Строительство газопровода Северный поток-2 в Германии

Vokietija prižada apginti "Nord Stream-2" esant Baideno administracijai

(atnaujinta 18:39 2021.01.02)
Vokietijos užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad Vokietijos vyriausybė nepakeis savo pozicijos dėl dujotiekio, net jei pasikeis JAV vadovybė

VILNIUS, gruodžio 28 — Sputnik. Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Masas pažadėjo apginti dujotiekio "Nord Stream-2" statybą nuo apribojimų, kurie gali būti taikomi naujai išrinkto JAV prezidento Džo Baideno administracijai. Apie tai rašo "Der Spiegel".

Jis pabrėžė, kad Vokietijos vyriausybė nepakeis savo pozicijos dėl dujotiekio, net jei pasikeis JAV vadovybė.

"Mums nėra ką kalbėti apie Europos suverenitetą, jei turima omeny, kad ateityje mes viską darysime tik taip, kaip nori Vašingtonas", — sakė jis.

Anot diplomato, Berlynas bet kokiu atveju turės kitokią nuomonę nei Baltieji rūmai ir yra pasiryžęs ją ginti — ir tai taikoma ne tik "Nord Stream-2". Daug svarbiau, kad šalys laikytųsi bendros nuomonės "pagrindiniais strateginiais ir geopolitiniais klausimais".

Gruodžio 12 dieną Rusijos ekspertai prognozavo "precedento neturinčias" sankcijas Maskvai po to, kai į valdžią ateis Džo Baidenas. Ekspertai mano, kad Vašingtonas gali pataikyti į skaudžiausius taškus: apriboti šalies bankų patekimą į pasaulio rinką ir atjungti šalį nuo SWIFT tarptautinės mokėjimų sistemos.

Iš pradžių planuota, kad "Nord Stream-2" bus baigtas 2019 metų pabaigoje. Tačiau pernai gruodį statybos užstrigo, kai JAV pagrasino sankcionuoti vamzdynus tiesiančių laivų savininkus. Vašingtonas sankcijas dujotiekiui nustatė 2019 metų gruodžio mėnesį.

"Nord Stream-2" projektu numatoma nutiesti dvi dujotiekio linijas, kurių bendras pajėgumas — 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos.

Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios siekia tiekti Europai savo suskystintas gamtines dujas, taip pat Ukraina ir daugybė Europos šalių. JAV 2019 m. gruodžio mėn. įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl to Šveicarijos bendrovė "Allseas" buvo priversta nutraukti savo darbus projekte.

Gruodžio 11-ąją pranešta, kad vamzdžių klojimo laivas "Fortūna" Vokietijos vandenyse pradėjo kloti nebaigtą dujotiekio atkarpą. Laivas turi iškloti 2,6 kilometrų ilgio dujotiekio atkarpą išskirtinėje Vokietijos Federacinės Respublikos ekonominėje zonoje beveik 30 metrų (100 pėdų) gylyje.

Maskva ne kartą pabrėžė, kad projektas — išimtinai ekonominis.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
JAV, Nord Stream-2, Vokietija
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (544)
Dar šia tema
Paskelbta "Nord Stream-2" tiesimo prie Danijos krantų pradžios data
Trampas atsisakė pasirašyti biudžetą su sankcijomis "Nord Stream-2"
Velykiniai pyragai ir dažyti kiaušiniai

SEB ekonomistai papasakojo, kaip pasikeis Lietuvos ekonomika po Velykų

(atnaujinta 11:25 2021.01.28)
Ekspertai mano, kad kiti metai respublikoje pasižymės ekonomikos augimu, viršijančiu keturis procentus

VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Spartesnio ekonomikos atsigavimo po pandemijos Lietuvoje ir visoje Europoje galima tikėtis tik po Velykų, sakė SEB banko ekonomistai.

