Elektros lemputė, archyvinė nuotrauka

Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje atpigo 40 procentų

(atnaujinta 10:44 2020.12.29)
Didžiausią įtaką "NordPool" regione elektros energijos kainų kritimui turėjo mažesnis vartojimas šventinių dienų metu

VILNIUS, gruodžio 29 — Sputnik. Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje krito 40 proc. ir siekė 31,94 Eur/MWh, praneša elektros tiekimo bendrovė "Elektrum Lietuva".

Taip pat elektra atpigo ir kitose Baltijos šalyse: Latvijoje — 37 proc., Estijoje — 41 proc. ir abejose šalyse pasiekė 31,84 Eur/MWh.

"NordPool" biržoje elektros energijos kaina per savaitę krito 35 proc. iki 14,82 Eur/MWh.

Bendrovė pareiškė, kad didžiausią įtaką "NordPool" regione elektros energijos kainų kritimui turėjo mažesnis vartojimas šventinių dienų metu, prie rinkos pokyčių taip pat prisidėjo gausesnis kritulių kiekis, didesnis branduolinių išteklių panaudojimas ir 14 proc. daugiau pagamintos vėjo energijos.

Gruodžio 21–27 dienomis, palyginti su praėjusia savaite, elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse krito 9 proc. iki 537 GWh. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje šis rodiklis mažėjo po 9 proc. atitinkamai iki 233 GWh, 138 GWh ir 166 GWh.

Energijos gamybos apimtys Baltijos šalyse, palyginti su praėjusia savaite, sumažėjo 30 proc. iki 227 GWh. Lietuvoje energijos gamyba sumažėjo 32 proc. iki 73 GWh, Latvijoje — 28 proc. iki 85 GWh, Estijoje — 30 proc. iki 69 GWh.

Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 42 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 32 proc., Estijoje — 41 proc., Latvijoje — 62 proc. šaliai reikalingos elektros.

Tegai:
elektra, Baltijos šalys, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvos BVP vienam gyventojui pernai sudarė 84 proc. ES vidurkio
Principo reikalas. Kiek Baltijos šalims kainuos "nepriklausomybė" nuo Rusijos
Elektros kaina Lietuvoje kilo dėl sutrikimų Suomijos atominėje elektrinėje
Vilniaus senamiestis

Ekspertas: kad gautų pinigų, Lietuvai geriau siųsti piliečius į užsienį

(atnaujinta 16:17 2021.01.22)
Ekonominis Lietuvos išsigelbėjimas yra ne darbo vietų išsaugojimas, o darbo jėgos migracija ir bendradarbiavimas su Rusija bei Baltarusija, sako ekonomikos daktaras Aleksejus Zubecas

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Interviu Sputnik Lietuva ekonomikos mokslų daktaras, Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės prorektorius Aleksejus Zubecas teigė, kad sveiko proto požiūriu, Lietuva turi palaikyti gydytojus, mokytojus ir teisėsaugą, tačiau visų darbo vietų išsaugojimas yra prieštaringas klausimas.

"Pagrindinis Lietuvos eksporto produktas yra darbo jėga, jei mes kalbame apie darbo vietų išsaugojimą, tada kyla klausimas, kam to reikia Lietuvos ekonomikai? Pagrindinis eksporto produktas yra žmonės. Sveiko proto požiūriu būtina palaikyti socialinę sferą — gydytojus, mokytojus ir kt. teisėtvarkos jėgos, kas yra būtina valstybės funkcionavimui. Likusi darbo jėga, užuot ją laikiusi Lietuvos viduje, valdžios vietoje, priešingai, paskatintų išvykti į užsienį, kad jos paskui grąžintų pinigus į savo tėvynę", — sakė ekonomistas.

Pasak Zubeco, bendradarbiavimas su dviem kaimyninėmis šalimis būtų puiki Lietuvos ekonomikos plėtros galimybė.

