Vilnius

Ekonomistas prognozuoja, kad kitais metais šalies ekonomika augs keliais procentais

(atnaujinta 20:33 2020.12.29)
Pagerėjus pandeminei situacijai, turėtų atsigauti ir prekybos vietos, pirmiausia siūlančios ne tik prekybą, bet ir pramogas ar laisvalaikio praleidimo paslaugas

VILNIUS, gruodžio 29 — Sputnik. Tai, kad žmonės jau pradėti skiepyti nuo COVID-19, duoda vilčių, kad liko išlaukti keletą sudėtingiausių mėnesių ir kitų metų viduryje galime sulaukti nemenko ekonomikos įsibėgėjimo ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, rašo SEB banko spaudos tarnyba.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika kitąmet augs keliais procentais. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius įsitikinęs, kad grįžimas į įprastą gyvenimą biuruose neužtruks, o gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) rinka pajus per karantiną sutaupytas ir atidėtas lėšas.

Kitais metais šalies gyventojai bus išsiilgę pramogų

Remiantis lapkritį atnaujintomis prognozėmis, SEB bankas prognozuoja, kad po šių metų ekonomikos susitraukimo 1,5 proc., Lietuvos ekonomika kitąmet augs 3 procentais, o 2022 metais ūkio plėtra dar labiau įsibėgės.

Kaip įprasta, sparčiausiai turėtų atšokti tas sektorius, kuris nukenčia labiausiai ir kur didžiausia klientų sugrįžimo tikimybė – maitinimo ir apgyvendinimo verslai. Tikėtina, kad ne visi sektoriaus atstovai išgyvens iki kitų metų vidurio, tačiau išgyvenusieji turėtų sulaukti pakankamai didelio klientų srauto tiek iš vietos, tiek ir iš užsienio.

Povilauskas įsitikinęs, kad nėra priežasčių, kodėl, pasibaigus pandemijai, bent jau poilsinis turizmas nesugrįžtų į ankstesnį lygį per artimiausius dvejus–trejus metus.

Pagerėjus pandeminei situacijai, turėtų atsigauti ir prekybos vietos, pirmiausia siūlančios ne tik prekybą, bet ir pramogas ar laisvalaikio praleidimo paslaugas. Didesnio klientų srauto galima tikėtis ir dėl per šiuos metus augusių gyventojų pajamų, kurių nemaža dalis atgulė į jų sąskaitas.

Fizinės prekybos vietos atsigaus internetinių parduotuvių sąskaita

Per vienuolika šių metų mėnesių mažmeninės prekybos, neįtraukus degalų, apyvarta buvo 6,6 proc. didesnė negu prieš metus. Toks apyvartos augimas pasiektas nepaisant sumažėjusio pirkėjų fizinio srauto.

Žmonės rečiau lankėsi prekybos vietose, bet vieno apsilankymo metu išleido daugiau, be to, augo internetinių parduotuvių reikšmė. Tikimasi, kad šiemet užsakomasis pardavimas paštu ir internetu jau sudarys beveik 8 proc. visos mažmeninės prekybos, neįtraukus degalų prekybos rinkos.

"Jeigu lūkesčiai dėl gerėsiančios epidemiologinės situacijos pasiteisins ir kitų metų antrą pusmetį gyventojai galės be didesnių ribojimų judėti nebevengdami socialinio kontakto, fizinės prekybos vietos gali sulaukti pirkėjų sugrįžimo. Pirmiausia — internetinių parduotuvių apyvartų sąskaita. Tačiau bendrai prekybos dalis internete nesustos augti — prie to prisidės ir prekybininkų padarytas įdirbis ugdant pirkėjų įpročius apsipirkti internete", — sakė Povilauskas.

Jo prognozėmis, nedarbas pradės mažėti tik kitų metų antrą pusmetį, todėl kitų metų prekybininkų pajamų augimas smarkiai priklausys nuo to, ar vartotojai mažiau taupys ir, ar vėl galės drąsiau leisti pinigus paslaugoms. Kadangi šiemet vartotojai atsinaujino savo buitį, baldų, kompiuterinės ar buitinės technikos pardavimai, tikėtina, bus mažesni.

