Klaipėdos SGD terminalas

Į Lietuvą pristatytas pirmasis šiais metais SGD krovinys JAV

(atnaujinta 16:40 2021.01.03)
Pažymima, kad šie dujų metai, prasidėję praėjusių metų spalį, žymi šeštąją Amerikos dujų siuntą į respubliką

VILNIUS, sausio 2 — Sputnik. Į Lietuvą pristatytas pirmasis šiais metais SGD krovinys iš JAV, rodo laivų sekimo portalo "Marine Traffic" duomenys.

Remiantis tinklalapyje esančia informacija, "Point Fortin" SGD vežėjas išvyko iš Luizianos uosto, esančio Meksikos įlankos pakrantėje, kur yra SGD terminalas.

Laivas iš Amerikos uosto išvyko gruodžio 18 dieną ir šį šeštadienio rytą atplaukė į Klaipėdos uostą prie "Independence" terminalo.

Pagal bendrovės — Lietuvos SGD terminalo "Klaipėdos nafta" operatoriaus — grafikus, "Point Fortin" tanklaivis į Lietuvą turėjo pristatyti 138 tūkstančius kubinių metrų suskystintų dujų.

Šeštadienį atvykusi JAV SGD siunta buvo šešta einamaisiais dujų metais, kurie prasidėjo spalį.

Lietuva SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia tokį žingsnį pateisino noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" "monopolijos". Tačiau terminalas respublikai kainuoja brangiai: "Klaipėdos nafta" už nuomą Norvegijai kasmet sumoka 60 milijonų eurų. Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Norvegijos ir Rusijos.

Spalį Lietuvos energetikos ministerija turėjo parengti įstatymo projektą, kurio tikslas — sumažinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo į Klaipėdos terminalą kainą.

Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad Lietuvos valdžios noras atsisakyti rusiškų dujų nėra susijęs su ekonominiu tikslingumu. Be to, pasak Nepriklausomos degalų sąjungos viceprezidento Dmitrijaus Gusevo, Lietuva perka Amerikos SGD dėl spaudimo iš Vašingtono, kuris nori reklamuoti savo kurą Europos rinkoje.

Tegai:
JAV, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas
Dar šia tema
Lietuvoje per dešimt metų alkoholio vartojimas sumažėjo labiausiai ES
Ukraina kuria naują santykių su JAV planą
Nord Stream-2

Vokietija pareiškė įsipareigojusi užbaigti "Nord Stream-2"

(atnaujinta 09:39 2021.01.21)
Anksčiau Vokietijos vyriausybė ne kartą pareiškė, kad atmeta ekstrateritorines sankcijas, o patį "Nord Stream-2" projektą laiko komerciniu, o ne politiniu

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Vokietijos ministrų kabinetas atkreipė dėmesį į naujas JAV sankcijas "Nord Stream-2", Berlynas laikosi ankstesnės pozicijos dėl šio projekto, sakė Vokietijos ministrų kabineto oficialaus atstovo pavaduotoja Martina Fietz, praneša RIA Novosti.

"Mes atkreipėme dėmesį į naujausius įvykius (sankcijas "Fortunai"). Mūsų pozicija dėl ekstrateritorinių sankcijų išlieka nepakitusi, mes tai pakartojome čia ne kartą. Dėl "Nord Stream-2" užbaigimo mūsų pozicija išlieka ta pati — tai yra ekonominis projektas. Situaciją ir ateities planus reikia nukreipti į projekto vykdytojus", — sakė ji.

Anksčiau Vokietijos vyriausybė ne kartą pareiškė, kad atmeta ekstrateritorines sankcijas, o patį "Nord Stream-2" projektą laiko komerciniu, o ne politiniu.

Pasak Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovės Andrea Sasse, oficialus Berlynas per vaizdo konferenciją apie sankcijas pranešė JAV ambasadai Berlyne, o Vokietijos ambasada Vašingtone gavo pranešimą.

"Nord Stream-2" projektu numatoma nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, siekiančios tiekti savo suskystintas gamtines dujas ES, taip pat nemažai Europos šalių.

Sausio 1 dieną JAV Senatas balsavo už gynybos biudžetą 2021 metams. Dokumente, be kita ko, numatyta išplėsti sankcijas prieš "Nord Stream-2".

