Elektros perdavimo linijos

Lapkritį elektros kaina Lietuvoje išaugo 9 %

(atnaujinta 11:53 2020.12.20)
Praėjusį mėnesį generavimas Baltijos šalyse sudarė 55 proc. visos suvartojamos elektros energijos

VILNIUS, gruodžio 20 — Sputnik. Baltijos šalyse vidutinės mėnesio elektros energijos kainos išaugo 9 proc., praneša nepriklausomas energijos tiekėjas "Elektrum Lietuva".

Lietuvoje kaina padidėjo iki 41,19 EUR/MWh, tuo tarpu Estijos prekybos vietose vidutinė mėnesio elektros energijos kaina buvo 40,99 EUR/MWh, Latvijos prekybos vietose — 41,10 EUR/MWh. Baltijos šalyse valandinė kainų amplitudė svyravo nuo 1,73 EUR/MWh iki 254,44 EUR/MW.

Elektros energijos kainų dinamikai Šiaurės šalyse didelės įtakos turėjo šiltesni orai regione, gausūs krituliai ir dideli vėjo jėgainių gamybiniai pajėgumai — jie "Nord Pool" regione buvo 29 proc. didesni nei spalį ir 76 proc. didesni nei praėjusių metų lapkritį. Baltijos šalyse valandinė kainų amplitudė svyravo nuo minus 1,73 EUR/MWh iki 254,44 EUR/MW.

"Lapkričio mėnesį Baltijos šalyse elektros energijos kainoms didžiausią įtaką darė dideli vėjo jėgainių gamybiniai pajėgumai mažos paklausos sąlygomis. Kainų augimui įtakos taip pat turėjo ir šalių iš Švedijos SE4 zonos kainos, kurias koregavo mažesni gamybiniai pajėgumai atominėse elektrinėse. Kainų skirtumas padidėjo ir dėl jungčių apribojimų tarp Švedijos ir Norvegijos. Be to, nuo lapkričio pradžios Lietuva uždarė Baltarusijos ir Lietuvos sieną elektros energijos importui iš trečiųjų šalių į Baltijos šalis, nes Baltarusijoje buvo pradėta eksploatuoti Astravo atominė elektrinė", — sakė elektros energijos tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" direktorius Martynas Giga.

Baltijos šalyse elektros energijos suvartojimas lapkritį, palyginti su praėjusių metų lapkričiu, sumažėjo 2 proc. iki 2 368 GWh. Latvijoje elektros energijos suvartojimas sumažėjo 3 proc. iki 606 GWh, Estijoje — 4 proc. iki 714 GWh. Lietuvoje suvartojimas siekė 1 019 GWh, ir, palyginti su praėjusių metų lapkričiu, nepakito.

Lapkritį Baltijos šalyse pagamintos elektros energijos kiekis, palyginti su praėjusiu mėnesiu, padidėjo 14 proc. iki 1 298 GWh. Lietuvoje elektros energijos gamyba padidėjo 8 proc. iki 425 GWh, Latvijoje — 39 proc. iki 453 GWh. Estijoje, palyginti su ankstesniu 420 GWh lygiu, gamybiniai pajėgumai nepakito.

Praėjusį mėnesį generavimas Baltijos šalyse sudarė 55 proc. visos suvartojamos elektros energijos. Latvijoje gamybos ir suvartojimo santykis buvo 75 proc., Estijoje — 59 proc., o Lietuvoje — 41 proc.

Dar šia tema
Lietuva sukūrė gyventojų aprūpinimo vandeniu planą "nelaimės BelAE" atveju
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Ekspertas papasakojo apie efektyvius pinigų taupymo būdus

(atnaujinta 00:01 2021.01.25)
Bet kokių investicijų atveju visada galioja auksinė taisyklė — kuo didesnė rizika, tuo didesnis pelningumas, pažymi ekonomistas

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Efektyviausio lėšų kaupimo metodai priklauso nuo užsibrėžto tikslo — sutaupyti ar pagausinti. Taip pat svarbus laikotarpis, per kurį planuojama sukurti lėšų portfelį, taip pat galimybė bet kada atsiimti investuotus pinigus, agentūrai "Prajm" papasakojo "Sinergijos" universiteto bankininkystės katedros vyresnysis dėstytojas Dmitrijus Ferapontovas.

"Tačiau reikėtų suprasti, kad bet kokių investicijų atveju visada galioja auksinė taisyklė — kuo didesnė rizika, tuo didesnis pelningumas, panaši taisyklė galioja ir likvidumo atveju. Kuo jis didesnis, tuo mažesnis pelningumas", — pridūrė jis.

Saugiausias, bet ir mažiausiai pelningas yra kaupimas banko indėliuose. Alternatyva ilgalaikio investicijų pobūdžio atveju gali būti banko indėliai užsienio valiuta. Yra ir kitų priemonių.

Pasak Ferapontovo, svarbu suprasti, kuo taupymas skiriasi nuo investicijų. Pirmasis yra lėšų atsargų kaupimas ilgesniam laikui. Tai yra likvidi ir patikima finansinė oro pagalvė, kuri neduoda daug pajamų. "O investicijos — tai fondai, vertybiniai popieriai, akcijos, nekilnojamasis turtas", — apibendrina ekspertas.

Tegai:
pinigai
Dar šia tema
Daugiabučių renovacijos finansavimo apimtims padidinti kuriama nauja Investicijų platforma
Nausėda pasirašė 2021 metų Lietuvos biudžetą: kam bus išleisti pinigai
Gruodžio mėnesį elektra Lietuvoje brango 11%
Mergina su kreditine kortele ir kompiuteriu, archyvinė nuotrauka

Izoliacijos pasekmės: Lietuvoje apsipirkimo internetu apimtys išaugo 80%

(atnaujinta 23:13 2021.01.24)
Dėl COVID-19 pandemijos interneto prekyba Lietuvos teritorijoje vos per vienerius metus padarė 2–3 metų pažangą

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Praėjusiais metais šalies gyventojų apsipirkimo internetu apimtys, palyginti su ankstesniais metais, išaugo daugiau kaip 80 proc., rodo "Swedbank" atsiskaitymų duomenys. 

Banko klientai pernai vietinėse e. parduotuvėse įsigijo prekių ir paslaugų už daugiau kaip 1 mlrd. eurų, kai per 2019 m. jų išlaidos sudarė apie 580 mln. eurų. 

Be to, pirkėjai internetu atsiskaitymams ne tik užsienio, bet ir lietuviškose e. parduotuvėse vis dažniau pasitelkia mokėjimo korteles. 

"Buvo galima nuspėti, kad pandemija paskatins internetinės prekybos šuolį, tačiau realus jos augimas turbūt viršijo bet kokias prognozes. Įprastai metinis interneto prekybos apimčių augimas siekia apie 20–30 proc., o praėjusiais metais apimtys išaugo beveik du kartus", — sako "Swedbank" Lėšų valdymo pardavimų palaikymo departamento direktorius Deimantas Trumpickas.

Jis atkreipia dėmesį, kad dėl pandemijos interneto prekyba vos per vienerius metus padarė 2–3 metų pažangą.

Kaip rodo banko duomenys, pernai Lietuvos gyventojai už pirkinius internete atsiskaitė apie 26,5 mln. kartų, kai 2019 mуtais šis skaičius siekė apie 16,7 mln. kartų.

Vieno apsipirkimo internetu metu pirkėjai vidutiniškai išleido apie 42,5 euro. Ši suma, palyginti su 2019 m., smarkiai nesikeitė — ji padidėjo maždaug 8 proc.

Interneto prekyba išlaikė pagreitį ir 2020 metų gruodžio mėnesį, kuomet jos augimas, palyginti su 2019 metų gruodžiu, sudarė apie 71 proc.

Tegai:
Lietuva, internetas, COVID-19
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvoje prognozuojama rekordinė kalėdinė prekyba internetu
Vilniaus Kalėdų egle jau galima džiaugtis ir namuose — ji keliasi į internetą
Paskutinė diena prieš karantiną Vilniuje

Išaugo gyventojų pasitikėjimas vartotojų teisių apsauga 

(atnaujinta 13:38 2021.01.22)
Pernai Vartotojų teisių apsaugos tarnyba išnagrinėjo apie 6 tūkst vartojimo ginčų, beveik tūkstančiu daugiau nei 2019 metais

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Lietuvos gyventojai ir verslininkai vis geriau vertina vartotojų teisių apsaugą – teigiamai vertina 51 proc. gyventojų ir 62 proc. verslininkų, praneša Teisingumo ministerija.

Pernai pagrindiniu informacijos šaltiniu apie vartotojų teises gyventojams buvo internetas – jį rinkosi 57 proc. respondentų, tuo tarpu televiziją – 55 proc. Pirmą kartą per 10 metų informacija internete apie vartotojų teisių apsaugą populiarumu pralenkė televiziją, pažymi ministerija.

Be to, tyrimo rezultatai rodo, jog dauguma gyventojų (47 proc.) yra patenkinti informacijos sklaidos apie vartotojų teisių apsaugą lygiu. Lyginant su 2019 m. duomenimis, tokių asmenų dalis išaugo 7 procentais.

Taip pat išaugo vartotojų pasitikėjimas nuotoline prekyba – ją renkasi vis daugiau vartotojų (41 proc.). 2020 metais žymiai sumažėjo vartotojų, kurie nesinaudoja prekybos internetu paslaugomis (nuo 48 proc. iki 13 proc.). 

Visuomenės nuomonių tyrimas atskleidė, kad auga gyventojų žinios apie neteisminę ginčų sprendimo galimybę – ją žinantys nurodė 26 proc. gyventojų ir net 59 proc. verslininkų.  Dažniausiai verslininkai nurodė, kad toks ginčo nagrinėjimas padeda išsaugoti įmonės reputaciją, o ginčo sprendimo galimybės yra pigesnės ir paprastesnės. Dauguma įmonių teigė, kad kilus ginčui, susitarti su vartotoju siekia nesikreipdamos į teismą.

"Tyrimo rezultatai yra džiuginantys ir įkvepiantys siekti dar didesnio proveržio šioje srityje. Turime kuo geriau apsaugoti vartotojus ir ieškome optimalių teisinių sprendimų kilusius ginčus su prekių ar paslaugų teikėjais spręsti greitai ir taikiai", – akcentuoja teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.

Teisingumo ministerijos duomenimis, 2020 metais Vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) išnagrinėjo 5919 vartojimo ginčų, 2019 m. – 4726 vartojimo ginčus. 

Pastaraisiais metais maždaug pusė visų sprendimų buvo vartotojų naudai (2019 m. – 47 proc.). Tikimasi, kad daugiau taikių susitarimų, sudaromų tarp verslo ir vartotojų, padės sumažinti ir VVTAT sprendžiamų ginčų krūvį. 

Tegai:
vartotojai
Dar šia tema
Iš visų Baltijos šalių tik Lietuvoje per metus padidėjo vartotojų kainos
Mokslininkai išsiaiškino, kaip pandemija keičia vartotojų įpročius Lietuvoje
Lietuvoje per dešimt metų alkoholio vartojimas sumažėjo labiausiai ES
PSO "Pfizer" vakciną įtraukė į skubaus vartojimo sąrašą
Šalčiausiomis dienomis šalies vartotojai sunaudojo iki 2 kartų daugiau gamtinių dujų