Būsto rinką sujudins nauji projektai ir atvykstantys baltarusiai

Tuo tarpu būsto rinka šiemet išgyveno skirtingus etapus: nuo visiško sąstingio pavasarį, iki rekordinių naujo būsto pardavimų rudenį.

Vis paklausesni tapo erdvesni būstai, net ir mažiausiose erdvėse buvo ieškoma, kaip įrengti vietą darbui ar mokslui. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas įsitikinęs, kad lietuviai ir toliau ieškos erdvesnio būsto už prieinamą kainą, o šios turėtų išlaikyti nuosaikų augimą.

Nepaskutinėje vietoje ir augantis į Lietuvą grįžtančių lietuvių skaičius bei naujai atvykstantys baltarusiai, kurie taip pat dairosi naujų namų ar būsto investicijai.

Tegai:
koronavirusas, ekonomika, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva išvaro iš šalies Baltarusijos investuotojus
Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje atpigo 40 procentų
Nausėda pasirašė 2021 metų Lietuvos biudžetą: kam bus išleisti pinigai
Astravo AE

"Kompromisų negali būti": Šimonytė dėl Astravo AE kreipėsi į EK pirmininkę

(atnaujinta 13:51 2021.01.16)
Premjerė laišku kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen ir vykdomąjį pirmininkės pavaduotoją Valdį Dombrovskį dėl "Astravo atominės elektrinės keliamų grėsmių"

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Laiške premjerė pabrėžė, kad Baltarusija neįgyvendino ES patvirtintų branduolinės saugos rekomendacijų, todėl elektrinė yra nesaugi ir negali pradėti veikti, teigiama Vyriausybės kanceliarijos pranešime.

Šimonytė taip pat paragino ES neskirstyti šių rekomendacijų į svarbias ir mažiau svarbias, nes klaidos ar nelaimės atveju pasekmės būtų dramatiškos.

"Branduolinės saugos klausimu kompromisų negali būti, todėl svarbu įgyvendinti visas be išimties rekomendacijas. Negalime milijonų žmonių sveikatos ir gyvybės aukoti vardan politinių kompromisų su režimu, kurį Europos Sąjunga pripažįsta kaip neteisėtą", – sako Šimonytė.

Premjerė atkreipia dėmesį, kad Baltarusijos pusė gali siekti pasinaudoti rekomendacijomis paskelbdama, kad elektrinė yra saugi, todėl ES ekspertų vizitai turi vykti ir ateityje.

Laiške ministrė pirmininkė prašo išnagrinėti galimas priemones neleisti elektrai iš nesaugių branduolinių jėgainių patekti į ES.

"Tikiuosi, kad Europa Komisija šį sprendimą įgyvendins pilna apimtimi ir laiku, o jos pastangos bus nukreiptos į tai, kaip tai padaryti, o ne, ar tai galima padaryti", – teigė premjerė.

Vyriausybės vadovė taip pat informavo apie tai, kad Lietuva sieks peržiūrėti ankstesnės Vyriausybės sutartą elektros prekybos su trečiosiomis šalimis metodologiją. Metodologija turėtų įsigalioti tik po to, kai bus patvirtinta veikianti kilmės garantijų sistema. 

Anksčiau Baltarusijos energetikos ministerija pranešė, kad pirmasis Astravo AE blokas jau veikia 100 proc. pajėgumu.

Kaip teigia Energetikos ministerijos spaudos tarnyba, šiuo metu bloke atliekami statiniai ir dinaminiai testai, o juos atlikus per 15 parų bus atlikti galutiniai sistemų ir įrangos testavimo darbai blokui veikiant visu pajėgumu.

Be to, pranešama, kad ENSREG atstovų vizitas į Astravo AE planuojamas savaitę po vasario 8 dienos.

Tegai:
Ingrida Šimonytė, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Elektros tiekimo linijų atramos

"LitPol Link" jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos buvo atjungta dėl gedimo

(atnaujinta 12:56 2021.01.16)
Gedimas nustatytas vienoje iš dviejų linijų tarp Alytaus ir Lenkijos Elko. Šiuo metu tiriamos avarijos priežastys.

