Vilnius

Dėl pandemijos ir "Brexit" šiemet sumažėjo emigrantų perlaidų srautas

(atnaujinta 17:18 2020.12.26)
Artėjant "Brexit" kulminacijai, lietuvių emigracijos į Jungtinę Karalystę (JK) apimtis mažėjo, tad mažėjo ir ten dirbančių emigrantų pervedimai į Lietuvą

VILNIUS, gruodžio 26 — Sputnik. Emigrantų perlaidos iš užsienio į Lietuvą šiemet sumažėjo beveik perpus — tam įtakos turėjo COVID-19 pandemija ir "Brexit", rašo Lietuvos bankas (LB).

LB duomenimis, ankstesniais metais nuo 2,6 iki 4 proc. šalies BVP sudarę srautai, šiemet, tikėtina, kad nesieks nei 2 proc.

"Šių metų pirmus devynis mėnesius asmeniniai pervedimai į Lietuvą reikšmingai mažėjo. 2019 m. pirmojo–trečiojo ketvirčių asmeninių pervedimų į Lietuvą srautas siekė 832 mln., 2020 m. atitinkamą laikotarpį — tik 510 mln. Eur (38 % mažiau). Trečiąjį ketvirtį emigrantų į Lietuvą pervedamų lėšų srautas buvo lygus 153 mln. Eur — net 46 proc. mažiau nei prieš metus", — sakė Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistas Mantas Vilniškis.

2020 metų trečiąjį ketvirtį emigrantai į Lietuvą pervedė beveik perpus mažiau lėšų nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Tačiau perlaidų apimtis 11 proc. viršijo pirmojo karantino metu (2020 metų antrąjį ketvirtį) padarytų perlaidų apimtį.

Pagerėjus epidemiologinei situacijai, atsigavusi šalies ekonomika trečiąjį ketvirtį buvo viena stipriausių Europos Sąjungoje (ES) pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą. Palyginti su antruoju ketvirčiu, gerėjo ir kitų valstybių ekonominė padėtis, tad asmeninių pervedimų iš užsienio srautų kritimas sulėtėjo.

Pažymima, kad pirmoji pandemijos banga smogė ir asmeninėms pajamoms, o kartu ir emigrantų perlaidoms. Valstybėms, įskaitant ir tas, kuriose gausu emigrantų iš Lietuvos, kovoje su pandemija ribojant ekonominę veiklą, stipriausiai buvo paveiktas paslaugų sektorius. Antrąjį ketvirtį restoranų, barų, kavinių, viešbučių veikla buvo ribojama, o šiame sektoriuje dirbantys emigrantai, tikėtina, arba prarado darbą, arba dalyvavo vadinamosiose prastovų programose. Dalyje šalių ribojimai buvo platesnio masto, tad jų poveikį pajuto ir dalis pramonėje dirbančių emigrantų. Visa tai paveikė tiek emigrantų pajamas, tiek ir išlaidas, kurių dalis, tikėtina, yra ir į Lietuvą pervedami pinigai.

Tuo tarpu vasaros pabaigoje, pagerėjus epidemiologinei situacijai, palengvinus ar net pašalinus daugumą ekonominių apribojimų, augo ir emigrantų pervedimai. Ekonominei veiklai normalizuojantis, o vartotojams gavus progą lankytis kavinėse, baruose ir restoranuose, paklausa išaugo. Didėjo darbo jėgos poreikis tiek paslaugų, tiek ir kituose sektoriuose, tad, grįžtant į darbą, daliai emigrantų išmokas už prastovas pakeitė neretai didesnis darbo užmokestis.

Kartu su ekonomikos atsigavimu pradėjo didėti ir emigrantų pervedimai į Lietuvą, tačiau jie nepasiekė praėjusių metų lygio vidurkio. Tikėtina, kad suprastėjusi epidemiologinė situacija lapkričio ir gruodžio mėn. bei nauji ekonominės veiklos apribojimai ir artėjantis galutinis "Brexit" terminas turės neigiamą poveikį emigrantų pervedimų į Lietuvą srautams. Metinis jų kritimas, tikėtina, kad viršys 40 proc.

Artėjant "Brexit" kulminacijai, lietuvių emigracijos į Jungtinę Karalystę (JK) apimtis mažėjo, tad mažėjo ir ten dirbančių emigrantų pervedimai į Lietuvą. Lietuvai įstojus į ES, dėl netaikomos pereinamojo laikotarpio migracijos kontrolės JK buvo viena patraukliausių emigracijos krypčių.

Lietuvius viliojo ir didesnis darbo užmokestis, tačiau, palyginti su darbo užmokesčiu JK, Lietuvoje jis padidėjo 20 proc. punktu  ir pasiekė 61 proc. JK darbo užmokesčio lygio. Kitaip tariant, JK patrauklumas uždarbio atžvilgiu sumažėjo.

"Negalima teigti, kad Brexitas yra pagrindinė emigrantų grįžimo į Lietuvą priežastis, tačiau tikėtina, kad neapibrėžtumas ir numatomi judėjimo bei veiklos ribojimai prisideda prie naujų emigrantų į JK skaičiaus mažėjimo. 2011 m. į JK išvyko 26 tūkst. lietuvių – beveik pusė visų emigrantų, o 2019 m. tokių buvo tik šiek tiek daugiau nei 10 tūkst. Pagerėjo ir grįžtančiųjų iš JK statistika, o migracijos balansas su JK, 2017 ir 2018 m. sudaręs atitinkamai –16,6 tūkst. ir –4,5 tūkst. gyventojų, 2019 m. tebuvo –400. Kartu asmeniniai pervedimai į Lietuvą iš JK sumažėjo trečdaliu", — rašoma pranešime.

Prognozuojamas JK ekonominės situacijos prastėjimas neigiamai paveiks ir asmeninių pervedimų į Lietuvą srautus. Tikėtina, kad didžioji dalis Lietuvos emigrantų, planuojančių likti JK, jau pasirūpino visais būtinais formalumais.

Sunkvežimis
© Sputnik / Александр Кряжев

Nepaisant to, prognozuojami ekonominiai sunkumai ir darbo vietų mažėjimas gali neigiamai paveikti JK likti nusprendusių gyventojų pajamas. Pervedimams į Lietuvą poveikį gali daryti ir kintantis svaro kursas. Jam mažėjant, emigrantų santaupų vertė eurais kristų, o tai neigiamai paveiktų pervedimus į Lietuvą. Krintant svaro kursui, 2019 metais, palyginus su 2018 metais, asmeninės perlaidos iš JK į Lietuvą sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu.

Naujausiais duomenimis, 2020 metų pirmojo–trečiojo ketvirčių, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, perlaidos iš JK sumažėjo daugiau nei 40 proc.

Tolesnė asmeninių pervedimų raida bus labai glaudžiai susijusi su ekonomine situacija Lietuvoje bei pasaulyje ir pandemijos raida. Sustabdžius pandemijos plitimą, asmeninių perlaidų srautai grįžtų prie ilgojo laikotarpio tendencijos, kai kiekvienais metais į Lietuvą pervedama maždaug 1 mlrd., o iš Lietuvos — apie 400 mln. Eur (pervedimams į Lietuvą kasmet nedaug mažėjant, o iš Lietuvos – didėjant).

Šiemet galima tikėtis maždaug 40 proc. mažesnio emigrantų perlaidų į Lietuvą srauto, o kitais metais, išsipildžius palankiajam scenarijui ir pavykus sustabdyti viruso plitimą dar metų viduryje — jų atsigavimo.

Tegai:
pandemija, koronavirusas, emigracija, Lietuvos bankas, Brexit, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvoje pasiektas rekordinis biodegalų perkrovimo kiekis
Seimas patvirtino 2021 metų "Sodros" biudžetą
Lietuvos BVP vienam gyventojui pernai sudarė 84 proc. ES vidurkio
Baldų gamykla Kaune, Lietuva

Pernai pramonė pagamino 2,4 % mažiau produkcijos

(atnaujinta 11:21 2021.01.25)
Pernai gruodį visos pramonės produkcijos vertė sudarė 1,8 mlrd. eurų ir, palyginti su lapkričiu, padidėjo 0,6 proc.

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Pernai sausio–gruodžio mėn. visa pramonės produkcija sudarė 21,3 mlrd. eurų, praneša Statistikos departamentas.

Elektros perdavimo  linijos
© Sputnik / Руслан Шамуков

Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, 2020 metų sausio–gruodžio mėn. pramonės produkcija sumažėjo 2,4 proc. Nepašalinus darbo dienų skaičiaus įtakos, metinis pramonės mažėjimas siekė 1,9 procento.

Kasybos ir karjerų eksploatavimo bei apdirbamosios gamybos produkcija pernai mažėjo 2,5 proc. (nepašalinus darbo dienų skaičiaus įtakos — 1,9 proc.), elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimas mažėjo 0,9 proc., vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas smuko 1,9 proc. (1,7 proc.).

Pernai gruodį visos pramonės produkcijos vertė sudarė 1,8 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su lapkričiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 0,6 proc.

Per mėnesį, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo kitų transporto priemonių ir įrangos gamybos produkcija — 35,7 proc. (nepašalinus — 82,5 proc.), drabužių siuvimo gamybos produkcija — 6,2 proc. (3,9 proc.), maisto produktų gamybos — 4,8 proc. (2,5 proc.), elektros įrangos gamybos — 9 proc. (sumažėjo 10,1 proc.), medienos bei medienos gaminių, išskyrus baldus, gamybos produkcija — 7 proc. (sumažėjo 8,3 proc.).

Pandemija ir Europos pramonė: Lietuva
© Sputnik
Pandemija ir Europos pramonė: Lietuva
Tegai:
pramonė
Dar šia tema
Didžiulės kančios: skalūnų pramonė laisvojo kritimo sąlygomis
Krymo atsakas "Mistraliams": Rusijos gynybos pramonė rengia staigmeną
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Ekspertas papasakojo apie efektyvius pinigų taupymo būdus

(atnaujinta 00:01 2021.01.25)
Bet kokių investicijų atveju visada galioja auksinė taisyklė — kuo didesnė rizika, tuo didesnis pelningumas, pažymi ekonomistas

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Efektyviausio lėšų kaupimo metodai priklauso nuo užsibrėžto tikslo — sutaupyti ar pagausinti. Taip pat svarbus laikotarpis, per kurį planuojama sukurti lėšų portfelį, taip pat galimybė bet kada atsiimti investuotus pinigus, agentūrai "Prajm" papasakojo "Sinergijos" universiteto bankininkystės katedros vyresnysis dėstytojas Dmitrijus Ferapontovas.

"Tačiau reikėtų suprasti, kad bet kokių investicijų atveju visada galioja auksinė taisyklė — kuo didesnė rizika, tuo didesnis pelningumas, panaši taisyklė galioja ir likvidumo atveju. Kuo jis didesnis, tuo mažesnis pelningumas", — pridūrė jis.

Saugiausias, bet ir mažiausiai pelningas yra kaupimas banko indėliuose. Alternatyva ilgalaikio investicijų pobūdžio atveju gali būti banko indėliai užsienio valiuta. Yra ir kitų priemonių.

Pasak Ferapontovo, svarbu suprasti, kuo taupymas skiriasi nuo investicijų. Pirmasis yra lėšų atsargų kaupimas ilgesniam laikui. Tai yra likvidi ir patikima finansinė oro pagalvė, kuri neduoda daug pajamų. "O investicijos — tai fondai, vertybiniai popieriai, akcijos, nekilnojamasis turtas", — apibendrina ekspertas.

Tegai:
pinigai
Dar šia tema
Daugiabučių renovacijos finansavimo apimtims padidinti kuriama nauja Investicijų platforma
Nausėda pasirašė 2021 metų Lietuvos biudžetą: kam bus išleisti pinigai
Gruodžio mėnesį elektra Lietuvoje brango 11%
Posėdžių salė, archyvinė nuotrauka

Seimas pasakojo, kaip vyko perėjimas prie nuotolinio darbo

(atnaujinta 11:25 2021.01.25)
Kaip pažymi Seime, per trumpą laiką buvo įgyvendinti reikalingi techniniai ir teisiniai sprendimai

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Seimas sklandžiai perėjo prie nuotolinio darbo - pirmąkart parlamentas posėdžiavo ir balsavo nuotoliniu būdu, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Per itin trumpą laiką servisas "Microsoft" kartu su Seimo kanceliarija įgyvendino reikalingus sprendimus. Ne mažiau svarbu Seimui buvo išspręsti teisėkūros procedūrų klausimus, parengti įstatyminę bazę, kad nuotolinis balsavimas vyktų nepažeidžiant teisės aktų. Taip pat teko per trumpą laiką apmokyti sistemos naudotojus.

"Šis bendradarbiavimas, mano nuomone, yra vienas iš sėkmingiausių privataus ir viešojo sektorių subjektų bendradarbiavimo pavyzdžių, kurių linkėčiau mūsų šaliai kuo daugiau. Ypač sudėtingi ir jautrūs autentifikavimosi, balsavimo sprendimai ir kitos Seimo posėdžių procedūrų subtilybės buvo įgyvendintos greitai. Sukurta virtuali Seimo salė tapo patogiu ir efektyviu įrankiu, kurį tobulindamas Lietuvos parlamentas galės naudotis ir užtikrinti teisėkūros tęstinumą Lietuvoje", – teigia Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Sprendimas sukurtas debesijos bendravimo ir bendradarbiavimo platformos "Microsoft Teams" pagrindu, panaudojant specialiai sukurtą "Microsoft Power Platform" aplikaciją balsavimui ir "SharePoint Online" paslaugą duomenų saugojimui bei integravimui su turima Seimo balsavimo sistema. Pasisakymų ir komentarų fiksavimas realizuotas "Microsoft Lists" sprendimo pagalba. Saugiam vartotojų atpažinimui naudojama "Azure AD" kelių veiksnių autentifikacija. Seimo narių tapatybei nustatyti naudojamas mobilusis parašas arba "Smart-ID" aplikacija. Papildomam saugumo užtikrinimui balsavimo metu taip pat fiksuojama balsuojančiojo Seimo nario fotografija.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

"eParlamentas ir eBalsavimas yra ryžtingas skaitmeninės Lietuvos žingsnis į priekį sudėtingu šaliai metu. Labai vertinu naujojo Lietuvos parlamento pasitikėjimą. Ir, tikiuosi, kad ateinantys metai taps Lietuvos skaitmeninės transformacijos ir inovatyvių, efektyvių ir saugių debesijos sprendimų taikymo viešajame sektoriuje proveržio laikotarpiu", – teigia "Micosoft Lietuva" generalinis direktorius Simonas Černiauskas.

Pirmasis nuotolinis Seimo posėdis įvyko prieš dvi savaites. Kai kurie parlamentarai boikotavo šį formatą ir vis tiek atėjo į plenarinių posėdžių salę.

Dėl koronavirusinės infekcijos grėsmės ir sunkios epidemiologinės situacijos Seimas reikėjo pereiti prie nuotolinio darbo. Gruodžio pradžioje Seimas priėmė atitinkamas pataisas. Nuotoliniai posėdžiai turėtų vykti realiu laiku telekonferencijų platformose, kurias Nacionalinis kibernetinio saugumo centras įvertino ir pripažino saugiomis.

Tegai:
Seimas
Dar šia tema
Atėjo Landsbergis visiems laikams. Kodėl prezidento statusas neapleidžia visos Lietuvos?
Seimas priėmė rezoliuciją "Dėl Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio"
Seime kilo įtarimų dėl buvusio pirmininko sprendimo dėl prieigos prie informacijos
Per praėjusią parą Lietuvoje nustatytas 541 koronaviruso atvejis