Jungtinės Sirijos ir Irano automobilių gamyklos SIAMCO surinkimo linija Damasko priemiestyje.

Lietuva tapo antilydere pagal pramonės gamybos ES augimą

(atnaujinta 10:55 2020.12.21)
Tuo pačiu metu kaimyninėse Baltijos šalyse pramonės sėkmė per mėnesį buvo labiau pastebima, Latvijoje kritimas buvo minimalus, o Estijoje — padidėjimas

VILNIUS, gruodžio 21 — Sputnik. Tarp Baltijos šalių pramonės augimas per metus labiausiai buvo pastebimas Lietuvoje, praneša "Eurostatas".

Lietuvoje 2020 metų spalio mėnesį, palyginti su 2019 metų spalio mėnesiu, gamybos pramonė padidėjo 1,6 proc., Estijoje — 1 proc., O Latvijoje — 1,1 proc.

Tačiau per mėnesį, palyginti su spalio ir rugsėjo mėnesiais, gamybos pramonė Lietuvoje sumažėjo 1,7 proc., Latvijoje — 0,1 proc., o Estijoje — 2,3 proc.

Didžiausias mėnesio augimas užfiksuotas Belgijoje — 6,9 proc., Vokietijoje — 3,4 proc., Slovėnijoje — 3,1 proc.

Labiausiai sumažėjo Danijoje — 5,8 proc., o Graikijoje — 3 proc. Į šį trejetuką patenka ir Lietuva.

Pažymima, kad euro zonoje 2020 metų spalio mėnesį, palyginti su 2020 metų rugsėjo mėnesiu, gamybos pramonė padidėjo 2,6 proc., tarpinių prekių — 2,1 proc., energijos — 1,8 proc., ilgalaikio vartojimo prekių — iki 1,5 proc., o vienkartinio vartojimo prekių gamyba nepakito.

Apskritai, gamybos pramonė ES padidėjo 2,6 proc., tarpinių prekių — 2,1 proc., ilgalaikio vartojimo prekių — 2,1 proc.

Visoje Europos Sąjungoje pramonė per metus sumažėjo 3,1 proc., o per mėnesį — 1,9 proc.

Tegai:
ES, pramonė, Eurostatas
Dar šia tema
Nekilnojamasis turtas Lietuvoje per metus pabrango 6,4 %
Lapkritį elektros kaina Lietuvoje išaugo 9 %
Nord Stream-2

Vokietija pareiškė įsipareigojusi užbaigti "Nord Stream-2"

(atnaujinta 08:51 2021.01.21)
Anksčiau Vokietijos vyriausybė ne kartą pareiškė, kad atmeta ekstrateritorines sankcijas, o patį "Nord Stream-2" projektą laiko komerciniu, o ne politiniu

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Vokietijos ministrų kabinetas atkreipė dėmesį į naujas JAV sankcijas "Nord Stream-2", Berlynas laikosi ankstesnės pozicijos dėl šio projekto, sakė Vokietijos ministrų kabineto oficialaus atstovo pavaduotoja Martina Fitz, praneša RIA Novosti.

"Mes atkreipėme dėmesį į naujausius įvykius (sankcijas Fortunai). Mūsų pozicija dėl ekstrateritorinių sankcijų išlieka nepakitusi, mes tai pakartojome čia ne kartą. Užbaigus "Nord Stream-2" mūsų pozicija išlieka ta pati — tai yra ekonominis projektas. Situaciją ir ateities planus reikia nukreipti į projekto vykdytojus", — sakė ji.

Anksčiau Vokietijos vyriausybė ne kartą pareiškė, kad atmeta ekstrateritorines sankcijas, o patį "Nord Stream-2" projektą laiko komerciniu, o ne politiniu.

Pasak Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovės Andrea Sasse, oficialus Berlynas per vaizdo konferenciją apie sankcijas pranešė JAV ambasadai Berlyne, o Vokietijos ambasada Vašingtone gavo pranešimą.

"Nord Stream-2" projektu numatoma nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, siekiančios tiekti savo suskystintas gamtines dujas ES, taip pat nemažai Europos šalių.

Sausio 1 dieną JAV Senatas balsavo už gynybos biudžetą 2021 metams. Dokumente, be kita ko, numatyta išplėsti sankcijas prieš "Nord Stream-2".

Gruodžio mėnesį Vokietijos vandenyse buvo baigta statyti 2,6 kilometro ilgio dujotiekio atkarpa. Dabar būtina pakloti atkarpą Danijos vandenyse, remiantis preliminariais žiniasklaidos vertinimais, jos ilgis sieks apie 150 kilometrų.

