VILNIUS, gruodžio 31 — Sputnik. Viena tikisi, kad projektas "Nord Stream-2" bus sėkmingai įgyvendintas, nepaisant JAV sankcijų, interviu RIA Novosti sakė Rusijos ambasadorius Austrijoje Dmitrijus Liubinskis, rašo autorė Margarita Kostiv.
Ambasadorius atkreipė dėmesį į konstruktyvią, nepriklausomą ir nuoseklią Austrijos poziciją dėl "Nord Stream-2", dalyvaujant pirmaujančiam šalies energetikos koncernui "OMV".
"Jie supranta, kad projektas yra ekonomiškai pelningas Austrijai, ir tikisi, kad dujotiekio statyba bus baigta pagal esamą sutartinį pagrindą ir nepaisant neteisėtų JAV sankcijų, kuriomis siekiama siaurai savanaudiškų tikslų — ne tik išstumti Rusiją ir piršti savo pačių SGD, bet ir smogti daug energijos reikalaujančios ES pramonės konkurencingumui", — sakė jis.
Ambasadorius pabrėžė, kad projektas yra grynai komercinio pobūdžio ir skirtas nenutrūkstamam partnerių Europoje aprūpinimui "mėlynuoju kuru", kurio vartojimas pastaraisiais metais auga.
"Pagal galiojančias sutartis sausio–rugsėjo mėnesiais Austrijai buvo tiekiama 8,8 mlrd. kubinių metrų dujų. Mes tikime, kad tęsiasi pusės amžiaus Rusijos ir Austrijos bendradarbiavimo energetikos srityje sėkmės istorija", — pridūrė diplomatas.
"Nord Stream-2" projektu numatoma nutiesti dvi dujotiekio linijas, kurių bendras pajėgumas — 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos.
Jungtinės Valstijos aktyviai priešinasi projektui, siekdamos tiekti savo suskystintas gamtines dujas ES. Spalį Vašingtonas sustiprino ekonominius apribojimus "Nord Stream-2", išplėsdamas projektui PEESA paketo dėl Europos energetinio saugumo apsaugos veikimą. Sankcijos dabar taikomos įmonėms, teikiančioms paslaugas, įrangą ar finansavimą, skirtą modernizuoti ar įrengti laivus, dirbančius projekte.
Tuo pačiu metu, kaip pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Kristoferis Burgeris (Christofer Burger), Vokietijos vyriausybės pozicija dėl dujotiekio lieka nepakitusi. Berlynas ne kartą sukritikavo ekstrateritorines sankcijas Rusijos projektui ir pabrėžė, kad tolimesni veiksmai bus derinami su partneriais Europoje.
VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Europos Parlamento rezoliucijos yra patariamojo pobūdžio, "Nord Stream-2" likimas priklausys nuo Vokietijos pozicijos, RIA Novosti sakė "Fitch" gamtos išteklių ir žaliavinių prekių grupės direktorius Dmitrijus Marinčenka.
Europos Parlamentas planuoja reikalauti iš Europos Sąjungos nutraukti dujotiekio "Nord Stream-2" statybas ir įvesti sankcijas Rusijos Federacijai dėl Rusijos tinklaraštininko Aleksejaus Navalno arešto, anksčiau pranešė Vokietijos laikraštis, remdamasis rezoliucijos projektu. Ketvirtadienį dokumentas bus svarstomas Europos Parlamente.
"Europos Parlamento rezoliucijos yra rekomendacinio pobūdžio, galų gale viskas priklauso nuo Vokietijos pozicijos, kuri vis dar bando atskirti "Nord Stream-2" klausimą nuo geopolitikos", — sakė Marinčenka.
Vokietijos ministrų kabineto atstovo spaudai pavaduotoja Martina Fietz trečiadienį sakė, kad Vokietijos ministrų kabinetas atkreipė dėmesį į naujas JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2" ir vamzdžių klojimo laivą "Fortuna" ir kad Berlynas laikosi ankstesnės pozicijos dėl šio projekto. Anksčiau Vokietijos vyriausybė ne kartą pareiškė, kad atmeta ekstrateritorines sankcijas, o patį "Nord Stream-2" projektą laiko komerciniu, o ne politiniu.
"Tačiau dabartinė padėtis gali turėti įtakos "Nord Stream-2", — sakė Marinčenka.
"Nieko negalima atmesti, rezoliucija ir įtempta geopolitinė padėtis padidina riziką projektui", — sakė jis.
"Nord Stream-2" numato iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios ketina tiekti savo suskystintas gamtines dujas ES, taip pat Ukraina ir daugybė Europos šalių. JAV 2019 metų gruodžio mėnesį įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos "Allseas" buvo priversta nutraukti klojimą.
2020 metų gruodžio mėnesį vamzdžių klojimo laivas "Fortuna" Vokietijos vandenyse paklojo 2,6 kilometro vamzdžių. Todėl, pasak "Nord Stream 2 AG" (projekto operatorius), iš viso jo dviejų linijų ilgio (2 460 kilometrų) liko neužbaigta maždaug 148 kilometrai dujotiekio — 120 kilometrų liko Danijos vandenyse ir apie 28 kilometrai Vokietijos vandenyse. Danijos valdžios institucijos susitarė dėl galimybės naudoti "Fortuną" nuo sausio 15 dienos, Vokietijos leidimas šiam laivui galioja iki gegužės pabaigos.
Tuo tarpu sausio mėnesį JAV išplėtė sankcijas prieš "Nord Stream-2", įtraukdamos į sąrašą bandymų, tikrinimo ir sertifikavimo paslaugas tekiančias įmones, taip pat paslaugas ar įrenginius, skirtus laivų krovimui atnaujinti. Netrukus po to Norvegijos bendrovė "DNV GL" paskelbė nutraukianti visą veiklą, susijusią su dujotiekio patikrinimu, ir negalės jo patvirtinti. O sausio 19 d. JAV įvedė sankcijas laivui "Fortuna" ir jo savininkei — "KBT-Rus" kompanijai.
VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Vokietijos ministrų kabinetas atkreipė dėmesį į naujas JAV sankcijas "Nord Stream-2", Berlynas laikosi ankstesnės pozicijos dėl šio projekto, sakė Vokietijos ministrų kabineto oficialaus atstovo pavaduotoja Martina Fietz, praneša RIA Novosti.
"Mes atkreipėme dėmesį į naujausius įvykius (sankcijas "Fortunai"). Mūsų pozicija dėl ekstrateritorinių sankcijų išlieka nepakitusi, mes tai pakartojome čia ne kartą. Dėl "Nord Stream-2" užbaigimo mūsų pozicija išlieka ta pati — tai yra ekonominis projektas. Situaciją ir ateities planus reikia nukreipti į projekto vykdytojus", — sakė ji.
Anksčiau Vokietijos vyriausybė ne kartą pareiškė, kad atmeta ekstrateritorines sankcijas, o patį "Nord Stream-2" projektą laiko komerciniu, o ne politiniu.
Pasak Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovės Andrea Sasse, oficialus Berlynas per vaizdo konferenciją apie sankcijas pranešė JAV ambasadai Berlyne, o Vokietijos ambasada Vašingtone gavo pranešimą.
"Nord Stream-2" projektu numatoma nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, siekiančios tiekti savo suskystintas gamtines dujas ES, taip pat nemažai Europos šalių.
Sausio 1 dieną JAV Senatas balsavo už gynybos biudžetą 2021 metams. Dokumente, be kita ko, numatyta išplėsti sankcijas prieš "Nord Stream-2".
Gruodžio mėnesį Vokietijos vandenyse buvo baigta statyti 2,6 kilometro ilgio dujotiekio atkarpa. Dabar būtina pakloti atkarpą Danijos vandenyse, remiantis preliminariais žiniasklaidos vertinimais, jos ilgis sieks apie 150 kilometrų.
Dėl naujų JAV apribojimų Norvegijos bendrovė "Det Norske Veritas - Germanischer Lloyd" (DNV GL), Šveicarijos bendrovė "Zurich Insurance" ir Danijos bendrovė "Ramboll" atsisakė bendradarbiauti su "Nord Stream-2".
VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Į Lietuvą plūsta ir artimiausiu metu plūs šiam metų laikui labai šilta oro masė.
"Iš dalies tokį atšilimą lemia Šiaurės jūroje esantis labai galingas ciklonas, kuris lyg konvejeris neša šiltą orą iš pietvakarių. Lietuvoje atlydys, bet šalia kitas pavojingas reiškinys — naktimis vis susiformuosiantis plikledis. Gerai bent jau tai, kad nebus labai niūru ir dažnai pasirodys saulė", — rašo "Orai ir klimatas Lietuvoje" savo Facebook paskyroje.
Prognozuojama, kad orai bus itin nepastovūs.
Tikėtina, kad savaitgalį ir kitą savaitę šalies gyventojai sulauks ne vieno pietinio ciklono su lietumi, šlapdriba ir sniegu.
Pabrėžiama, kad pietiniai ciklonai dažnai pateikia staigmenų, todėl prognozės gali dažnai keistis. Tuo tarpu, stiprių šalčių artimiausias 10 dienų nenusimato.