Naftos terminalas Klaipėdoje, archyvinė nuotrauka

Ekonomistas: Minskas nuosekliai pašalina Lietuvą naftos produktų tranzito

(atnaujinta 21:35 2021.01.06)
Po tam tikro etapo Minskui tapo aišku, kad nebeįmanoma vykdyti verslą su Vilniumi kaip anksčiau, mano ekonomistas Nikolajus Meževičius

VILNIUS, sausio 6 — Sputnik. "Baltarusijos naftos kompanija" (BNK) nepratęsė ilgalaikės sutarties su Lietuvos geležinkelių bendrove "LTG Cargo", kuri jos naftos produktus gabena į Klaipėdos uostą.

Interviu Sputnik radijui, komentuodamas šią naujieną, Rusijos Baltijos šalių tyrimų asociacijos prezidentas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius paskelbė, kad per pastaruosius metus Vilnius Minsko atžvilgiu ėmėsi nemažai nedraugiškų veiksmų, todėl toks sprendimas atrodo gana logiškai.

"Baltarusijos politinio režimo kritika, Baltarusijos valstybinių ir visuomeninių organizacijų kaltinimai buvo stebimi visus 2020 metus. Iš pat pradžių Lietuva suformulavo savo užduotį — remti Baltarusijos opoziciją. Iki tam tikro momento Baltarusijos valdžia, pripažinkime, prezidentas Aleksandras Lukašenka, dar palaikė ekonominius santykius su Lietuva, vadovaudamasi tuo, kad politika yra atskira, verslas yra atskiras. Tačiau tam tikrame etape paaiškėjo, kad verslas, kaip ir anksčiau, su Lietuva yra neįmanomas", — sakė jis.

Meževičius pridūrė, kad geografiškai Minskui yra patogiausia transportuoti savo naftos produktus per Klaipėdą, tačiau Lietuva iš tikrųjų "paskelbė karą" Baltarusijai.

"Šiomis sąlygomis tapo svarbesnė tos Baltarusijos vadovybės dalies, kuri pasisako už ekonominių ryšių su Lietuva mažinimą, pozicija. Čia yra daugiau šalininkų. Manau, kad tai yra teisingas sprendimas. <...> Manau, teisinga, kad Baltarusijos vadovybė priima sprendimą ir palaipsniui, labai lėtai ir ne visada nuosekliai išskiria Lietuvą kaip tarpininkę eksportuodama savo naftos produktus", — sakė jis.

Minėta sutartis su BNK baigėsi 2020 metų gruodžio 31 dieną. Nuo 2021 metų sausio 1 dienos Baltarusijos naftos produktai bus gabenami pagal BNK poreikius ir be įsipareigojimų. "LTG Cargo" patikslino, kad sausio mėnesį šalys susitarė pervežti 60–70 tūkstančių tonų tamsių naftos produktų.

Praėjusiais metais "LTG Cargo" gabeno du milijonus tonų BNK krovinių (naftos ir naftos produktų), kurie sudarė 3,7 proc. Lietuvos įmonės krovinių srauto.

Krovinių nukreipimo iš Baltijos uostų į Rusijos klausimas iškilo po griežtų Lietuvos pareiškimų ir veiksmų, susijusių su Baltarusijos padėtimi po prezidento rinkimų, kuriuos, oficialiais duomenimis, laimėjo Aleksandras Lukašenka.

Daugelis ekspertų mano, kad jei Baltarusijos tranzitas paliks Lietuvą, valstybės ekonomika labai nukentės.

Tegai:
tranzitas, nafta, Lietuva, Baltarusija
Dar šia tema
Naftos tranzitas mainais į prezidentę Svetą. Lietuva padarė neteisingą pasirinkimą
"ORLEN Lietuva" praneša apie naują geležinkelio jungtį su Ukraina
Politologas: Lietuva susidurs su dar didesnėmis tranzito problemomis nei Latvija
Rusija paskelbė, kada visiškai atsisakys krovinių tranzito per Baltijos šalių uostus
Velykiniai pyragai ir dažyti kiaušiniai

SEB ekonomistai papasakojo, kaip pasikeis Lietuvos ekonomika po Velykų

(atnaujinta 11:25 2021.01.28)
Ekspertai mano, kad kiti metai respublikoje pasižymės ekonomikos augimu, viršijančiu keturis procentus

VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Spartesnio ekonomikos atsigavimo po pandemijos Lietuvoje ir visoje Europoje galima tikėtis tik po Velykų, sakė SEB banko ekonomistai.

