Pinigai

Gruodį infliacija Lietuvoje buvo mažiausia per pastaruosius 5 metus

(atnaujinta 10:31 2021.01.12)
Pabrėžiama, kad gyventojai 2020 metais bendravo ir rodėsi viešumoje mažiau, todėl pirko mažiau drabužių ir avalynės, o tai darė įtaką prekių kainoms

VILNIUS, sausio 12 — Sputnik. Infliacija Lietuvoje gruodį buvo mažiausia per pastaruosius penkerius metus ir tesiekė vos 0,2 procento, teigia SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas Facebook paskyroje.

"Sausį ir vasarį infliacija toliau grumsis su defliacija, bet kovą prekių ir paslaugų kainos turėtų spurtuoti. SEB prognozuoja, kad vidutinė metų infliacija pagal SVKI šiemet bus 2 procentai", — rašo jis.

Jo teigimu, gruodį maisto produktai respublikoje buvo vos 0,4 proc. brangesni negu prieš metus. Pagrindinė to priežastis ta, kad per metus atpigo daržovės ir mėsa (ypač kiauliena ir vištiena). Tuo pačiu 2021 metais tikėtinas spartesnis maisto produktų kainų augimas stebint brangstančius žemės ūkio produktų tarptautinėse rinkose.

Pabrėžiama, kad gyventojai 2020 metais bendravo ir rodėsi viešumoje mažiau, todėl pirko mažiau drabužių ir avalynės, o tai darė įtaką prekių kainoms. Aktyvesnė internetinė prekyba ir nauji žaidėjai šiame sektoriuje taip pat įnešė daugiau konkurencijos. Pasekmė: drabužiai per metus atpigo 4,5 proc., avalynė — 6,3 procento.

"Energetinių prekių pigimas buvo pagrindinė sumažėjusios infliacijos 2020 metais priežastis. Bet nuo praėjusių metų pabaigos matome, kad sparčiai auga naftos ir gamtinių dujų kaina tarptautinėse rinkose. "Brent" nafta jau siekia 55 JAV dolerių už barelį. Tiesa, dėl susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu degalai mums euro zonoje ištekliai brangsta ne taip greitai", — teigė jis.

Taip pat paslaugų kainos praėjusiais metais augo gerokai sparčiau negu prekių, tačiau buvo paslaugų, kurių kaina per metus ir krito. Pavyzdžiui, nuo pandemijos vienos iš labiausiai nukentėjusių paslaugų — apgyvendinimo — vidutinės kainos sumažėjo 3,5 proc. 2021 metais paslaugų infliacija po kuklesnės metų pradžios turėtų sparčiau įsibėgėti antrą pusmetį.

Tegai:
Lietuva, ekonomika
Dar šia tema
Antras per sausį: Lietuva iš Rusijos gavo SGD krovinį
Vakarai subrendo: COVID-19 yra Hitleris, o tai reiškia, kad laikas aljansui su Rusija
Nord Stream-2

"Zurich" nekomentuoja pranešimų apie "Nord Stream-2" atsisakymą

(atnaujinta 13:04 2021.01.17)
Bendrovės atstovas pridūrė, kad, kaip ir anksčiau, "Ziurich" draudimo grupės pozicija išlieka nepakitusi: bendrovė turi išsamią įstatymų laikymosi sistemą ir yra įsipareigojusi visapusiškai laikytis visų taikomų sankcijų taisyklių

VILNIUS, sausio 17 — Sputnik. Šveicarijos draudimo bendrovė "Zurich Insurance Group" nekomentuoja žiniasklaidos pranešimų apie ketinimą atsisakyti draudimo statyti "Nord Stream-2" dėl JAV sankcijų grėsmės, RIA Novosti sakė bendrovės atstovas Tomas Bajeris. 

Anksčiau "Bloomberg", remdamasi informuotais šaltiniais, pranešė, kad "Ziurich Insurance Group" nustos drausti "Nord Stream-2" dujotiekio statybą dėl JAV sankcijų grėsmės. 

"Dėl konfidencialumo mes nekomentuojame jokių santykių su klientais", — atsakydamas į prašymą pakomentuoti žiniasklaidos pranešimą apie "Nord Stream-2" draudimą.

Jis taip pat pridūrė, kad, kaip ir anksčiau, "Ziurich" draudimo grupės pozicija išlieka nepakitusi: bendrovė turi išsamią įstatymų laikymosi sistemą ir yra įsipareigojusi visapusiškai laikytis visų taikomų sankcijų taisyklių.

Šią savaitę "Reuters", remdamasi šaltiniais, taip pat pranešė, kad sausio mėnesį JAV valstybės departamentas kelioms Europos įmonėms pranešė apie sankcijų riziką, kurią departamentas įtaria padėjęs Rusijai statyti "Nord Stream 2". Šaltinių teigimu, galimas projekto draudikas yra "Ziurich Insurance Group".

"Nord Stream-2"

"Nord Stream-2" numato dviejų vamzdyno linijų, kurių bendras pajėgumas sieks 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, statybas nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos.

Jungtinės Valstijos aktyviai priešinasi projektui, nes siekia tiekti savo suskystintas gamtines dujas ES. Vašingtonas 2019 metų gruodžio mėnesį įvedė sankcijas dujotiekiui ir tokiu būdu pristabdė statybas.

Klojimas atsinaujino 2020 metų gruodžio mėnesį, laivui "Fortūna" Vokietijos vandenyse nuklojus 2,6 km vamzdžių. Pasak projekto operatorės "Nord Stream 2 AG", maždaug 148 kilometrai iš bendro dviejų 460 kilometrų ilgio linijų liko nebaigti. Belieka pakloti 120 kilometrų Danijos vandenyse ir apie 28 kilometrus Vokietijos vandenyse.

