

Pasak partijos vadovo, LVŽS siūlo priemones, susijusias su gyventojų perkėlimu, smulkiuoju verslu, švietimo ir sveikatos sistemomis, skiepais ir bandymais.

Planuodama skiepus, partija siūlo pasinaudoti jau parengtų užsienio šalių patirtimi, ypač tų, kurios teritorijos, gyventojų struktūros ir kitų savybių požiūriu yra panašios į Lietuvą.

Jie mano, kad būtina reguliuoti žmonių judėjimą tik per didžiąsias šventes, reguliuoti minias prekybos centruose, leisti dirbti smulkiajam verslui ir užtikrinti klientų saugumą. Švietimo srityje LVŽS siūlo atsisakyti brandos egzaminų, į vakcinacijos eilę įtraukti mokytojus kaip prioritetinę grupę.

Partija tikisi, kad jei jos pasiūlymai bus priimti, tai turės teigiamą poveikį situacijai ir padės susidoroti su koronaviruso sukeltomis pasekmėmis.

Nuo pandemijos pradžios Lietuvoje užfiksuota daugiau nei 177 tūkstančiai COVID-19 atvejų, pasveiko virš 119 tūkstančių žmonių. Nuo infekcijos mirė 2664 žmonės.

Lietuvoje vakcinacija nuo koronaviruso prasidėjo gruodžio pabaigoje, pirmiausia buvo paskiepyti medicinos darbuotojai. Beveik devyni tūkstančiai gyventojų jau yra visiškai paskiepyti

Tegai:
koronavirusas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS)