Naftos gavyba, archyvinė nuotrauka

"Brent" naftos kaina pasiekė maksimumą nuo praėjusių metų vasario

(atnaujinta 20:52 2021.01.06)
Pažymima, kad "Brent" kaina pirmą kartą nuo 2020 metų vasario 26 dienos viršijo 54 dolerių ribą

VILNIUS, sausio 6 — Sputnik. "Brent" žalios naftos kaina pirmą kartą nuo praėjusių metų vasario 26 dienos pakilo virš 54 JAV dolerių už barelį, praneša RIA Novosti su nuoroda į varžytynių duomenis.

Dujų kompresorinė stotis, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Мазуркевич

04:27 Lietuvos laiku Šiaurės jūros "Brent" naftos mišinio kovo mėnesio ateities sandorių kaina padidėjo 0,92 proc. — iki 54,02 dolerių už barelį, vasario "lengvosios" Teksaso WTI naftos — 0,4 proc. iki 50,12 dolerių už barelį.

Žaliavų kainos kyla atsižvelgiant į tai, kad OPEC+ šalys pasiekia susitarimą dėl vasario ir kovo mėnesių. Jame numatyta, kad Rusija vasario mėnesį padidins naftos gavybą 65 000 barelių per dieną. Tuo pačiu metu Saudo Arabija sumažins naftos gavybą milijonu barelių per dieną, nemažai OPEC+ šalių vasario ir kovo mėnesiais bendrai sumažins gavybą 425 tūkst. barelių per dieną.

Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas Aleksandras Novakas paaiškino, kad kotiruočių augimas yra susijęs su skatinamosiomis priemonėmis daugelyje šalių ir skiepijimu nuo COVID-19.

Naujas kartelio susitarimas prasidėjo gegužę, kai naftos gavyba buvo sumažinta 9,7 milijono barelių per dieną, tada rugpjūtį aljansas sušvelnino apribojimus iki 7,7 milijono. 2021 metų sausio mėnesį OPEC+ gavyba padidės dar 500 tūkst. barelių per dieną, o bendras sumažėjimas bus 7,2 mln. Be to, sprendimas bus priimamas kas mėnesį, atsižvelgiant į rinkos sąlygas, didinant ne daugiau kaip puse milijono barelių per dieną.

Tegai:
kaina, nafta
Pinigai

Paaiškėjo, koks bus poveikis smulkiąjam ir vidutiniam Baltijos šalių verslui po "Brexit"

(atnaujinta 16:19 2021.01.26)
Pabrėžiama, kad dažniau įmonės "Brexit" pasekmes įvertino neutraliai — taip mano 33% Latvijoje, 26% Estijoje ir net 46% Lietuvoje apklaustų vadovų

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Tik viena iš dešimties Baltijos šalių smulkių ir vidutinių įmonių (SVĮ) prognozuoja neigiamą "Brexit" poveikį jų veiklai, pabrėžiama "Luminor" banko 2020 metų gruodžio mėnesį atlikta apklausa.

Pabrėžiama, kad dažniau įmonės "Brexit" pasekmes įvertino neutraliai — taip mano 33% Latvijoje, 26% Estijoje ir net 46% Lietuvoje apklaustų vadovų.

Pažymima, kad 39 procentai Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo vadovų teigė, kad "Brexit" neturės įtakos jų verslui, nes įmonė nebuvo plėtojama JK. Daugiau nei pusė apklaustų Baltijos šalyse MVĮ teigė, kad neketina plėsti savo verslo 2021 m. Dėl nenuspėjamų pasaulinių įvykių, įskaitant "Brexit", pasekmes.

Pagal 2020 metų apklausą, COVID-19 pandemija šiuo metu yra labiau neaiški verslui nei "Brexit". Taigi 67 proc. Lietuvos, 52 proc. Latvijos ir 48 proc. Estijos MVĮ mano, kad ilgalaikiai su pandemija susiję apribojimai neigiamai paveiks jų verslo tvarumą.

"Brexit" vertinimui įtakos greičiausiai turėjo prasidėjusi COVID‑19 pandemija — palyginti su ja, visa kita atrodo nelabai reikšminga. Šiais metais smulkus ir vidutinis verslas labiau nerimauja dėl veiklos finansavimo galimybių. „Luminor“ pradėjo bendradarbiauti su Europos investicijų banku ir Europos investicijų fondu — atvėrėme 660 milijonų eurų paskolų portfelį skirtą mažoms ir vidutinėms įmonėms, kuris, tikimės, padės mūsų klientams plėsti veiklą, vykdyti investicinius projektus ar papildyti apyvartinį kapitalą", — teigė "Luminor" banko Verslo klientų skyriaus vadovas Vytis Žegužauskas.

Pažymima, kad "Luminor" banko apklausa buvo atlikta 2020 metų gruodį, bendradarbiaujant su rinkos tyrimų kompanija "Norstat". Apklausos dalyviai — 750 Baltijos šalių SVĮ vadovai arba finansų vadovai.

Tegai:
vidutinis verslas, smulkusis verslas, verslas, Brexit, ekonomika
Elektros lemputė

Elektra Lietuvoje pigo 13 %

(atnaujinta 12:25 2021.01.26)
Elektros kainų kritimą "NordPool" regione daugiausia lėmė šiltesni orai, kurie vartojimą sumažino 7 procentais. Be to, vėjo energijos gamyba padidėjo 19 proc., o tai taip pat prisidėjo prie mažesnių kainų

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir Baltijos šalyse sumažėjo 13 proc. praneša elektros tiekėjas "Elektrum Lietuva".

Pažymima, kad Lietuvoje elektra kainavo 52,26 Eur/MWh, Estijoje ir Latvijoje — po 52,21 Eur/MWh. "NordPool" biržoje elektros energijos kaina per savaitę sumažėjo 16 proc. iki 39,45 Eur/MWh.

Vilnius
© Sputnik / Александр Липовец

Elektros kainų kritimą "NordPool" regione daugiausia lėmė šiltesni orai, kurie vartojimą sumažino 7 procentais. Be to, vėjo energijos gamyba padidėjo 19 proc., o tai taip pat prisidėjo prie mažesnių kainų.

"Su kainų kritimu rinkoje buvo susiję ir mažesnis vartojimas Baltijos šalyse bei didesni energijos srautai iš Suomijos. Palyginti su praėjusia savaite elektros energijos suvartojimas Šiaurės regione sumažėjo iki 10 037 GWh, gamybos apimtys taip pat mažėjo iki 9 972 GWh", — teigia elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Pažymima, kad sausio 18–24 dienomis elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse, palyginti su praėjusia savaite, sumažėjo 2 proc. iki 621 GWh.

Respublikoje elektros energijos suvartojimas sumažėjo 1 proc. iki 270 GWh, Latvijoje — taip pat 1 proc. iki 154 MWh. Estijoje šis rodiklis krito 3 proc. iki 197 GWh. Energijos gamybos apimtys Baltijos šalyse praėjusią savaitę sumažėjo 13 proc. iki 326 GWh.

Pabrėžiama, kad per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 53 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 30 proc., Estijoje — 58 proc., Latvijoje — 84 proc. šaliai reikalingos elektros.

Tegai:
Lietuva, Baltijos šalys, elektra