Atleidimas

Lietuva pateko į ES antilyderių pagal nedarbo lygį sąrašą

(atnaujinta 12:43 2021.01.10)
Pagal šį rodiklį Baltijos šalį lenkia tik Ispanija, kur praėjusių metų lapkritį užfiksuotas 16,4 proc. nedarbas

VILNIUS, sausio 9 — Sputnik. Nedarbo lygis praėjusių metų lapkritį Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Šis skaičius siekė 10,4 proc., rašo statistikos agentūra "Eurostatas".

Didesnis nedarbas buvo tik Ispanijoje — 16,4 proc. Vidutiniškai Europos Sąjungoje jo lygis siekė 7,5 proc. Per metus šis rodiklis padidėjo 0,9 procentinio punkto.

Lietuvoje, palyginti su 2019 metų lapkričio mėnesiu, nedarbo lygis padidėjo 3,9 procentinio punkto. Bedarbiais buvo 154 tūkstančiai žmonių, iš jų 30 tūkstančių jaunuolių iki 25 metų amžiaus.

Pagal lyčių santykį bedarbiai vyrai Lietuvoje sudarė 11,1 proc., moterys — 9,7 proc.

Lapkritį nedarbas Latvijoje siekė 8,1 proc. Tai yra 2,1 procentinio punkto daugiau nei metais anksčiau. Šalyje buvo 79 tūkstančiai bedarbių. Tuo tarpu Estija nepateikė naujausių duomenų. Yra žinoma, kad spalį nedarbo lygis siekė 8,1 proc.

Tegai:
ES, nedarbas, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva tapo antilydere pagal pramonės gamybos ES augimą
Lietuvoje mažai apmokamų darbuotojų dalis yra viena didžiausių ES
Maistas, būstas ir transportas: Eurostatas palygino Lietuvos ir ES gyventojų išlaidas
Nord Stream-2

Ekspertas prognozuoja "Nord Stream-2" ateitį prie Lašeto

(atnaujinta 14:22 2021.01.18)
Jo teigimu, Europai reikalingas ekologiškas projektas, šiuo atžvilgiu Vokietija kovoja už "Nord Stream-2", kad galėtų įgyvendinti savo planus

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Išrinktasis Vokietijoje valdančios CDU partijos vadovas Arminas Lašetas savo kanclerio atveju taip pat kovos už "Nord Stream-2" įgyvendinimą, kaip tai daro dabartinė šalies vadovybė, sakė politologas Aleksandras Raras, praneša RIA Novosti.

Naujuoju Vokietijoje valdančios CDU partijos vadovu buvo išrinktas Arminas Lašetas , po rugsėjo mėnesį vykusių rinkimų rezultatų jis gali pakeisti kanclerę Angelą Merkel — tai yra balsavimo antrojo turo rezultatai partijos kongrese šeštadienį.

Eksperto teigimu, Europai reikalingas ekologiškas projektas, šiuo atžvilgiu Vokietija kovoja už "Nord Stream-2", kad galėtų įgyvendinti savo planus.

"Ir, žinoma, Lašetas, kaip kancleris, yra suinteresuotas gerai gyvenančiais vokiečiais, gerai gyvenančiais europiečiais, ir jis padarys viską dėl tokių milžiniškų svarbių projektų, kurie užtikrins Europos energetinį saugumą ir stiprumą", — internetinės konferencijos metu sakė ekspertas, kalbėdamas apie politinę situaciją Vokietijoje MIA "Rossija Segodnia".

Jis pridūrė, kad "Nord Stream-2", kaip ir "Nord Stream-1", kaip ir "urkish Stream", nėra dovana, kurią Vokietija ar Europa teikia Rusijai.

"Tai yra bendras Rusijos ir Europos projektas, Europai to reikia ... Vokietija ir Europos Sąjunga patys priėmė kardinaliai revoliucinį sprendimą — kurti "žaliąją" ekonomiką, iki 2050 metų radikaliai išeiti iš anglies pramonės, iš naftos ir branduolinės pramonės", — paaiškino pranešėjas.

"Nord Stream-2"

"Nord Stream-2" numato dviejų vamzdyno linijų, kurių bendras pajėgumas sieks 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, statybas nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos.

Jungtinės Valstijos aktyviai priešinasi projektui, nes siekia tiekti savo suskystintas gamtines dujas ES. Vašingtonas 2019 metų gruodžio mėnesį įvedė sankcijas dujotiekiui ir tokiu būdu pristabdė statybas.