Dėl naujų JAV apribojimų Norvegijos bendrovė "Det Norske Veritas - Germanischer Lloyd" (DNV GL), Šveicarijos bendrovė "Zurich Insurance" ir Danijos bendrovė "Ramboll" atsisakė bendradarbiauti su "Nord Stream-2".

Tegai:
Nord Stream-2, Vokietija
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Elektros perdavimo  linijos

Gruodžio mėnesį elektra Lietuvoje brango 11%

(atnaujinta 22:31 2021.01.20)
Baltijos šalyse elektros kainų padidėjimui įtakos turėjo kainų augimas kaimyninėse šalyse ir mažesni pajėgumų srautai iš Suomijos, o kainų kilimą ribojo energijos srautai iš Rusijos

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Gruodį vidutinės mėnesio elektros energijos kainos Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse padidėjo maždaug dešimtadaliu, praneša elektros tiekėjas "Elektrum Lietuva". 

Lietuvos teritorijoje elektros energija brango 11 proc. ir pasiekė iki 45,75 Eur/MWh. Estijoje elektra brango taip pat 11 proc. iki 45,49 Eur/MWh, o Latvijos prekybos vietose vidutinė mėnesio kaina padidėjo 9 proc. iki 44,86 Eur/MWh. 

Valandinė kainų amplitudė Baltijos šalyse svyravo nuo 2,75 Eur/MWh iki 199,99 Eur/MWh.

Praėjusį mėnesį smarkiai pakilo ir vidutinė "Nord Pool" sistemos elektros energijos kaina — nuo 6,32 Eur/MWh iki 20,09 Eur/MWh. 

Pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką kainoms, buvo vėsesnės oro sąlygos: oro temperatūrai nukritus, visame regione išaugo elektros energijos paklausa. Kainų augimas buvo stebimas iki pat metų pabaigos, jis išliko ir sausį.

Kaip pažymėjo elektros energijos tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" direktorius Martynas Giga, gruodžio mėnesį elektros energijos kainoms Baltijos šalyse įtaką darė "Nord Pool" regione sumažėjęs atominių elektrinių prieinamumas, taip pat sumažėję vėjo jėgainių gamybiniai pajėgumai. Palyginti su lapkričiu, pajėgumai krito 19 proc., su praėjusių metų gruodžiu — 8 proc. 

Be to, didesnės paklausos sąlygomis išaugo hidroelektrinių gamybiniai pajėgumai, todėl gruodį vandens rezervuarų užpildymas Šiaurės šalyse sumažėjo beveik 10 proc. Be to, dėl didesnės paklausos Vokietijoje padidėjo importas iš Norvegijos per naują "NordLink" jungiamąją liniją tarp Vokietijos ir Norvegijos NO2 prekybos zonos. 

"Baltijos šalyse elektros energijos kainų padidėjimui įtakos turėjo kainų augimas kaimyninėse šalyse ir mažesni pajėgumų srautai iš Suomijos, o kainų kilimą, lyginant su lapkričiu, ribojo didesni energijos srautai iš Rusijos", — teigė Giga.

Lietuvoje 3 proc. padidėjo tiek gamyba, tiek suvartojimas

Dėl šaltesnių oro sąlygų elektros energijos suvartojimas visose Baltijos šalyse gruodį padidėjo iki 2 555 GWh arba 2 proc., palyginti su praėjusių metų gruodžiu. Tačiau vidutinis mėnesinis augimas nebuvo toks ryškus, nes paklausa sumažėjo kalėdiniu laikotarpiu. Elektros energijos paklausa Lietuvoje padidėjo 3 proc. iki 1113 GWh, Estijoje vartojimas padidėjo 3 proc. iki 789 GWh, Latvijoje, palyginti su 2019 m. gruodžiu — 1 proc. iki 653 GWh.

Gruodį Baltijos šalyse pagamintos elektros energijos kiekis, palyginti su praėjusiu mėnesiu, padidėjo 9 proc. iki 1415 GWh. Praėjusį mėnesį generavimas Baltijos šalyse sudarė 55 proc. visos suvartojamos elektros energijos. 

Tegai:
elektra, Baltijos šalys, Lietuva
Dar šia tema
Paaiškėjo, kada į BeAE galės atvykti ekspertai iš Europos Sąjungos 
Užsienio politikos koordinacinės tarybos posėdyje aptarti svarbiausi 2021 metų uždaviniai
Šimonytė įvardijo sąlygą, pagal kurią galimas BelAE boikotas ES
Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje brango 36 procentais
Praėjusią savaitę elektros energija Lietuvoje brango 12 procentų