"Manome, kad spartesnis ekonomikos atsigavimas ir Lietuvoje, ir Europoje prasidės tik po Velykų šventės. Praėjusių metų 1,5 proc. BVP smukimo prognozės Lietuvai nekeitėme, tačiau dėl prastesnės, negu prognozavome anksčiau, metų pradžios nuo 3 iki 1,8 proc. pabloginome 2021 metų ūkio plėtros prognozę", — teigiama pranešime.

Ekonomistai taip pat pažymėjo, kad teigiamai vertina ekonomikos augimą kitais metais: jis sieks 4,2 proc.

Estija ir Švedija bando aplenkti Lietuvą

Ekonomistų teigimu, penktadienį paaiškės, kaip, preliminariais duomenimis, Lietuvos ekonomika susitraukė 2020 metais.

"Nekeičiame lapkritį atnaujintos prognozės, kad Lietuvos BVP pernai sumažėjo 1,5 procento. Tai būtų puikus rezultatas įvertinus visas su pandemija susijusias aplinkybes. Visgi, jeigu antrą ir trečią ketvirčiais Lietuva pagal BVP pokytį aiškia persvara lenkė aplinkines šalis, to negalima pasakyti apie paskutinį metų ketvirtį", — aiškino ekonomistai.

Spėjama, kad Estija, Suomija ir Švedija ketvirtąjį ketvirtį sugebėjo pasivyti Lietuvą pagal BVP pokyčius.

Lietuvoje epidemiologinė padėtis 2021 metų pradžioje yra sudėtingesnė ir dėl griežtesnio apribojimo nei daugelyje kaimyninių šalių, todėl pirmaisiais metų mėnesiais tokios šalys kaip Estija ar Švedija grįš į savo padėtį prieš pandemiją.

Ateinantys du mėnesiai bus kritiški laukiant įmonių ir jų darbuotojų. Namų ūkių vartojimas antrąjį ketvirtį greitai atsigaus, kai bus panaikinti apribojimai, o verslas po karantino vėl turės daug dirbti, sako ekonomistai.

Nedarbas netrukus pasieks aukščiausią tašką

Ekonomistų teigimu, pagerinti sąlygų skirti subsidijas darbdaviams prastovos laikotarpiu nuo šių metų pradžios yra viena iš gerų priemonių siekiant išvengti rimtesnių problemų darbo rinkoje.

JAV doleriai
© Sputnik / Наталья Селиверстова

Darbuotojams paskelbta dalinė ar pilna prastova, tačiau darbdavių prastovos išlaidas kompensuos vyriausybė, o darbuotojams nebus žymiai sumažėjusios pajamos.

Tačiau, remiantis prognozėmis, nedarbas metų pradžioje šiek tiek padidės. Vidutinis nedarbo lygis 2021 metais sieks 9,1 proc., tai yra 0,4 proc. daugiau nei pernai. Nors kitais metais nedarbas smuks iki 7,7 proc.

Prognozuojama, kad vidutinis darbo užmokestis nuo lapkričio kils 4,5 procento šiais metais ir 6 procentais kitais metais.

"Darome prielaidą, kad šiemet valdžios sektoriuje dirbančių asmenų algos augs šiek tiek sparčiau negu 5 proc., o privačiame sektoriuje — maždaug 4 procentais", — teigiama pranešime.

Šiais metais kainos Lietuvoje augs sparčiau

2021 metais vidutinė metinė infliacija pagal sutartą vartotojų kainų krepšelį turėtų būti 2 proc.

Ekonomistai prognozuoja, kad sausio ir vasario mėn. Metinė infliacija vis tiek bus artima nuliui, tačiau kovo mėnesį ji padidės daugiau nei procentiniu punktu. Artimiausiu metu infliacija padidės daugiausia dėl žaliavų kainų pokyčių: išaugusios energijos (gamtinių dujų, naftos) ir žemės ūkio produktų (kviečių, pašarinių kultūrų) kainos. Antrąjį pusmetį, jei pasiteisins ekonomikos atsigavimo lūkesčiai, paslaugų kainos taip pat augs sparčiau.