"Manome, kad spartesnis ekonomikos atsigavimas ir Lietuvoje, ir Europoje prasidės tik po Velykų šventės. Praėjusių metų 1,5 proc. BVP smukimo prognozės Lietuvai nekeitėme, tačiau dėl prastesnės, negu prognozavome anksčiau, metų pradžios nuo 3 iki 1,8 proc. pabloginome 2021 metų ūkio plėtros prognozę", — teigiama pranešime.

Ekonomistai taip pat pažymėjo, kad teigiamai vertina ekonomikos augimą kitais metais: jis sieks 4,2 proc.

Estija ir Švedija bando aplenkti Lietuvą

Ekonomistų teigimu, penktadienį paaiškės, kaip, preliminariais duomenimis, Lietuvos ekonomika susitraukė 2020 metais.

"Nekeičiame lapkritį atnaujintos prognozės, kad Lietuvos BVP pernai sumažėjo 1,5 procento. Tai būtų puikus rezultatas įvertinus visas su pandemija susijusias aplinkybes. Visgi, jeigu antrą ir trečią ketvirčiais Lietuva pagal BVP pokytį aiškia persvara lenkė aplinkines šalis, to negalima pasakyti apie paskutinį metų ketvirtį", — aiškino ekonomistai.

Spėjama, kad Estija, Suomija ir Švedija ketvirtąjį ketvirtį sugebėjo pasivyti Lietuvą pagal BVP pokyčius.

Lietuvoje epidemiologinė padėtis 2021 metų pradžioje yra sudėtingesnė ir dėl griežtesnio apribojimo nei daugelyje kaimyninių šalių, todėl pirmaisiais metų mėnesiais tokios šalys kaip Estija ar Švedija grįš į savo padėtį prieš pandemiją.

Ateinantys du mėnesiai bus kritiški laukiant įmonių ir jų darbuotojų. Namų ūkių vartojimas antrąjį ketvirtį greitai atsigaus, kai bus panaikinti apribojimai, o verslas po karantino vėl turės daug dirbti, sako ekonomistai.

Nedarbas netrukus pasieks aukščiausią tašką

Ekonomistų teigimu, pagerinti sąlygų skirti subsidijas darbdaviams prastovos laikotarpiu nuo šių metų pradžios yra viena iš gerų priemonių siekiant išvengti rimtesnių problemų darbo rinkoje.

JAV doleriai
© Sputnik / Наталья Селиверстова

Darbuotojams paskelbta dalinė ar pilna prastova, tačiau darbdavių prastovos išlaidas kompensuos vyriausybė, o darbuotojams nebus žymiai sumažėjusios pajamos.

Tačiau, remiantis prognozėmis, nedarbas metų pradžioje šiek tiek padidės. Vidutinis nedarbo lygis 2021 metais sieks 9,1 proc., tai yra 0,4 proc. daugiau nei pernai. Nors kitais metais nedarbas smuks iki 7,7 proc.

Prognozuojama, kad vidutinis darbo užmokestis nuo lapkričio kils 4,5 procento šiais metais ir 6 procentais kitais metais.

"Darome prielaidą, kad šiemet valdžios sektoriuje dirbančių asmenų algos augs šiek tiek sparčiau negu 5 proc., o privačiame sektoriuje — maždaug 4 procentais", — teigiama pranešime.

Šiais metais kainos Lietuvoje augs sparčiau

2021 metais vidutinė metinė infliacija pagal sutartą vartotojų kainų krepšelį turėtų būti 2 proc.

Ekonomistai prognozuoja, kad sausio ir vasario mėn. Metinė infliacija vis tiek bus artima nuliui, tačiau kovo mėnesį ji padidės daugiau nei procentiniu punktu. Artimiausiu metu infliacija padidės daugiausia dėl žaliavų kainų pokyčių: išaugusios energijos (gamtinių dujų, naftos) ir žemės ūkio produktų (kviečių, pašarinių kultūrų) kainos. Antrąjį pusmetį, jei pasiteisins ekonomikos atsigavimo lūkesčiai, paslaugų kainos taip pat augs sparčiau.

