Dujų saugykla Baltarusijoje

Rusija ir Baltarusija susitarė dėl kitų metų naftos ir dujų tiekimo

(atnaujinta 17:20 2020.12.29)
Baltarusijos vyriausybės vadovas Rusijos gamtinių dujų kainą kitiems metams pavadino "labai patogia"

VILNIUS, gruodžio 29 — Sputnik. Baltarusija susitarė su Rusijos Federacija dėl naftos ir dujų tiekimo 2021 metams sau palankiomis sąlygomis, antradienį sakė šalies ministras pirmininkas Romanas Golovčenka.

"Kaip visada, bet kokio pobūdžio derybas lydi tam tikros derybos dėl sąlygų. Tačiau iš esmės viskas Baltarusijai baigėsi geromis, palankiomis sąlygomis", — naujienų agentūra "BelTA" cituoja jį.

Baltarusijos vyriausybės vadovas Rusijos gamtinių dujų kainą kitiems metams pavadino "labai patogia", nurodydamas, kad ji praktiškai išliko 2020 metų. "Jei kalbėtume apie dabartinį kainų lygį pasaulio neatidėliotinų prekių rinkose, Baltarusija dujas perka beveik dvigubai pigiau, palyginti su dabartinėmis pasaulinėmis kainomis", — sakė jis.

Anot jo, Baltarusija yra antra pagal dydį Europos gamtinių dujų pirkėja iš "Gazprom", todėl "natūralu, kad dideliam pirkėjui taikoma speciali kaina".

Jis taip pat teigė, kad 2021 metais pasirašytos naftos tiekimo sutartys su visais pagrindiniais tiekėjais, keli vis dar nėra labai dideli tiekėjai, tačiau tai yra "grynai techniniai klausimai". "Todėl mes einame į 2021 metus visiškai ramiai ir, kaip manome, Baltarusijai palankiomis energijos tiekimo sąlygomis", — sakė jis.

Atsakydamas į klausimą apie tarpbiudžetinį mokėjimų už Rusijos naftą perskirstymą, ministras pirmininkas atkreipė dėmesį, kad šis mechanizmas buvo platesnio susitarimų paketo dalis ir jo pratęsimas nebuvo numatytas 2021 metais ir vėliau.

"Iš esmės mes norime išvengti bet kokio perskirstymo tarpvalstybiniuose santykiuose. Tai nėra rinkos priemonė", — pridūrė respublikos ministrų tarybos vadovas.

Praėjusį ketvirtadienį "Gazprom" paskelbė, kad "Gazprom" vadovas Aleksejus Mileris ir Baltarusijos energetikos ministras Viktoras Karankevičius Sankt Peterburge pasirašė protokolą dėl dujų tiekimo į respubliką kainų nustatymo tvarkos 2021 metais. Rusijos bendrovės pranešime nebuvo nurodyta dujų tiekimo į šalį kaina kitiems metams.

Šių metų Rusijos dujų tiekimo į Baltarusiją kaina yra 127 USD už tūkstantį kubinių metrų, tačiau Minskas reikalavo ją sumažinti.

Vėliau Baltarusijos energetikos ministerija patikslino, kad sutarta gamtinių dujų kaina 2021 metais bus praktiškai lygi 2020 metų kainai, tačiau ministerija nenurodė konkrečios vertės.

Kalbant apie naftos tiekimą, gruodžio 27 dieną Golovčenka sakė, kad iki šių metų pabaigos bus pasirašytos visos kitų metų sutartys dėl naftos tiekimo iš Rusijos į Baltarusiją, o susitarimai su keletu stambių Rusijos tiekėjų jau pasirašyti.

Tegai:
dujos, nafta, Rusija, Baltarusija
Dar šia tema
Rusijos URM pasipiktino Lietuvos pareiškimais apie Molotovo-Ribentropo paktą
Principo reikalas. Kiek Baltijos šalims kainuos "nepriklausomybė" nuo Rusijos
Velykiniai pyragai ir dažyti kiaušiniai

SEB ekonomistai papasakojo, kaip pasikeis Lietuvos ekonomika po Velykų

(atnaujinta 11:25 2021.01.28)
Ekspertai mano, kad kiti metai respublikoje pasižymės ekonomikos augimu, viršijančiu keturis procentus

VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Spartesnio ekonomikos atsigavimo po pandemijos Lietuvoje ir visoje Europoje galima tikėtis tik po Velykų, sakė SEB banko ekonomistai.

"Manome, kad spartesnis ekonomikos atsigavimas ir Lietuvoje, ir Europoje prasidės tik po Velykų šventės. Praėjusių metų 1,5 proc. BVP smukimo prognozės Lietuvai nekeitėme, tačiau dėl prastesnės, negu prognozavome anksčiau, metų pradžios nuo 3 iki 1,8 proc. pabloginome 2021 metų ūkio plėtros prognozę", — teigiama pranešime.

Ekonomistai taip pat pažymėjo, kad teigiamai vertina ekonomikos augimą kitais metais: jis sieks 4,2 proc.

Estija ir Švedija bando aplenkti Lietuvą

Ekonomistų teigimu, penktadienį paaiškės, kaip, preliminariais duomenimis, Lietuvos ekonomika susitraukė 2020 metais.

"Nekeičiame lapkritį atnaujintos prognozės, kad Lietuvos BVP pernai sumažėjo 1,5 procento. Tai būtų puikus rezultatas įvertinus visas su pandemija susijusias aplinkybes. Visgi, jeigu antrą ir trečią ketvirčiais Lietuva pagal BVP pokytį aiškia persvara lenkė aplinkines šalis, to negalima pasakyti apie paskutinį metų ketvirtį", — aiškino ekonomistai.

Spėjama, kad Estija, Suomija ir Švedija ketvirtąjį ketvirtį sugebėjo pasivyti Lietuvą pagal BVP pokyčius.

Lietuvoje epidemiologinė padėtis 2021 metų pradžioje yra sudėtingesnė ir dėl griežtesnio apribojimo nei daugelyje kaimyninių šalių, todėl pirmaisiais metų mėnesiais tokios šalys kaip Estija ar Švedija grįš į savo padėtį prieš pandemiją.

Ateinantys du mėnesiai bus kritiški laukiant įmonių ir jų darbuotojų. Namų ūkių vartojimas antrąjį ketvirtį greitai atsigaus, kai bus panaikinti apribojimai, o verslas po karantino vėl turės daug dirbti, sako ekonomistai.

Nedarbas netrukus pasieks aukščiausią tašką

Ekonomistų teigimu, pagerinti sąlygų skirti subsidijas darbdaviams prastovos laikotarpiu nuo šių metų pradžios yra viena iš gerų priemonių siekiant išvengti rimtesnių problemų darbo rinkoje.

JAV doleriai
© Sputnik / Наталья Селиверстова

Darbuotojams paskelbta dalinė ar pilna prastova, tačiau darbdavių prastovos išlaidas kompensuos vyriausybė, o darbuotojams nebus žymiai sumažėjusios pajamos.

Tačiau, remiantis prognozėmis, nedarbas metų pradžioje šiek tiek padidės. Vidutinis nedarbo lygis 2021 metais sieks 9,1 proc., tai yra 0,4 proc. daugiau nei pernai. Nors kitais metais nedarbas smuks iki 7,7 proc.

Prognozuojama, kad vidutinis darbo užmokestis nuo lapkričio kils 4,5 procento šiais metais ir 6 procentais kitais metais.

"Darome prielaidą, kad šiemet valdžios sektoriuje dirbančių asmenų algos augs šiek tiek sparčiau negu 5 proc., o privačiame sektoriuje — maždaug 4 procentais", — teigiama pranešime.

Šiais metais kainos Lietuvoje augs sparčiau

2021 metais vidutinė metinė infliacija pagal sutartą vartotojų kainų krepšelį turėtų būti 2 proc.

Ekonomistai prognozuoja, kad sausio ir vasario mėn. Metinė infliacija vis tiek bus artima nuliui, tačiau kovo mėnesį ji padidės daugiau nei procentiniu punktu. Artimiausiu metu infliacija padidės daugiausia dėl žaliavų kainų pokyčių: išaugusios energijos (gamtinių dujų, naftos) ir žemės ūkio produktų (kviečių, pašarinių kultūrų) kainos. Antrąjį pusmetį, jei pasiteisins ekonomikos atsigavimo lūkesčiai, paslaugų kainos taip pat augs sparčiau.

Tegai:
Velykos, Lietuva, ekonomikos augimas, ekonomika
Lietuvos geležinkeliai, archyvinė nuotrauka

"Skandalas su daužomais indais": Baltijos šalys šantažuoja ES dėl "Rail Baltica"

(atnaujinta 10:06 2021.01.28)
Baltijos valstybės gali uždelsti nacionalinių ekonomikos atkūrimo planų ratifikavimą po pandemijos, jei ES joms neskirs pažadėtų 1,4 milijardo eurų projektui

VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Pirmą kartą Baltijos šalys leido sau veikti su ES taip pat, kaip ir Lenkija bei Vengrija, RuBaltic.ru rašo Aleksandras Nosovičius. 

Anksčiau paaiškėjo, kad Baltijos šalys gali atidėti nacionalinių ekonomikos atkūrimo planų ratifikavimą po pandemijos, jei Europos Sąjunga joms neduos žadėtų 1,4 milijardo eurų "Rail Baltica". Nepaisant to, Briuselis neketina pritarti Baltijos valstybėms. 

"Atitinkamai orioje Europos šeimoje kaista dar vienas garsus skandalas su indų daužymu. <...> Baltijos valstybės pirmą kartą elgėsi kaip du pagrindiniai Europos Sąjungos verslininkai, grasindami sukelti problemų sąjungininkams jautriausias momentas ir jiems jautriausioje srityje", — pažymi Nosovičius. 

Ekspertas prisiminė situaciją, kai Lenkija ir Vengrija sustabdė sutartą septynerių metų ES biudžetą. Tačiau, priešingai nei Varšuva ir Budapeštas, Baltijos šalių elgesys niekada nekėlė problemų Briuseliui, pažymi straipsnio autorius. 

"Įdomiausia, kodėl jie to siekia. Ne dėl įstatymo viršenybės sąlygos skirstant Briuselio subsidijas, kaip, pavyzdžiui, Lenkija ir Vengrija, kurios, gaudamos europinius pinigus, tikisi vykdyti suverenią vidaus politiką. 

Tylaus Baltijos šalių maišto priežastis buvo grėsmė atvirai korumpuotam ekonomiškai beprasmio geležinkelio projektui, kurio statyba Europai nėra investicija, bet tiesiogine ir perkeltine prasme pinigų užkasimas po žeme", — rašo Nosovičius. 

Tuo tarpu daugelis ekspertų ne kartą teigė, kad projektas yra nemokus. Ekspertai pabrėžė, kad šiaurės–pietų kryptimi nuo Helsinkio iki Varšuvos per Baltijos šalis nėra krovinių ir keleivių srauto, reikalingo geležinkeliui pakrauti, o vienintelė jo prasmė, be biudžeto "apkarpymo", yra NATO karių perkėlimas. 

Pasak Nosovičiaus, jei projektas turėtų tik karinę paskirtį, tada kelias būtų buvęs nutiestas ir pradėtas eksploatuoti jau seniai. 

"Iš tikrųjų paaiškėja, kad Baltijos politikai, kad ir kaip jie beklykautų, netiki Rusijos karine agresija Baltijos šalyse, o NATO sąjungininkai, kad ir ką jie sakytų, netrokšta ginti šių Baltijos šalių. Todėl "Rail Baltica" virto korupcine subsidijuojama nuoma Lietuvai, Latvijai ir Estijai, kurios be galo išleidžia pinigus jo statybai, suprasdamos, kad siaurojo geležinkelio negalima užbaigti. Kai tik jis bus baigtas ir pradėtas naudoti, pinigų srautas iš Briuselio bus nutrauktas", — sakė ekspertas. 

Nosovičius pažymėjo, kad TSRS žlugimas galiausiai pasirodė naudingas Rusijai, nes jai nebereikia "maitinti" Baltijos valstybių, "klausytis šių šalių isterijos" ir pasiduoti jų šantažui. 

"Rail Baltica"

Projektas yra geležinkelis, sujungsiantis Baltijos valstybes su Vakarų Europa. Jis eis per Berlyną, Varšuvą, Vilnių, Kauną, Rygą ir Taliną. Suomija atsisakė dalyvauti. 

Tikimasi, kad geležinkelis pradės veikti 2026 metais. 

Manoma, kad projekto vertė siekia 5,8 milijardo eurų. Retkarčiais pasirodo informacija, kad kelio tiesimas kainuos daugiau, nei tikėtasi iš pradžių. Projekto auditas, kurio rezultatus 2020 metų vasarą paskelbė Europos Audito Rūmai, atskleidė rimtų trūkumų, ypač susijusių su trasos investicijų grąža. Visų pirma, ataskaitoje nurodoma, kad numatomas keleivių skaičius neatlaiko kritikos. 

Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad projektas neturi ekonominės prasmės ir yra reikalingas karinėms reikmėms. 

Маршрут Rail Baltica
© Photo : Rail Baltica
Rail Baltica maršrutas
Tegai:
ES, Rail Baltica, Baltijos šalys
Temos:
"Rail Baltica" statyba
Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus

Baltarusijos URM: kai kurie ES ambasadoriai šalyje skleidžia antivalstybinę informaciją

(atnaujinta 13:10 2021.01.28)
Užsienio politikos skyriaus vadovas atkreipė dėmesį į tai, kad ambasadoriai turėtų prisidėti prie šalių ir tautų suartėjimo, dvišalio bendradarbiavimo plėtros

VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Kai kurie Europos Sąjungos ambasadoriai Baltarusijoje skleidžia antivalstybinę informaciją. Užsienio reikalų ministras Vladimiras Makei apie tai šiandien pranešė žurnalistams per NVS valstybių narių nuolatinių įgaliotųjų atstovų tarybos posėdį, praneša BelTA

"Dabar matome, kad kai kurie ambasadoriai, atstovaujantys Europos Sąjungai, talpina informaciją, antivalstybinės pozicijos. Mes dar neatsakome į šiuos faktus, bet mes juos sekame. Būkite tikri, kad pateiksime labai konkrečius, esminius ir griežtus tokių faktų įvertinimas", — sakė jis.

Užsienio politikos skyriaus vadovas atkreipė dėmesį į tai, kad ambasadoriai turėtų prisidėti prie šalių ir tautų suartėjimo, dvišalio bendradarbiavimo plėtros.

"Jei ambasadorius vienareikšmiškai laikosi pozicijos, nukreiptos prieš šalies, kurioje jis yra, valdžią, toks ambasadorius neturėtų užimti tinkamos pozicijos", — sakė ministras.

Jis pridūrė, kad Baltarusija ne kartą yra susidūrusi su išoriniu kišimusi į vidaus reikalus ir savo Vakarų partnerių bandymais šalyje įdiegti "demokratiją".

"Čia akredituoti diplomatinių institucijų atstovai ne tik kvietė dalyvauti akcijose, bet ir juose dalyvavo. Natūralu, kad mes turėjome reaguoti į tokius faktus ir labai griežtai. Tai bus ir toliau", — pabrėžė ministras.

Neseniai panaši situacija susiklostė ir Rusijoje, kai Amerikos ambasada paskelbė protestų kelius.

Tegai:
ES, Baltarusija, Vladimiras Makejus