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Lietuvos perdavimo operatorius "Litgrid" pranešė, kad dėl avarijos šeštadienio rytą atjungta "LitPol Link" jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos.

Atjungimas įvyko 9:09 Lietuvos laiku, kai Lietuvai buvo perduota 492 megavatų galia.

Elektros tiekimas užtikrinamas rezerviniais pajėgumais. Teigiama, kad elektros vartotojai nepatyrė jokių trukdžių.

Gedimas nustatytas vienoje iš dviejų linijų tarp Alytaus ir Lenkijos Elko. Šiuo metu veikia antroji atsarginė linija.

Nustatomos gedimo priežastys, atliekamas patikrinimas.

Praėjusių metų gruodį Švedijos Nybro keitiklio stotyje įvyko gedimas, dėl kurio "NordBalt" energijos jungtis trims dienoms sustabdė darbą. Vėliau nepriklausomas elektros tiekėjas "Elektrum Lietuva" teigė, kad tai turėjo įtakos savaitės elektros energijos brangimui Lietuvoje.

Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais nori išeiti iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir prisijungti prie žemyninės Europos energetinės sistemos. Šalys kartu su Europos Komisija pasirašė memorandumą. Baltijos šalys planuoja sinchronizuotis su Europa per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link"jungtį ir "Harmony Link" jūrų kabelį.

Kai kurie ekspertai mano, kad Lietuvai pasitraukus iš BRELL, šalis turės energijos tiekimą tik per Lenkijos ir "NordBalt" energijos jungtį, kuri veikia su nuolatiniais trikdžiais. Be to, gali padidėti tarifai galutiniams vartotojams.

Tegai:
LitPol Link, elektra
Dar šia tema
Apie naudą negalvoja: kaip Lenkija pasipelnys iš Lietuvos žlugus BRELL
Arčiau pasitraukimo iš BRELL: baigta linijos Lietuvos elektrinė–Vilnius rekonstrukcija
Ekspertas: pasitraukusi iš BRELL Lietuva atsidurs ant išlikimo slenksčio
Koronaviruso testas

Mokslininkai išsiaiškino, ar prasirgę COVID-19 gali užkrėsti kitus

(atnaujinta 16:10 2021.01.16)
Tyrimas prasidėjo birželį ir jo metu buvo ištirti 20 787 žmonės. Nustatyta, kad 6614 dalyvių turi antikūnų prieš koronavirusą

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Tie, kurie sirgo COVID-19, įgauna imunitetą nuo viruso mažiausiai penkiems mėnesiams, tačiau gali likti ligos nešiotojais, rodo Anglijos visuomenės sveikatos (PHE) tyrimas, rašo RIA Novosti autorė Marija Tabak.

"Tyrime dalyvavę mokslininkai padarė išvadą, kad natūraliai įgytas imunitetas dėl ligos 83% labiau apsaugo nuo pakartotinės infekcijos nei tie, kurie nesusirgo. Imunitetas trunka mažiausiai penkis mėnesius nuo ligos momento", — teigiama pranešime.

Tai reiškia, kad žmonėms, susirgusiems per pirmąją koronaviruso bangą praėjusį pavasarį, jau yra rizika vėl susirgti.

"PHE taip pat įspėja, kad nors tie, kurie turi antikūnų, tam tikru mastu yra apsaugoti nuo užsikrėtimo COVID-19, pirminiai kito tyrimo etapo duomenys rodo, kad kai kurie iš šių žmonių sulaiko didelius viruso kiekius ir gali juos perduoti kitiems", — sakoma pranešime.

"Todėl labai svarbu, kad visi ir toliau laikytųsi taisyklių ir liktų namuose, net jei turėjo COVID-19, kad išvengtų viruso perdavimo kitiems", — sakė agentūra.

Tyrimas prasidėjo birželį ir jo metu buvo ištirti 20 787 žmonės. Nustatyta, kad 6614 dalyvių turi antikūnų prieš koronavirusą.

Tegai:
mokslininkai, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje