Geležinkelis

Ekspertas: Lietuvai naftos produktų tiekimas į Ukrainą gali būti nuostolingas

(atnaujinta 18:50 2020.12.30)
Tačiau šalys neatskleis savo ekonominių rodiklių, nes tai yra komercinė paslaptis. Todėl reikia laukti sandorio dalyvių komentarų, mano ekspertas Igoris Juškovas

VILNIUS, gruodžio 30 — Sputnik. Šiuo metu pasaulio rinkoje yra naftos ir jos produktų perteklius, todėl daugelis naftos perdirbimo gamyklų prekiauja nuostolingai arba bando išstumti iš rinkos konkurentus, interviu Sputnik Lietuva sakė pagrindinis Nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas Igoris Juškovas.

Lietuvos įmonė "Orlen Lietuva", dukterinė "Orlen" grupės įmonė, pradėjo transportuoti naftos produktus iš Lietuvos į Ukrainą.

Naujas maršrutas veda per Lenkiją ir yra alternatyvus dabartiniam per Baltarusiją. Pirmoji naftos produktų siunta jau pasiekė Ukrainos klientus.

"Ir Europoje, žinoma, tai jaučiama labiausiai, nes įvedama vis daugiau "lokdaunų", Britanijoje atsirado nauja koronaviruso padermė... Todėl yra daugiau apribojimų, žmonės mažiau juda ir, atitinkamai, sunaudoja mažiau degalų. Todėl perteklinė pasiūla Europos naftos produktų rinkoje blogėja, o įmonėms yra pelninga parduoti savo naftos produktus bent kažkam. Todėl nemanau, kad tai yra kažkokių sankcijų Baltarusijai rezultatas, manau, kad Ukraina, kalbant apie ribojamąsias priemones ir naftos produktų vartojimą, palankiai skiriasi nuo Vakarų Europos šalių", — pasakė jis.

Juškovas pažymėjo, kad Baltarusijai Ukrainos rinka pastaraisiais metais buvo maržinė, ir nėra nieko keisto, kad kitos šalys, įskaitant Lietuvą, nori parduoti savo naftos produktus Kijevui.

"Jie neskubės atskleisti savo ekonominių rodiklių, nes tai yra komercinė paslaptis, o dažnai tokie tiekimai gali būti nuostolingi, todėl reiktų sulaukti sandorio dalyvių komentarų", — sakė ekspertas.

AB "ORLEN Lietuva" valdoma naftos perdirbimo produktų gamykla Mažeikių rajone yra vienintelė naftos perdirbimo gamykla Baltijos šalyse. Bendrovė užtikrina naftos produktų tiekimą į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos ir Lenkijos rinkas.

Tegai:
Ukraina, Orlen Lietuva, nafta, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvoje pasiektas rekordinis biodegalų perkrovimo kiekis
Ketvirtas per gruodį: į Lietuvą pristatytas SGD krovinys iš Rusijos
Rusija ir Baltarusija susitarė dėl kitų metų naftos ir dujų tiekimo
Pinigai

Paaiškėjo, koks bus poveikis smulkiajam ir vidutiniam Baltijos šalių verslui po "Brexit"

(atnaujinta 17:30 2021.01.26)
Pabrėžiama, kad dažniau įmonės "Brexit" pasekmes įvertino neutraliai — taip mano 33% Latvijoje, 26% Estijoje ir net 46% Lietuvoje apklaustų vadovų

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Tik viena iš dešimties Baltijos šalių smulkių ir vidutinių įmonių (SVĮ) prognozuoja neigiamą "Brexit" poveikį jų veiklai, pabrėžiama "Luminor" banko 2020 metų gruodžio mėnesį atlikta apklausa.

Pabrėžiama, kad dažniau įmonės "Brexit" pasekmes įvertino neutraliai — taip mano 33% Latvijoje, 26% Estijoje ir net 46% Lietuvoje apklaustų vadovų.

Pažymima, kad 39 procentai Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo vadovų teigė, kad "Brexit" neturės įtakos jų verslui, nes įmonė nebuvo plėtojama JK. Daugiau nei pusė apklaustų Baltijos šalyse MVĮ teigė, kad neketina plėsti savo verslo 2021 m. Dėl nenuspėjamų pasaulinių įvykių, įskaitant "Brexit", pasekmes.

Pagal 2020 metų apklausą, COVID-19 pandemija šiuo metu yra labiau neaiški verslui nei "Brexit". Taigi 67 proc. Lietuvos, 52 proc. Latvijos ir 48 proc. Estijos MVĮ mano, kad ilgalaikiai su pandemija susiję apribojimai neigiamai paveiks jų verslo tvarumą.