Danijos valdžios institucijos susitarė dėl galimybės kloti vamzdžius su "Fortūna" nuo sausio 15 dienos, Vokietijos leidimas šiam laivui galioja iki gegužės pabaigos.

Tegai:
Vokietija, Nord Stream 2 AG, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Elektros tinklai

Lietuvos operatorius baigė vieną projekto etapų, norint išeiti BRELL

(atnaujinta 09:52 2021.01.17)
Pranešime tuo pačiu teigiama, kad vykdant projektą būtina nugriauti seną įrangą ir rekonstruoti skirstomąją įrangą

VILNIUS, sausio 17 — Sputnik. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius "Litgrid" baigė dar vieną tinklo optimizavimo projekto etapą, skirtą Baltijos šalių energetinei sistemai sinchronizuoti su žemyninės Europos tinklais, praneša bendrovės spaudos tarnyba. 

Paskutinėmis praėjusių metų dienomis po rekonstrukcijos Utenos ir Ignalinos AE pastotėse buvo įjungti 330 kilovatų galios skirstytuvai. Praėjusią savaitę Utenoje taip pat buvo įjungtas autotransformatorius, o šią savaitę panašus įtaisas bus prijungtas ir Ignalinos AE pastotėje.

Projekto metu bus nugriauta sena įranga ir rekonstruoti 110 kilovatų skirstomieji įrenginiai. Projektą planuojama užbaigti iki šių metų pabaigos.

"Šiaurės Rytų perdavimo tinklo mazgas vis dar glaudžiai susijęs su uždaryta Ignalinos atomine elektrine. Šiuo projektu siekiame šią perdavimo tinklo dalį pertvarkyti, pritaikyti veikimui atsijungus nuo IPS / UPS sistemos ir pradėjus darbą sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos tinklais. Praėjusiais metais jau atlikome kelis labai svarbius veiksmus projekte: į Lietuvos elektros energetikos širdį Elektrėnuose perkėlėme ir sėkmingai paleidome valdomą šuntinį reaktorių bei atjungėme ir išardėme pirmąją iš 5 mus su Baltarusijos sistema jungusių elektros linijų", — teigė Gerda Krasauskė, "Litgrid" Strateginės infrastruktūros.

Viso Šiaurės rytų Lietuvos perdavimo tinklo optimizavimo projekto kaina yra 23,92 milijono eurų. Jo įgyvendinimas padidins ne tik energijos tiekimo patikimumą regione, bet ir sumažins tinklo išlaikymo išlaidas.

Pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atsijungti ir sinchronizuoti su Europos elektros sistema per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" ir jūrų kabelį "Harmony Link". Tai planuojama padaryti iki 2025 metų.

Lietuvoje noras išeiti iš BRELL yra paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, kurių tarifai neišvengiamai kils.

Tuo pačiu metu Maskva tikisi, kad net ir Baltijos šalims palikus BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Tegai:
Litgrid, Lietuva, BRELL
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL
Dar šia tema
Užfiksuotas staigus Rusijos anglies importo į Europą padidėjimas
Įvardytos dažniausios pradedančiųjų investuotojų klaidos
Sputnik V vakcina

Europoje paskelbė "Sputnik V" gebėjimą sustabdyti pandemiją

(atnaujinta 13:58 2021.01.17)
Anot žurnalistų, Vakarų "pasakotojai" daugelį metų neigė Rusijos pasiekimus ir dabar stebisi pranešimu apie narkotikų kūrimą

VILNIUS, sausio 17 — Sputnik. Rusija sukūrė vakciną "Sputnik V" ir pademonstravo gebėjimą savarankiškai sukurti vaistą, galintį nuslopinti koronaviruso pandemiją, rašo ispanų leidinys Prancūzijos laikraštis "Monde diplatique".

Straipsnio autorius Federikas Kuzka mano, kad Vakarai į šio narkotiko atsiradimą reagavo skeptiškai ir abejingai dėl nežinojimo apie Rusijos mokslo tradicijas.

"Vedamas kalbinių, kultūrinių ir politinių skirtumų, Rusijos iniciatyvos įtariai vertina šį neišmanymą", — sakė Kuzka.

Žurnalistas pabrėžė, kad vakcinos "Sputnik V" sukūrimas yra visos istorinės mokslo raidos Rusijoje grandinės rezultatas. Tačiau, jo nuomone, Vakarų "pasakotojai" daugelį metų neigė Rusijos pasiekimus ir dabar nustemba dėl paskelbto vaisto.

"Skirtingai nuo tokių šalių kaip JAV ir Europos Sąjunga, kur farmacijos laboratorijos primeta savo vaistus astronominėmis kainomis, Rusija nesivaiko pinigų", — nuomonę išsakė straipsnio autorius.

Jis pridūrė, kad "Sputnik V" dabar plinta visame pasaulyje ir galbūt po 50 metų niekas neatsimins vakarietiškų įtarimų dėl Rusijos vakcinos.

Rugpjūčio mėnesį Sveikatos apsaugos ministerija užregistravo pirmąją pasaulyje vakciną COVID-19 profilaktikai, kurią sukūrė Gamalėjaus elektrochemijos tyrimų centras. Jis buvo pavadintas "Sputnik V". Vaistas sukurtas remiantis ištirta ir patikrinta žmogaus adenovirusinių vektorių platforma, kurios svarbūs privalumai yra saugumas, veiksmingumas ir ilgalaikių neigiamų pasekmių nebuvimas.

Tegai:
vakcinacija, vakcina, koronavirusas, Europa, Rusija
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Kauno klinikose prasidėjo revakcinacija nuo koronaviruso
Lietuvoje paskelbta "Pfizer" vakcinos tiekimo atnaujinimo data