"Ne per vėlu kreiptis į Baltarusiją ir užmegzti normalius santykius su Rusija, norint pasinaudoti tranzitinės valstybės padėtimi. Tai būtų puiki proga Lietuvos ekonomikos plėtrai, tačiau tokiems variantams trukdo politinė pozicija, kuri visiškai nėra konstruktyvi ir prieštarauja ilgalaikiams Lietuvos, kaip valstybės, išlikimo interesams", — sakė ekspertas.

Pasak jo, jokios ES subsidijos ateityje nepadės.

"Senoji Europa prarado susidomėjimą naujosios Europos šalimis, kurios tampa jos balastu, ir vis mažiau dėmesio skiriama Baltijos respublikoms. Jei Lietuva ir Baltijos šalys nori išlikti kaip nepriklausomos, jos turi atsisukti į rytus — į Baltarusiją ir Rusiją, tai yra jų ekonominė perspektyva. išsigelbėjimas. Jei Lietuva ir kitos Baltijos valstybės neparodo nepriklausomos politikos, jų ekonomika yra pasmerkta. Jokios ES fondų subsidijos jiems nepadės, tai yra skausmo numalšinimas, kurį laiką palengvinantis problemą. Ilgainiui tai nepadės", — sakė ekonomistas. 

Tegai:
Baltarusija, Rusija, ekonomika, Lietuva
Nord Stream-2 statybos

Vokietijos ministrų kabinetas sureagavo į EP rezoliuciją dėl "Nord Stream-2"

(atnaujinta 18:50 2021.01.22)
Vyriausybės atstovas spaudai pabrėžė, kad Merkel jau kalbėjo apie projekto likimą, ir prie to nėra ko pridurti

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Vokietijos vyriausybė atkreipė dėmesį į Europos Parlamento rezoliuciją, raginančią nutraukti dujotiekio "Nord Stream 2" statybą dėl tinklaraštininko Aleksejaus Navalno arešto, sakė Vokietijos kabinos atstovas Štefenas Zeibertas, primindamas, kad kanclerė Angela Merkel jau prieš dieną kalbėjo vamzdyno tema, kritikuodama JAV sankcijas šiam projektui, kurio statybą ji palaiko.

Anksčiau Europos Parlamento nariai priėmė rezoliuciją dėl Navalno arešto, kurioje jie reikalavo, kad Europos Sąjunga "nedelsdama nutrauktų "Nord Stream-2" projekto darbus bei protingai sustiprintų Rusijos Federacijai taikomas ribojamąsias priemones, susijusias su jo sulaikymu".

"Federalinė kanclerė Angela Merkel vakar kalbėjo šia tema [apie "Nord Stream-2" ateitį], aš neturiu ką pridurti. Mes atkreipėme dėmesį į Europos Parlamento sprendimą", — RIA Novosti citavo Zeibertą trumposios spaudos konferencijos metu.

Anksčiau Merkel per spaudos konferenciją pareiškė, kad jos pozicija dėl "Nord Stream-2" nepasikeitė. Ji taip pat dar kartą pavadino JAV sankcijas šiam projektui netinkamomis, tačiau išreiškė pasirengimą derėtis su naująja JAV administracija dujotiekio klausimu.

Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministerija patarė užsienio politikams, komentuojantiems situaciją su Navalnu, gerbti tarptautinę teisę ir spręsti savo šalių problemas, o pirmadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pažymėjo, kad Vakarų politikų pareiškimai šia tema vienodi. Savo ruožtu Rusijos Federacijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad Kremlius neketina klausytis užsienio pareiškimų apie Navalną.

"Nord Stream-2" projektu numatoma iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją pastatyti dvi dujotiekio, kurio bendra galia siekia 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus, linijas. Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas siekia tiekti ES, taip pat Ukraina ir daugybė Europos šalių. 2019 m. gruodžio mėn. Valstijos įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos bendrovė "Allseas" buvo priversta nutraukti savo darbus projekte.