Tegai:
Velykos, Lietuva, ekonomikos augimas, ekonomika
Lietuvos geležinkeliai, archyvinė nuotrauka

"Skandalas su daužomais indais": Baltijos šalys šantažuoja ES dėl "Rail Baltica"

(atnaujinta 10:06 2021.01.28)
Baltijos valstybės gali uždelsti nacionalinių ekonomikos atkūrimo planų ratifikavimą po pandemijos, jei ES joms neskirs pažadėtų 1,4 milijardo eurų projektui

VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Pirmą kartą Baltijos šalys leido sau veikti su ES taip pat, kaip ir Lenkija bei Vengrija, RuBaltic.ru rašo Aleksandras Nosovičius. 

Anksčiau paaiškėjo, kad Baltijos šalys gali atidėti nacionalinių ekonomikos atkūrimo planų ratifikavimą po pandemijos, jei Europos Sąjunga joms neduos žadėtų 1,4 milijardo eurų "Rail Baltica". Nepaisant to, Briuselis neketina pritarti Baltijos valstybėms. 

"Atitinkamai orioje Europos šeimoje kaista dar vienas garsus skandalas su indų daužymu. <...> Baltijos valstybės pirmą kartą elgėsi kaip du pagrindiniai Europos Sąjungos verslininkai, grasindami sukelti problemų sąjungininkams jautriausias momentas ir jiems jautriausioje srityje", — pažymi Nosovičius. 

Ekspertas prisiminė situaciją, kai Lenkija ir Vengrija sustabdė sutartą septynerių metų ES biudžetą. Tačiau, priešingai nei Varšuva ir Budapeštas, Baltijos šalių elgesys niekada nekėlė problemų Briuseliui, pažymi straipsnio autorius. 

"Įdomiausia, kodėl jie to siekia. Ne dėl įstatymo viršenybės sąlygos skirstant Briuselio subsidijas, kaip, pavyzdžiui, Lenkija ir Vengrija, kurios, gaudamos europinius pinigus, tikisi vykdyti suverenią vidaus politiką. 

Tylaus Baltijos šalių maišto priežastis buvo grėsmė atvirai korumpuotam ekonomiškai beprasmio geležinkelio projektui, kurio statyba Europai nėra investicija, bet tiesiogine ir perkeltine prasme pinigų užkasimas po žeme", — rašo Nosovičius. 

Tuo tarpu daugelis ekspertų ne kartą teigė, kad projektas yra nemokus. Ekspertai pabrėžė, kad šiaurės–pietų kryptimi nuo Helsinkio iki Varšuvos per Baltijos šalis nėra krovinių ir keleivių srauto, reikalingo geležinkeliui pakrauti, o vienintelė jo prasmė, be biudžeto "apkarpymo", yra NATO karių perkėlimas. 

Pasak Nosovičiaus, jei projektas turėtų tik karinę paskirtį, tada kelias būtų buvęs nutiestas ir pradėtas eksploatuoti jau seniai. 

"Iš tikrųjų paaiškėja, kad Baltijos politikai, kad ir kaip jie beklykautų, netiki Rusijos karine agresija Baltijos šalyse, o NATO sąjungininkai, kad ir ką jie sakytų, netrokšta ginti šių Baltijos šalių. Todėl "Rail Baltica" virto korupcine subsidijuojama nuoma Lietuvai, Latvijai ir Estijai, kurios be galo išleidžia pinigus jo statybai, suprasdamos, kad siaurojo geležinkelio negalima užbaigti. Kai tik jis bus baigtas ir pradėtas naudoti, pinigų srautas iš Briuselio bus nutrauktas", — sakė ekspertas. 

Nosovičius pažymėjo, kad TSRS žlugimas galiausiai pasirodė naudingas Rusijai, nes jai nebereikia "maitinti" Baltijos valstybių, "klausytis šių šalių isterijos" ir pasiduoti jų šantažui. 

