VILNIUS, gruodžio 24 — Sputnik. Rusijos ir Baltijos šalių kontaktai nuolat mažėja, nes šių šalių politinis elitas daro viską, kad sugriautų gerus kaimyninius santykius, interviu Sputnik Lietuva pasakė politologas Vladimiras Šapovalovas.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad neverta bandyti gerinti santykius su Rusija. Jo nuomone, nereikia tikėtis kažkokių politikos pokyčių.
Ministras pažymėjo, kad apie santykių atkūrimą daugiausia kalba su Rusijos Federacija susijęs verslas. Tačiau Landsbergis mano, kad nereikia pasiduoti "velniškoms pagundoms".
Politologas Vladimiras Šapovalovas pareiškė, kad diplomatas neturėtų nusižeminti iki "gatvinių keiksmų" ir tokiais žodžiais kalbėti apie kaimyninę šalį, ir apskritai apie bet kurią valstybę.
"Nepaisant to, šiuo atveju jaučiamas tam tikras nebaudžiamumas, nes tai yra bendra daugumos tiek Lietuvos, tiek kitų dviejų Baltijos šalių politikų savybė — visaip šmeižti Rusiją įvairiais epitetais, suprantant, kad iš tikrųjų Rusija nesielgs prieš Lietuvos politikus tokiu būdu, kaip jie įsivaizduoja, nes nėra jokių neigiamų Rusijos veiksmų, susijusių su Lietuva, Latvija ir Estija. Deja, daugeliui Baltijos šalių politikų, atstovaujančių valdančiajam politiniam elitui, rusofobija yra pagrindinė bazinė ideologija ir kartu jų, kaip politikų, egzistavimo pagrindas. Vienintelis dalykas, ką jie gali pasiūlyti išoriniam pasauliui ir savo rinkėjams, — siautulinga antirusiška pozicija. Žinoma, tai prie nieko gero neveda", — pasakė jis.
Šapovalovas pabrėžė, kad Rusijos ir Baltijos šalių kontaktai nuolat mažėja, nes šių šalių politinis elitas daro viską, kad sugriautų gerus kaimyninius santykius.
"Rusija visada orientavosi į konstruktyvius santykius su šiomis tautomis ir šiomis šalimis, tačiau, deja, taip neišeina. To rezultatu pirmiausia tampa smūgis į Lietuvos, Latvijos ir Estijos piliečių pinigines, nes Rusija yra natūrali ekonominė partnerė", — pridūrė politologas.
VILNIUS, sausio 17 — Sputnik. Dėl šaltų orų Europoje ir Azijoje kylančios dujų kainos padidino anglies eksportą iš Rusijos, sakė premjero pavaduotojas Aleksandras Novakas, kalbėdamas forume "Gaidar", rašo RIA Novosti.
"Jūs kalbėjote apie anglies gamybą, kuri jau yra praeitis. Pastarųjų dienų ir mėnesių įvykiai, kai šalta temperatūra, padidėjusios dujų kainos Azijos ir Ramiojo vandenyno regione dėl išteklių trūkumo šaltuoju laikotarpiu ... Ką tai paskatino? Dabar jie pradėjo krauti anglimi kūrenamas elektrines. Anglies eksportas, netgi Rusijos Federacijoje, dabar smarkiai išaugo", — kalbėjo Novakas.
"Ir jei mums buvo nuostolinga jį tiekti Europai, dabar anglių tiekimas Europai atnaujintas. Šiomis savaitėmis, savaitėmis žems temperatūra", — tęsė jis.
Novakas pažymėjo, kad angliavandenilių kainos turi būti konkurencingos, kitaip jos turės konkuruoti su atsinaujinančiais energijos šaltiniais.
VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius "Amber Grid" 2020 metais Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos vartotojams transportavo 33 teravatvalandes (TWh) gamtinių dujų, praneša bendrovės spaudos tarnyba.
Nepaisant pernai metų šiltesnių žiemos orų, 2020 metais buvo perduota 12 proc. daugiau gamtinių dujų, palyginti su 2019 metais, kai šio regiono poreikiams buvo transportuota 29,5 TWh kuro.
Tuo tarpu dujų transportavimas per Lietuvą į Kaliningrado sritį 2020 metais sudarė 24,9 TWh ir buvo 4,2 proc. mažesnis nei 2019 metais, kai į Kaliningradą buvo perduota 26 TWh gamtinių dujų.
Iš viso per metus "Amber Grid" valdoma Lietuvos dujų perdavimo sistema buvo transportuotas itin didelis 58 TWh dujų kiekis.
"Išskirtinius dujų perdavimo rezultatus iš esmės lėmė itin palankios dujų kainos ir ypač konkurencingas SGD kainų lygis, jų ženklus transportavimas Baltijos šalims ir Suomijai bei išaugęs dujų suvartojimas Lietuvoje dėl didesnės elektros gamybos. Tai skatino rinkos dalyvius naudotis sukurta Lietuvos dujų infrastruktūra, lanksčiomis paslaugomis ir 16 proc. mažesne nei 2019 m. dujų perdavimo kaina", — sako "Amber Grid" generalinis direktorius Nemunas Biknius.
Dujų tranzitas į Latviją per Lietuvos dujų perdavimo infrastruktūrą Baltijos šalių ir Suomijos poreikiams bei dujų saugojimui Latvijos Inčiukalnio dujų saugykloje išaugo iki 8 TWh per metus. Tai — 33 proc. daugiau nei 2019 metais ir didžiausias istorijoje perduotas dujų kiekis Latvijos kryptimi, pažymi bendrovė. Tikėtina, tam turėjo įtakos ir nuo 2020 metų pradžios veikianti dujų perdavimo jungtis tarp Estijos ir Suomijos.
Dėl suskystintų gamtinių dujų konkurencingumo rinkoje, didelis buvo ir dujų transportavimas per Klaipėdos SGD terminalą. 2020 metais, kaip ir 2019 metais dujų importas per SGD terminalą sudarė 65 proc. (21,9 TWh) viso per Lietuvą į ES dujų rinką patiekto dujų kiekio. 2018 metais šis rodiklis siekė 35 proc.
Per metus toliau augo dujų vartojimas Lietuvoje. 2020 metais šalyje buvo suvartota 25,1 TWh dujų arba 7 proc. daugiau nei 2019-aisiais, kai buvo fiksuojamas 5 proc. dujų vartojimo augimas.
Dėl palankių kainų pasaulio rinkose dujas kaip kurą vėl pradėjus naudoti Lietuvos elektros gamybos sektoriuje, pernai šalyje buvo suvartotas didžiausias dujų kiekis per pastaruosius penkerius metus.
Dujos į Lietuvą bei kaimyninėms Baltijos šalims ir Suomijai tiekiamos per Klaipėdos SGD terminalą bei dujotiekiais iš Rusijos per Baltarusiją ir Latviją. Iš Latvijos taip pat dažniausiai šaltuoju metų laiku gaunamos dujos iš Inčiukalnio požeminės dujų saugyklos.
Rusijos gynybos ministerija paskelbė vaizdo įrašą apie strateginių raketnešių "Tu-160" degalų papildymą danguje virš Volgos regiono.
Kaip sakė gvardijos tolimojo nuotolio aviacijos gvardijos generolas majoras Olegas Pčela, tai yra pirmoji skrydžio pamaina 2021 metais. Skrydyje dalyvavo ir patyrę įgulos nariai, ir jauni karininkai.
Lakūnų užduotis buvo priartinti "Tu-160" prie oro tanklaivio "Il-78". Šie veiksmai buvo atlikti šešių tūkstančių metrų aukštyje ir iki 600 kilometrų per valandą greičiu.
Iš viso pratybose dalyvavo penki lėktuvai "Tu-160" ir "Il-78" su skirtingomis įgulomis.
Taip pat pratybose dalyvavo specialioji ir automobilių įranga.
Atlikę papildymą degalais ore, pilotai gali pratęsti buvimą skrydžio režimu ir suteikti tolimą nuotolį. Be to, tai leidžia orlaiviui pakilti su minimaliu reikalingu degalų kiekiu ir maksimaliu krovinio kiekiu.
"Tu-160" yra didžiausias ir galingiausias viršgarsinis lėktuvas karo aviacijos istorijoje. Jis turi 46 pasaulio atstumus, greitį, svorį ir dar daugiau. Tu-160 pilotai vadinami "Baltąja gulbe".