Angela Merkel
© Sputnik / Сергей Гунеев

2020 metų gruodžio mėnesį vamzdžių klojimo laivas "Fortuna" Vokietijos vandenyse paklojo 2,6 kilometro vamzdžių. Todėl, pasak "Nord Stream 2 AG" (projekto operatorius), iš viso dujotiekio ilgio (2 460 kilometrų) liko neužbaigta maždaug 148 kilometrai dujotiekio — 120 kilometrų liko Danijos vandenyse ir apie 28 kilometrus Vokietijos vandenyse. Danijos valdžios institucijos susitarė dėl galimybės naudoti "Fortuną" nuo sausio 15 d., Vokietijos leidimas šiam laivui galioja iki gegužės pabaigos.

Tuo tarpu sausio mėnesį JAV išplėtė sankcijas prieš "Nord Stream-2", įtraukdamos bandymų, tikrinimo ir sertifikavimo paslaugas, taip pat paslaugas ar įrenginius, skirtus laivų krovimui atnaujinti, teikiančias įmones. Netrukus po to Norvegijos bendrovė "DNV GL" paskelbė, kad nutrauks visą veiklą, susijusią su dujotiekio tikrinimu, ir negalės jo patvirtinti. Nuo sausio 19 dienos JAV įvedė sankcijas laivui "Fortuna" ir jo savininkei bendrovei "KBT-Rus".

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Ekspertas: Vokietija šiemet užsimanys baigti "Nord Stream-2"
Kremlius sureagavo į naujas JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2"
Vokietijos užsienio reikalų ministras patikslino Berlyno poziciją dėl "Nord Stream-2"
Laivas, galintis užbaigti "Nord Stream-2", išplaukė į Vismarą
Londonas

"Dieve, gelbėk karalienę": Lietuvos parlamentarai aptarė "Brexit“" su JK ambasadoriumi 

(atnaujinta 17:30 2021.01.22)
Lietuvos parlamentarai mano, kad Britanijos išstojimas iš ES bus proga sustiprinti šalių bendradarbiavimą

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) surengė bendrą susitikimą su Didžiosios Britanijos ambasadoriumi John Brian Olley. Apie tai Facebook pranešė Seimo užsienio reikalų komiteto  pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

Posėdžio iniciatyva priklausė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos pirmininkui Laurynui Kasčiūnui ir pačiam John Brian Olley.

"Jungtinės Karalystės karinis dalyvavimas Baltijos šalyse - pati didžiausia išorinė šios mūsų strateginės partnerės operacija pasaulyje (tūkstantis britų karių, tankai, koviniai sraigtasparniai, 6 kartus dalyvavimas NATO oro policijoje ir kt.). Telieka pasakyti God Save the Quenn ir padaryti viską, kad Brexit, kaip visi sutarėme bendrame posėdyje, būtų ne iššūkis, o dar didesnė galimybė pagilinti mūsų dvišalį bendradarbiavimą užsienio politikos, saugumo ir gynybos srityje su Jungtine Karalyste", — rašė jis.

Pavilionis taip pat sakė, kad kitą savaitę Užsienio reikalų komitete bus svarstomi ekonominiai santykiai su JK ir galimybė sustiprinti bendradarbiavimą užsienio ir saugumo politikoje.

JK ir Europos Sąjunga baigė pereinamąjį "Brexit" laikotarpį ir įsigaliojo šalių susitarimas dėl prekybos ir bendradarbiavimo. Didžioji Britanija tapo nepriklausoma po 47 metų narystės ES ir 4,5 metų po "Brexit" referendumo.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad piliečiai, kurie jau yra Jungtinėje Karalystėje ir yra gavę vieną iš dviejų ES piliečiams ir jų šeimos nariams (nuolatiniams ar iš anksto apgyvendintiems) suteiktus gyventojo statusus, nepajus jokių pokyčių.

Tegai:
Lietuva, Didžioji Britanija