Gruodžio mėnesį Vokietijos vandenyse buvo baigta statyti 2,6 kilometro ilgio dujotiekio atkarpa. Dabar būtina pakloti atkarpą Danijos vandenyse, remiantis preliminariais žiniasklaidos vertinimais, jos ilgis sieks apie 150 kilometrų.

Dėl naujų JAV apribojimų Norvegijos bendrovė "Det Norske Veritas - Germanischer Lloyd" (DNV GL), Šveicarijos bendrovė "Zurich Insurance" ir Danijos bendrovė "Ramboll" atsisakė bendradarbiauti su "Nord Stream-2".

Tegai:
Nord Stream-2, Vokietija
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Elektros perdavimo  linijos

Gruodžio mėnesį elektra Lietuvoje brango 11%

(atnaujinta 22:31 2021.01.20)
Baltijos šalyse elektros kainų padidėjimui įtakos turėjo kainų augimas kaimyninėse šalyse ir mažesni pajėgumų srautai iš Suomijos, o kainų kilimą ribojo energijos srautai iš Rusijos

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Gruodį vidutinės mėnesio elektros energijos kainos Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse padidėjo maždaug dešimtadaliu, praneša elektros tiekėjas "Elektrum Lietuva". 

Lietuvos teritorijoje elektros energija brango 11 proc. ir pasiekė iki 45,75 Eur/MWh. Estijoje elektra brango taip pat 11 proc. iki 45,49 Eur/MWh, o Latvijos prekybos vietose vidutinė mėnesio kaina padidėjo 9 proc. iki 44,86 Eur/MWh. 

Valandinė kainų amplitudė Baltijos šalyse svyravo nuo 2,75 Eur/MWh iki 199,99 Eur/MWh.

Praėjusį mėnesį smarkiai pakilo ir vidutinė "Nord Pool" sistemos elektros energijos kaina — nuo 6,32 Eur/MWh iki 20,09 Eur/MWh. 

Pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką kainoms, buvo vėsesnės oro sąlygos: oro temperatūrai nukritus, visame regione išaugo elektros energijos paklausa. Kainų augimas buvo stebimas iki pat metų pabaigos, jis išliko ir sausį.

Kaip pažymėjo elektros energijos tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" direktorius Martynas Giga, gruodžio mėnesį elektros energijos kainoms Baltijos šalyse įtaką darė "Nord Pool" regione sumažėjęs atominių elektrinių prieinamumas, taip pat sumažėję vėjo jėgainių gamybiniai pajėgumai. Palyginti su lapkričiu, pajėgumai krito 19 proc., su praėjusių metų gruodžiu — 8 proc. 

Be to, didesnės paklausos sąlygomis išaugo hidroelektrinių gamybiniai pajėgumai, todėl gruodį vandens rezervuarų užpildymas Šiaurės šalyse sumažėjo beveik 10 proc. Be to, dėl didesnės paklausos Vokietijoje padidėjo importas iš Norvegijos per naują "NordLink" jungiamąją liniją tarp Vokietijos ir Norvegijos NO2 prekybos zonos. 

"Baltijos šalyse elektros energijos kainų padidėjimui įtakos turėjo kainų augimas kaimyninėse šalyse ir mažesni pajėgumų srautai iš Suomijos, o kainų kilimą, lyginant su lapkričiu, ribojo didesni energijos srautai iš Rusijos", — teigė Giga.

Lietuvoje 3 proc. padidėjo tiek gamyba, tiek suvartojimas

Dėl šaltesnių oro sąlygų elektros energijos suvartojimas visose Baltijos šalyse gruodį padidėjo iki 2 555 GWh arba 2 proc., palyginti su praėjusių metų gruodžiu. Tačiau vidutinis mėnesinis augimas nebuvo toks ryškus, nes paklausa sumažėjo kalėdiniu laikotarpiu. Elektros energijos paklausa Lietuvoje padidėjo 3 proc. iki 1113 GWh, Estijoje vartojimas padidėjo 3 proc. iki 789 GWh, Latvijoje, palyginti su 2019 m. gruodžiu — 1 proc. iki 653 GWh.

Gruodį Baltijos šalyse pagamintos elektros energijos kiekis, palyginti su praėjusiu mėnesiu, padidėjo 9 proc. iki 1415 GWh. Praėjusį mėnesį generavimas Baltijos šalyse sudarė 55 proc. visos suvartojamos elektros energijos. 

Tegai:
elektra, Baltijos šalys, Lietuva
Dar šia tema
Paaiškėjo, kada į BeAE galės atvykti ekspertai iš Europos Sąjungos 
Užsienio politikos koordinacinės tarybos posėdyje aptarti svarbiausi 2021 metų uždaviniai
Šimonytė įvardijo sąlygą, pagal kurią galimas BelAE boikotas ES
Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje brango 36 procentais
Praėjusią savaitę elektros energija Lietuvoje brango 12 procentų
Naikintuvai Su-57, archyvinė nuotrauka

"The National Interest" įvertino Su-57 galimybes oro dvikovoje su F-35

(atnaujinta 10:23 2021.01.21)
Anot straipsnio autoriaus, Su-57 ir F-35 oro mūšis yra labai mažai tikėtinas, nes jis neatitinka šiuolaikinio karo realijų

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Amerikos leidinyje "The National Interest" buvo lyginamos penktosios kartos naikintuvų Su-57 ir F-35 galimybės oro dvikovoje.

Kaip pažymėjo straipsnio autorius žurnalistas Markas Episkoposas, hipotetinis dviejų kovos mašinų susidūrimas įvyks plačiai naudojant priešraketinės gynybos sistemas, pažangius radarus ir daugybę pagalbinių orlaivių. Jo teigimu, oro pilotų dvikova, kurioje dalyvauja du pilotai, neturi nieko bendra su XXI amžiaus karo realijomis.

Pasak Episkoposo, turint omenyje visas lygiavertes abiejų naikintuvų galimybes, F-35 pilotas padarys viską, kas jo galioje, kad visiškai netektų kovoti su Su-57, nes Rusijos kovinė transporto priemonė yra patobulintas oro pranašumo naikintuvas, turintis atitinkamas technines savybes, tuo tarpu amerikiečių orlaivis visų pirma yra smogiamasis naikintuvas, kuris įsiskverbia į priešo oro erdvę, kad sunaikintų gyvybiškai svarbius taikinius ar infrastruktūrą.

"Labai tikėtina, kad F-35, atsidūręs šioje sugalvotoje, hipotetinėje situacijoje (oro dvikova — Sputnik), naudodamasis savo pranašumais, atlikdamas kai kurias slaptas funkcijas bandytų išvengti susidūrimo su artėjančiu Su-57", — sakė jis.

Anot žurnalisto, Su-57 ir F-35 oro mūšis yra labai mažai tikėtinas ne tik dėl to, kad jis neatitinka šiuolaikinio karo realijų, bet ir dėl to, kad toks scenarijus reiškia "katastrofišką ir, laimei, išgalvotą didelio NATO ir Rusijos karo perspektyvą".

Su-57 yra penktos kartos Rusijos naikintuvas, skirtas sunaikinti visų tipų taikinius ore, žemėje ir vandenyje. Pirmą skrydį jis atliko 2010 metais. Sutartis dėl 76 naikintuvų Su-57 tiekimo Rusijos oro ir kosmoso pajėgoms buvo pasirašyta forume "Armija-2019". Šiuo metu vyksta šio orlaivio bandymai, kurių metu tikrinamas jo sistemų veikimas, taip pat antrojo etapo variklio darbo režimai. Rusijos gynybos ministerija ne kartą pareiškė, kad Su-57 sėkmingai išlaikė bandymus Sirijoje.

F-35 yra penktosios kartos naikintuvas, kuris, be JAV, aptarnauja savo sąjungininkus. "Lockheed Martin F-35 Lightning II" programa jau kainavo apie 1,5 trln. JAV dolerių — tai brangiausia ginklų programa istorijoje.

Tegai:
JAV, Rusija, SU-57
Dar šia tema
Rusijos naikintuvas Su-57 užkariauja pasaulį. Kas toliau?
Rusijos naikintuvai "užkariavo" Japoniją