Tegai:
Velykos, Lietuva, ekonomikos augimas, ekonomika
Lietuvos geležinkeliai, archyvinė nuotrauka

"Skandalas su daužomais indais": Baltijos šalys šantažuoja ES dėl "Rail Baltica"

(atnaujinta 10:06 2021.01.28)
Baltijos valstybės gali uždelsti nacionalinių ekonomikos atkūrimo planų ratifikavimą po pandemijos, jei ES joms neskirs pažadėtų 1,4 milijardo eurų projektui

VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Pirmą kartą Baltijos šalys leido sau veikti su ES taip pat, kaip ir Lenkija bei Vengrija, RuBaltic.ru rašo Aleksandras Nosovičius. 

Anksčiau paaiškėjo, kad Baltijos šalys gali atidėti nacionalinių ekonomikos atkūrimo planų ratifikavimą po pandemijos, jei Europos Sąjunga joms neduos žadėtų 1,4 milijardo eurų "Rail Baltica". Nepaisant to, Briuselis neketina pritarti Baltijos valstybėms. 

"Atitinkamai orioje Europos šeimoje kaista dar vienas garsus skandalas su indų daužymu. <...> Baltijos valstybės pirmą kartą elgėsi kaip du pagrindiniai Europos Sąjungos verslininkai, grasindami sukelti problemų sąjungininkams jautriausias momentas ir jiems jautriausioje srityje", — pažymi Nosovičius. 

Ekspertas prisiminė situaciją, kai Lenkija ir Vengrija sustabdė sutartą septynerių metų ES biudžetą. Tačiau, priešingai nei Varšuva ir Budapeštas, Baltijos šalių elgesys niekada nekėlė problemų Briuseliui, pažymi straipsnio autorius. 

"Įdomiausia, kodėl jie to siekia. Ne dėl įstatymo viršenybės sąlygos skirstant Briuselio subsidijas, kaip, pavyzdžiui, Lenkija ir Vengrija, kurios, gaudamos europinius pinigus, tikisi vykdyti suverenią vidaus politiką. 

Tylaus Baltijos šalių maišto priežastis buvo grėsmė atvirai korumpuotam ekonomiškai beprasmio geležinkelio projektui, kurio statyba Europai nėra investicija, bet tiesiogine ir perkeltine prasme pinigų užkasimas po žeme", — rašo Nosovičius. 

Tuo tarpu daugelis ekspertų ne kartą teigė, kad projektas yra nemokus. Ekspertai pabrėžė, kad šiaurės–pietų kryptimi nuo Helsinkio iki Varšuvos per Baltijos šalis nėra krovinių ir keleivių srauto, reikalingo geležinkeliui pakrauti, o vienintelė jo prasmė, be biudžeto "apkarpymo", yra NATO karių perkėlimas. 

Pasak Nosovičiaus, jei projektas turėtų tik karinę paskirtį, tada kelias būtų buvęs nutiestas ir pradėtas eksploatuoti jau seniai. 

"Iš tikrųjų paaiškėja, kad Baltijos politikai, kad ir kaip jie beklykautų, netiki Rusijos karine agresija Baltijos šalyse, o NATO sąjungininkai, kad ir ką jie sakytų, netrokšta ginti šių Baltijos šalių. Todėl "Rail Baltica" virto korupcine subsidijuojama nuoma Lietuvai, Latvijai ir Estijai, kurios be galo išleidžia pinigus jo statybai, suprasdamos, kad siaurojo geležinkelio negalima užbaigti. Kai tik jis bus baigtas ir pradėtas naudoti, pinigų srautas iš Briuselio bus nutrauktas", — sakė ekspertas. 

Nosovičius pažymėjo, kad TSRS žlugimas galiausiai pasirodė naudingas Rusijai, nes jai nebereikia "maitinti" Baltijos valstybių, "klausytis šių šalių isterijos" ir pasiduoti jų šantažui. 

"Rail Baltica"

Projektas yra geležinkelis, sujungsiantis Baltijos valstybes su Vakarų Europa. Jis eis per Berlyną, Varšuvą, Vilnių, Kauną, Rygą ir Taliną. Suomija atsisakė dalyvauti. 

Tikimasi, kad geležinkelis pradės veikti 2026 metais. 

Manoma, kad projekto vertė siekia 5,8 milijardo eurų. Retkarčiais pasirodo informacija, kad kelio tiesimas kainuos daugiau, nei tikėtasi iš pradžių. Projekto auditas, kurio rezultatus 2020 metų vasarą paskelbė Europos Audito Rūmai, atskleidė rimtų trūkumų, ypač susijusių su trasos investicijų grąža. Visų pirma, ataskaitoje nurodoma, kad numatomas keleivių skaičius neatlaiko kritikos. 

Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad projektas neturi ekonominės prasmės ir yra reikalingas karinėms reikmėms. 

Маршрут Rail Baltica
© Photo : Rail Baltica
Rail Baltica maršrutas
Tegai:
ES, Rail Baltica, Baltijos šalys
Temos:
"Rail Baltica" statyba
Paminklas kariams, žuvusiems už miesto išvadavimą nuo fašistų įsibrovėlių 1941-1945 m. Didžiojo Tėvynės karo metu

Rusijos ambasadorius Lietuvoje pasveikino su 76-osiomis Klaipėdos išlaisvinimo metinėmis 

(atnaujinta 14:46 2021.01.28)
1945 metų sausio 28 dieną miestas, kuris tada buvo vadinamas Memeliu, buvo išvaduotas nuo nacių įsibrovėlių. Būtent šią dieną baigėsi Lietuvos teritorijos išvadavimas nuo okupantų

VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksejus Isakovas pasveikino Didžiojo Tėvynės karo veteranus, tautiečius ir klaipėdiečius su 76-osiomis Klaipėdos ir visos Lietuvos išvadavimo nuo nacių įsibrovėlių metinėmis. Apie tai pranešė diplomatinės atstovybės spaudos tarnyba.

"Mes visada prisiminsime, kokią brangią kainą turėjome sumokėti už taikų ir šviesų dangų virš mūsų galvų, už laisvę, už svarbiausią teisę — teisę į gyvybę. Daugiau nei 80 tūkstančių sovietų karių žuvo išlaisvindami Lietuvos žemę. Galvas mūšiuose dėl Klaipėdos paguldė apie šešis tūkstančius žmonių", — sakoma pranešime.

Ambasadorius pabrėžė, kad šiandien kaip niekad svarbu užkirsti kelią nacių ideologijos atgimimui ir nacių nusikaltėlių reabilitacijai. Diplomatas paragino kovoti su istorijos klastojimu ir bandymais perrašyti Antrojo pasaulinio karo rezultatus.

Isakovas taip pat palinkėjo geros sveikatos, geros nuotaikos ir optimizmo.

1945 metų sausio 28 dieną Klaipėda, kuri tada buvo vadinama Memeliu, buvo išlaisvinta iš vokiečių fašistų įsibrovėlių. Būtent šią dieną buvo baigtas Baltijos respublikos teritorijos išvadavimas nuo įsibrovėlių.

Klaipėdos šturmas prasidėjo sausio pabaigoje ir buvo lydimas didelių sunkumų. Nemažai prisidėjo XVI Lietuvos pėstininkų divizija, kuriai vadovavo Adolfas Urbšas. Dėl blokados ir kovų Klaipėda buvo labai sunaikinta.

Baltijos šalių politikai reguliariai skelbia pareiškimus apie "sovietų okupaciją" ir reikalauja atlyginti žalą, o Rusijos Federacija ne kartą pabrėžė, kad Baltijos šalys neturi teisinio pagrindo nieko reikalauti.

Maskva ne kartą yra sakiusi, kad 1940 metų Baltijos šalių prijungimas prie TSRS neprieštaravo nė viena to meto tarptautinės teisės aktui. Tarp šalių nebuvo karinio konflikto, o vietos valdžia netrukdė sovietų kariams patekti į respublikas ir išreiškė akivaizdų sutikimą. Be to, sovietmečiu nacionalinė valdžia veikė Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Tegai:
kariai-išvaduotojai, Klaipėda