"Brexit" vertinimui įtakos greičiausiai turėjo prasidėjusi COVID‑19 pandemija — palyginti su ja, visa kita atrodo nelabai reikšminga. Šiais metais smulkus ir vidutinis verslas labiau nerimauja dėl veiklos finansavimo galimybių. „Luminor“ pradėjo bendradarbiauti su Europos investicijų banku ir Europos investicijų fondu — atvėrėme 660 milijonų eurų paskolų portfelį skirtą mažoms ir vidutinėms įmonėms, kuris, tikimės, padės mūsų klientams plėsti veiklą, vykdyti investicinius projektus ar papildyti apyvartinį kapitalą", — teigė "Luminor" banko Verslo klientų skyriaus vadovas Vytis Žegužauskas.

Pažymima, kad "Luminor" banko apklausa buvo atlikta 2020 metų gruodį, bendradarbiaujant su rinkos tyrimų kompanija "Norstat". Apklausos dalyviai — 750 Baltijos šalių SVĮ vadovai arba finansų vadovai.

Tegai:
vidutinis verslas, smulkusis verslas, verslas, Brexit, ekonomika
Elektros lemputė

Elektra Lietuvoje pigo 13 %

(atnaujinta 12:25 2021.01.26)
Elektros kainų kritimą "NordPool" regione daugiausia lėmė šiltesni orai, kurie vartojimą sumažino 7 procentais. Be to, vėjo energijos gamyba padidėjo 19 proc., o tai taip pat prisidėjo prie mažesnių kainų

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir Baltijos šalyse sumažėjo 13 proc. praneša elektros tiekėjas "Elektrum Lietuva".

Pažymima, kad Lietuvoje elektra kainavo 52,26 Eur/MWh, Estijoje ir Latvijoje — po 52,21 Eur/MWh. "NordPool" biržoje elektros energijos kaina per savaitę sumažėjo 16 proc. iki 39,45 Eur/MWh.

Vilnius
© Sputnik / Александр Липовец

Elektros kainų kritimą "NordPool" regione daugiausia lėmė šiltesni orai, kurie vartojimą sumažino 7 procentais. Be to, vėjo energijos gamyba padidėjo 19 proc., o tai taip pat prisidėjo prie mažesnių kainų.

"Su kainų kritimu rinkoje buvo susiję ir mažesnis vartojimas Baltijos šalyse bei didesni energijos srautai iš Suomijos. Palyginti su praėjusia savaite elektros energijos suvartojimas Šiaurės regione sumažėjo iki 10 037 GWh, gamybos apimtys taip pat mažėjo iki 9 972 GWh", — teigia elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Pažymima, kad sausio 18–24 dienomis elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse, palyginti su praėjusia savaite, sumažėjo 2 proc. iki 621 GWh.

Respublikoje elektros energijos suvartojimas sumažėjo 1 proc. iki 270 GWh, Latvijoje — taip pat 1 proc. iki 154 MWh. Estijoje šis rodiklis krito 3 proc. iki 197 GWh. Energijos gamybos apimtys Baltijos šalyse praėjusią savaitę sumažėjo 13 proc. iki 326 GWh.

Pabrėžiama, kad per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 53 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 30 proc., Estijoje — 58 proc., Latvijoje — 84 proc. šaliai reikalingos elektros.

Tegai:
Lietuva, Baltijos šalys, elektra

Klaipėdos aplinkosaugininkai neliko abejingi ir išgelbėjo kelyje besiblaškančią stirną

(atnaujinta 16:20 2021.01.26)
Pabrėžiama, kad eismas buvo intensyvus ir aplinkosaugininkams kilo įtarimas, jog laukinis gyvūnas serga arba gali būti sužeistas

Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai reido metu važiuojant autostrada pastebėjo važiuojamąja dalimi besiblaškančią stirną, praneša AAD Facebook paskyroje.

Pažymima, kad aplinkosaugininkai patraukė stirną nuo kelio ir jai pavyko išvengti susidūrimo su pralekiančiais automobiliais.

Pabrėžiama, kad eismas buvo intensyvus ir aplinkosaugininkams kilo įtarimas, jog laukinis gyvūnas serga arba gali būti sužeistas. Automobiliui sustojus šalikelėje, vienas iš aplinkosaugininkų atsargiai ir ramiai nuėjo link stirnos. Ji nebėgo ir prisileido paliečiama, bet netrukus pasibaidė ir pradėjo lakstyti po kelią.

"Atsargiai prisiartinęs prie stirnos, staigiai čiupau ją į glėbį. Besimuistančią stirną stipriai laikiau ant galinės automobilio sėdynės, kol vežėme ją į "Nuarą". "Nuare" paprašėme, kad gyvūną apžiūrėtų veterinarijos gydytojas ir lauksime žinių apie stirnos būklę“, — sakė Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnas Mindaugas Salys.

Apie įvykį aplinkosaugininkai informavo Pranešimų priėmimo tarnybą.

Tegai:
laukiniai gyvūnai, aplinkosaugininkai, Klaipėda