Klojimas atsinaujino 2020 metų gruodžio mėnesį, laivui "Fortūna" Vokietijos vandenyse nuklojus 2,6 km vamzdžių. Pasak projekto operatorės "Nord Stream 2 AG", maždaug 148 kilometrai iš bendro dviejų 460 kilometrų ilgio linijų liko nebaigti. Belieka pakloti 120 kilometrų Danijos vandenyse ir apie 28 kilometrus Vokietijos vandenyse.

Danijos valdžios institucijos susitarė dėl galimybės kloti vamzdžius su "Fortūna" nuo sausio 15 dienos, Vokietijos leidimas šiam laivui galioja iki gegužės pabaigos.

Tegai:
Europa, Rusija, Vokietija
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Suvirintojas

Lietuva per metus tapo ES lydere mažinant pramonės produktų kainas

(atnaujinta 10:33 2021.01.18)
Respublikoje tokių produktų kaina sumažėjo daugiau nei septyniais procentais, rodo "Eurostato" duomenys

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. 2020 metų lapkričio mėnesį tiek euro zonoje, tiek ES pramonės gamintojų produktų kainos per mėnesį padidėjo 0,4 proc. Apie tai praneša statistikos agentūra "Eurostatas".

Metiniu pagrindu kainos euro zonoje sumažėjo 1,9 proc., o Europos Sąjungoje — 1,8 proc.

​Didžiausias pramonės gamintojų kainų augimas per mėnesį buvo užfiksuotas Danijoje ir Prancūzijoje (+1,7 proc.), Estijoje (+1,2) ir Rumunijoje (+1,1), o didžiausias kritimas pastebėtas Airijoje (-1,4), Slovakijoje (-0,7) ir Čekijoje (-0,5).

Metinių kainų augimo lyderės buvo Malta (+1,8), Vengrija ir Slovėnija (+1,1) procento abiejose šalyse, o didžiausias sumažėjimas pastebėtas Lietuvoje (-7,3), Graikijoje (-6,8) ir Kipre (-6,1).

Tegai:
ekonomika, Lietuva, ES
Dar šia tema
Įvardytos dažniausios pradedančiųjų investuotojų klaidos
Lietuvos operatorius baigė vieną iš pasitraukimo iš BRELL projekto etapų
Vilnius

Visoje Lietuvoje fiksuojamas padidėjęs oro užterštumas

(atnaujinta 15:01 2021.01.18)
Pagrindinės kietųjų dalelių aplinkos ore padidėjimo priežastys — šalyje vyraujančios teršalų sklaidymuisi nepalankios meteorologinės sąlygos

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Nuo praėjusio penktadienio dėl šaltų orų suintensyvėjus kūrenimui šildant patalpas, fiksuojamas aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis (KD10) padidėjimas visuose šalies miestuose. Apie tai pranešė Aplinkos apsaugos agentūra.

Sausio 17 dieną kietųjų dalelių KD10 koncentracija Šiauliuose, Panevėžyje, Jonavoje bei Kaune viršijo paros ribinę vertę (50 µg/m3).

Pagrindinės kietųjų dalelių aplinkos ore padidėjimo priežastys — šalyje vyraujančios teršalų sklaidymuisi nepalankios meteorologinės sąlygos (labai šalti orai, silpnas vėjas, kritulių trūkumas, temperatūros svyravimai) bei dėl to aplinkos ore besikaupiantys teršalai, išmetami vykstant intensyviai šiluminės energijos gamybai, tiek energetikos įmonėse, tiek individualiuose namuose.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, sausio 18-19 dienomis meteorologinės sąlygos vis dar bus nepalankios teršalų sklaidai, todėl manoma, jog KD10 paros ribinės vertės viršijimai bus fiksuojami ir artimiausiomis dienomis.

Gyventojams rekomenduojama apriboti fizinę veiklą lauke, turintiems lėtinių kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių ligų — vengti buvimo lauke. Santykinai žemesnės kietųjų dalelių koncentracijos fiksuojamos apie vidurdienį, todėl patalpų vėdinimą geriausia atlikti tik dienos metu.

Tegai:
oro tarša, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva sukūrė gyventojų aprūpinimo vandeniu planą "nelaimės BelAE" atveju
Lietuvoje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl į Baltijos jūrą išsiliejusios naftos
NVSC priminė, kaip tinkamai apsirengti atšalus orams