"Rail Baltica"

Projektas yra geležinkelis, sujungsiantis Baltijos valstybes su Vakarų Europa. Jis eis per Berlyną, Varšuvą, Vilnių, Kauną, Rygą ir Taliną. Suomija atsisakė dalyvauti. 

Tikimasi, kad geležinkelis pradės veikti 2026 metais. 

Manoma, kad projekto vertė siekia 5,8 milijardo eurų. Retkarčiais pasirodo informacija, kad kelio tiesimas kainuos daugiau, nei tikėtasi iš pradžių. Projekto auditas, kurio rezultatus 2020 metų vasarą paskelbė Europos Audito Rūmai, atskleidė rimtų trūkumų, ypač susijusių su trasos investicijų grąža. Visų pirma, ataskaitoje nurodoma, kad numatomas keleivių skaičius neatlaiko kritikos. 

Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad projektas neturi ekonominės prasmės ir yra reikalingas karinėms reikmėms. 

Маршрут Rail Baltica
© Photo : Rail Baltica
Rail Baltica maršrutas
Tegai:
ES, Rail Baltica, Baltijos šalys
Temos:
"Rail Baltica" statyba
ETPA posėdis, archyvinė nuotrauka

ETPA patvirtino Rusijos delegacijos įgaliojimus

(atnaujinta 12:35 2021.01.28)
Sausio 25 dieną, atidarant žiemos asamblėjos sesiją, Ukrainos delegacijos vadovė Marija Mezenceva pasiūlė užginčyti Rusijos delegacijos įgaliojimus

VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Europos Tarybos parlamentinė asamblėja (ETPA) priėmė rezoliuciją, kuria patvirtinamos Rusijos delegacijos galios. 

ETPA pastatas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владимир Федоренко

Už rezoliuciją balsavo 107 parlamentarai, prieš — 36, susilaikė 24 parlamentarai. Transliacija vyko ETPA svetainėje. 

Rengiant rezoliucijos į projektą buvo įtrauktos 11 pataisos, įskaitant pasiūlymą nepatvirtinti delegacijos įgaliojimų ir pasiūlymą atidėti klausimo svarstymą birželio sesijai. Parlamentarai balsavo prieš abu pakeitimus. 

Pirmąją sesijos dieną, sausio 25 dieną, Ukrainos delegacijos vadovė Marija Mezenceva pasiūlė iš esmės ginčyti Rusijos delegacijos įgaliojimus. Po jos pareiškimo dėl darbo tvarkos taisyklių buvo balsuojama, todėl dauguma palaikė Ukrainos atstovės idėją užginčyti delegacijos įgaliojimus pagal organizacijos taisyklių 8 straipsnį — 38 parlamentarai iš penkių skirtingų nacionalinių delegacijos balsavo už. 

Rusijos parlamentarai ne kartą pareiškė, kad jų teisių ribojimas yra nepriimtinas, ir jei asamblėja palaikys šį sprendimą, jie paliks aikštelę. 

Antradienį Asamblėjos profilio komitetas rekomendavo ratifikuoti rusų įgaliojimus. 

Maskvos ir Strasbūro santykiai jau išgyveno krizę. 2014 metų balandžio mėnesį delegacijai buvo atimta balsavimo teisė dėl įvykių Ukrainoje ir Krymo grąžinimo Rusijai. 

2015 metais ETPA du kartus svarstė Rusijos delegacijos įgaliojimų atkūrimo klausimą, tačiau tada sankcijos buvo tik sugriežtintos. 

Reaguodama į tai, Maskva atsisakė dirbti tokiomis sąlygomis ir 2016–2018 metais dėl Strasbūre tvyrančių antirusiškų nuotaikų nesiuntė prašymo patvirtinti savo įgaliojimų ir nustojo mokėti įnašą į Europos Tarybos biudžetą. 

2019 metų birželio mėnesį ETPA atkūrė delegacijos teises, o Rusijos parlamentarai grįžo prie visapusiško darbo Asamblėjoje. Paskutinį kartą Rusijos atstovų įgaliojimų klausimas buvo iškeltas 2020 metų sausį, prieš tai — 2019 metų birželio mėnesį. 

Tegai:
Rusija, Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA)