Praeiviai Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Lietuvos BVP vienam gyventojui pernai sudarė 84 proc. ES vidurkio

(atnaujinta 11:34 2020.12.26)
Iš ES valstybių narių žemiausias BVP realios apimties indeksas pernai nustatytas Bulgarijoje, aukščiausias — Liuksemburge

VILNIUS, gruodžio 26 — Sputnik. Pernai realus bendrasis vidaus produktas (BVP), tenkantis vienam Lietuvos gyventojui, sudarė 84 proc. Europos Sąjungos vidurkio, praneša Lietuvos statistikos departamentas. 

2019 metais perkamosios galios standartais (PGS) apskaičiuotas realus BVP, tenkantis vienam Lietuvos gyventojui, sudarė 26 000 PGS, remdamasis Eurostato paskelbtais išankstiniais Europos šalių tarptautinių palyginimų rezultatais.

Kaimyninėje Latvijoje vienam gyventojui tenkantis BVP, išreikštas PGS, siekė 69 proc. ES vidurkio, Lenkijoje — 73 proc., Estijoje — sutapo su Lietuvos (84 proc.). 

Iš 27 ES valstybių narių žemiausias BVP realios apimties indeksas 2019 m. buvo Bulgarijoje ir sudarė 53 proc. ES vidurkio, aukščiausias — Liuksemburge ir sudarė 260 proc. ES vidurkio.

2019 m. Lietuvoje kainų lygio indeksas BVP lygmeniu sudarė 67,1 proc. ES vidurkio. Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje kainų lygio indeksas sudarė atitinkamai 61,1, 74 ir 81,3 proc. ES vidurkio. 

Mažiausias kainų lygio indeksas iš visų 27 ES valstybių narių buvo Rumunijoje — 53,1 proc. ES vidurkio, didžiausias — Danijoje — 132,7 proc.

Pernai PGS apskaičiuotos realios faktinio individualaus vartojimo (FIV) išlaidos, tenkančios vienam Lietuvos gyventojui, sudarė 18 900 PGS, tai yra 92 proc. ES vidurkio, 9 ES valstybių narių šis rodiklis viršijo ES vidurkį, 18 ES valstybių narių, įskaitant ir Lietuvą, — buvo žemiau ES vidurkio.

Lietuvoje kainų lygio indeksas FIV lygmeniu sudarė 64,9 proc. ES vidurkio. Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje jis taip pat buvo žemesnis už ES vidurkį ir sudarė atitinkamai 57,3, 74,2 ir 82,3 proc. Didžiausias kainų lygio indeksas ES buvo Liuksemburge — 147 proc., mažiausias — Bulgarijoje — 49,1 proc. ES vidurkio.

Vartojimo prekių kainų lygio indeksas Lietuvoje sudarė 83,5 proc. ES vidurkio, o Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje atitinkamai 74,6, 90,2 ir 92,5 proc. ES vidurkio, vartojimo paslaugų Lietuvoje — 53,1 proc., o Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje atitinkamai 46,7, 65,5 ir 77,4 proc. ES vidurkio.

Tegai:
Lietuva, BVP, ES
Dar šia tema
Skvernelis įvertino naują biudžetą: skolos augimas gali tapti nevaldomas
Kinija parodė BVP augimą, nepaisant pandemijos — kaip ji tai padarė
"Bloomberg" perspektyvių ekonomikų reitinge Rusija užėmė antrąją vietą
Lietuvos BVP išaugo beveik keturiais procentais
Nord Stream-2

Ekspertas prognozuoja "Nord Stream-2" ateitį prie Lašeto

(atnaujinta 14:22 2021.01.18)
Jo teigimu, Europai reikalingas ekologiškas projektas, šiuo atžvilgiu Vokietija kovoja už "Nord Stream-2", kad galėtų įgyvendinti savo planus

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Išrinktasis Vokietijoje valdančios CDU partijos vadovas Arminas Lašetas savo kanclerio atveju taip pat kovos už "Nord Stream-2" įgyvendinimą, kaip tai daro dabartinė šalies vadovybė, sakė politologas Aleksandras Raras, praneša RIA Novosti.

Naujuoju Vokietijoje valdančios CDU partijos vadovu buvo išrinktas Arminas Lašetas , po rugsėjo mėnesį vykusių rinkimų rezultatų jis gali pakeisti kanclerę Angelą Merkel — tai yra balsavimo antrojo turo rezultatai partijos kongrese šeštadienį.

Eksperto teigimu, Europai reikalingas ekologiškas projektas, šiuo atžvilgiu Vokietija kovoja už "Nord Stream-2", kad galėtų įgyvendinti savo planus.

"Ir, žinoma, Lašetas, kaip kancleris, yra suinteresuotas gerai gyvenančiais vokiečiais, gerai gyvenančiais europiečiais, ir jis padarys viską dėl tokių milžiniškų svarbių projektų, kurie užtikrins Europos energetinį saugumą ir stiprumą", — internetinės konferencijos metu sakė ekspertas, kalbėdamas apie politinę situaciją Vokietijoje MIA "Rossija Segodnia".

Jis pridūrė, kad "Nord Stream-2", kaip ir "Nord Stream-1", kaip ir "urkish Stream", nėra dovana, kurią Vokietija ar Europa teikia Rusijai.

"Tai yra bendras Rusijos ir Europos projektas, Europai to reikia ... Vokietija ir Europos Sąjunga patys priėmė kardinaliai revoliucinį sprendimą — kurti "žaliąją" ekonomiką, iki 2050 metų radikaliai išeiti iš anglies pramonės, iš naftos ir branduolinės pramonės", — paaiškino pranešėjas.

"Nord Stream-2"

"Nord Stream-2" numato dviejų vamzdyno linijų, kurių bendras pajėgumas sieks 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, statybas nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos.

Jungtinės Valstijos aktyviai priešinasi projektui, nes siekia tiekti savo suskystintas gamtines dujas ES. Vašingtonas 2019 metų gruodžio mėnesį įvedė sankcijas dujotiekiui ir tokiu būdu pristabdė statybas.

Klojimas atsinaujino 2020 metų gruodžio mėnesį, laivui "Fortūna" Vokietijos vandenyse nuklojus 2,6 km vamzdžių. Pasak projekto operatorės "Nord Stream 2 AG", maždaug 148 kilometrai iš bendro dviejų 460 kilometrų ilgio linijų liko nebaigti. Belieka pakloti 120 kilometrų Danijos vandenyse ir apie 28 kilometrus Vokietijos vandenyse.

Danijos valdžios institucijos susitarė dėl galimybės kloti vamzdžius su "Fortūna" nuo sausio 15 dienos, Vokietijos leidimas šiam laivui galioja iki gegužės pabaigos.

Tegai:
Europa, Rusija, Vokietija
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Suvirintojas

Lietuva per metus tapo ES lydere mažinant pramonės produktų kainas

(atnaujinta 10:33 2021.01.18)
Respublikoje tokių produktų kaina sumažėjo daugiau nei septyniais procentais, rodo "Eurostato" duomenys

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. 2020 metų lapkričio mėnesį tiek euro zonoje, tiek ES pramonės gamintojų produktų kainos per mėnesį padidėjo 0,4 proc. Apie tai praneša statistikos agentūra "Eurostatas".

Metiniu pagrindu kainos euro zonoje sumažėjo 1,9 proc., o Europos Sąjungoje — 1,8 proc.

​Didžiausias pramonės gamintojų kainų augimas per mėnesį buvo užfiksuotas Danijoje ir Prancūzijoje (+1,7 proc.), Estijoje (+1,2) ir Rumunijoje (+1,1), o didžiausias kritimas pastebėtas Airijoje (-1,4), Slovakijoje (-0,7) ir Čekijoje (-0,5).

Metinių kainų augimo lyderės buvo Malta (+1,8), Vengrija ir Slovėnija (+1,1) procento abiejose šalyse, o didžiausias sumažėjimas pastebėtas Lietuvoje (-7,3), Graikijoje (-6,8) ir Kipre (-6,1).

Tegai:
ekonomika, Lietuva, ES
Dar šia tema
Įvardytos dažniausios pradedančiųjų investuotojų klaidos
Lietuvos operatorius baigė vieną iš pasitraukimo iš BRELL projekto etapų
Vakcinavimas, archyvinė nuotrauka

LSMU Kauno ligoninėje pasibaigė darbuotojų skiepijimas pirmąja COVID-19 vakcinos doze

(atnaujinta 15:05 2021.01.18)
Iš viso nuo rudens COVID-19 infekcija užsikrėtė per 700 LSMU Kauno ligoninės darbuotojų, šiuo metu serga mažiau kaip 100 darbuotojų

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. LSMU Kauno ligoninėje pasibaigė visuotinis darbuotojų skiepijimas pirmąja COVID-19 vakcinos doze, praneša ligoninė savo puslapyje Facebook.

Infekcijų kontrolės skyriaus vadovės Ritos Butylkinos duomenimis, iš viso paskiepyta apie 1700 personalo darbuotojų. 

"Džiaugiuosi šiame procese puikiai, atsakingai dirbusiomis įvairių padalinių slaugytojomis, kurios vakcinuoja, vykdo apskaitą, sudarinėja skiepijimo grafikus, taip pat infektologais, teikiančiais konsultacijas, stebinčiais pasiskiepijusius žmones", – pastebi Butylkina.

Iš viso nuo rudens COVID-19 infekcija užsikrėtė per 700 LSMU Kauno ligoninės darbuotojų. Tik sausį sergamumas pradėjo mažėti ir šiuo metu serga jau mažiau kaip 100 darbuotojų, kai dar praėjusį mėnesį buvo fiksuota beveik pustrečio šimto vienu metu sergančių specialistų, slaugos personalo.

Šiuo metu ligoninėje gydoma apie 180 COVID-19 pacientų. “Vis dar labai daug, bet šis skaičius bent jau nedidėja”, - teigiama pranešime. Kartu ligoninės atstovai pažymi, kad nuo gruodžio antros pusės iki sausio pradžios sveikatos apsaugos įstaigoje būta vienu metu net 240 ir daugiau ligonių. 

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje nuo koronaviruso paskiepyta daugiau nei 47 tūkst. žmonių. Sausio 17 dieną Santaros klinikose prasidėjo antrasis skiepijimo nuo koronaviruso etapas. Antroji vakcinos dozė skiriama gydytojams, kurie jau gavo pirmąją dozę.

Bendras COVID-19 atvejų skaičius šalyje siekia 167 992, nuo infekcijos mirė 2 469 žmonės.

Karantinas šalyje įvestas iki sausio 31 dienos.

Tegai:
COVID-19
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Profesorius papasakojo apie COVID-19 mutacijų pobūdį
Mokslininkai išsiaiškino, ar persirgę COVID-19 gali užkrėsti kitus
PSO papasakojo, kada gali baigtis COVID-19 pandemija