Строительство газопровода Северный поток-2 в Германии

Didžiosios Britanijos parlamentaras "Nord Stream-2" pavadino realia problema

(atnaujinta 13:59 2021.01.14)
Pabrėžiama, kad Vokietija pasisako už dujotiekio užbaigimą ir atmeta vienašališkas ekstrateritorines JAV sankcijas

VILNIUS, sausio 12 — Sputnik. Didžiosios Britanijos konservatorių parlamentaras Danielis Kavčinskis (Daniel Kawczynski) paragino vyriausybę įvesti sankcijas "itin pavojingam" dujotiekiui "Nord Stream-2", praneša RIA Novosti.

"Mes nebevaržomi narystės ES, turime sekti savo draugus amerikiečius ir taikyti sankcijas bet kuriai įmonei, dalyvaujančiai statant "Nord Stream-2". Tai yra tikra daugelio politikų, atstovaujančių Trijų jūrų iniciatyvos (12 ES šalių sąjunga, turinti prieigą prie Adrijos, Baltijos ir Juodosios jūros) šalims, problema", — sakė jis, kalbėdamas Bendruomenių rūmuose per posėdį, kuriame dalyvavo tarptautinės prekybos ministrė Elžbieta Tras (Elizabeth Truss). 

Jo nuomone, dujotiekis yra pavojingas, nes veda "tiesiai į Rusiją" aplenkdamas visus dujų ir naftos tinklus ir eina per NATO šalių teritorijas.

"Tai (dujotiekis) yra nepaprastai pavojinga, nes dėl to mūsų NATO partneriai patiria didelį papildomą Maskvos spaudimą, taip pat daro juos pažeidžiamus papildomam energetiniam šantažui, kurį rusai anksčiau sėkmingai naudojo. JAV sugebėjo laikinai sustabdyti dujotiekio statybą taikydama sankcijas dalyvaujančioms įmonėms", — sakė jis.

Rusijos Federacija ne kartą ragino nebeminėti "Nord Stream-2" bet kokio politizavimo kontekste, nes tai yra komercinis projektas, naudingas tiek Rusijai, tiek Europos Sąjungai.

Jis mano, kad Didžioji Britanija turėtų sekti JAV. "Kviečiu ministrą dabar, po "Brexit", parodyti tokią pačią drąsą, kaip ir mūsų Amerikos partneriai, ir vardan mūsų žemyno saugumo pasisakyti už moralines, strategines perspektyvas ir saugumą, skatinant vokiečius nekelti pavojaus mūsų NATO partneriams ir įvesti sankcijas bet kuriai kompanijai, dalyvaujančiai šiame rizikingame projekte", — sakė jis.

Vokietija pasisako už dujotiekio užbaigimą ir atmeta vienašališkas ekstrateritorines JAV sankcijas.

"Nord Stream-2" projektu numatoma nutiesti dvi dujotiekio linijas, kurių bendras pajėgumas — 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos.

Jungtinės Valstijos aktyviai priešinasi projektui, siekdamos tiekti savo suskystintas gamtines dujas ES. Spalį Vašingtonas sustiprino ekonominius apribojimus "Nord Stream-2", išplėsdamas projektui PEESA paketo dėl Europos energetinio saugumo apsaugos veikimą. Sankcijos dabar taikomos įmonėms, teikiančioms paslaugas, įrangą ar finansavimą, skirtą modernizuoti ar įrengti laivus, dirbančius projekte.

Kaip pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Kristoferis Burgeris (Christofer Burger), Vokietijos vyriausybės pozicija dėl dujotiekio lieka nepakitusi. Berlynas ne kartą sukritikavo ekstrateritorines sankcijas Rusijos projektui ir pabrėžė, kad tolimesni veiksmai bus derinami su partneriais Europoje.

Tegai:
Didžioji Britanija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (534)
Vilniaus senamiestis

Ekspertas: kad gautų pinigų, Lietuvai geriau siųsti piliečius į užsienį

(atnaujinta 16:17 2021.01.22)
Ekonominis Lietuvos išsigelbėjimas yra ne darbo vietų išsaugojimas, o darbo jėgos migracija ir bendradarbiavimas su Rusija bei Baltarusija, sako ekonomikos daktaras Aleksejus Zubecas

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Interviu Sputnik Lietuva ekonomikos mokslų daktaras, Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės prorektorius Aleksejus Zubecas teigė, kad sveiko proto požiūriu, Lietuva turi palaikyti gydytojus, mokytojus ir teisėsaugą, tačiau visų darbo vietų išsaugojimas yra prieštaringas klausimas.

"Pagrindinis Lietuvos eksporto produktas yra darbo jėga, jei mes kalbame apie darbo vietų išsaugojimą, tada kyla klausimas, kam to reikia Lietuvos ekonomikai? Pagrindinis eksporto produktas yra žmonės. Sveiko proto požiūriu būtina palaikyti socialinę sferą — gydytojus, mokytojus ir kt. teisėtvarkos jėgos, kas yra būtina valstybės funkcionavimui. Likusi darbo jėga, užuot ją laikiusi Lietuvos viduje, valdžios vietoje, priešingai, paskatintų išvykti į užsienį, kad jos paskui grąžintų pinigus į savo tėvynę", — sakė ekonomistas.

Pasak Zubeco, bendradarbiavimas su dviem kaimyninėmis šalimis būtų puiki Lietuvos ekonomikos plėtros galimybė.

"Ne per vėlu kreiptis į Baltarusiją ir užmegzti normalius santykius su Rusija, norint pasinaudoti tranzitinės valstybės padėtimi. Tai būtų puiki proga Lietuvos ekonomikos plėtrai, tačiau tokiems variantams trukdo politinė pozicija, kuri visiškai nėra konstruktyvi ir prieštarauja ilgalaikiams Lietuvos, kaip valstybės, išlikimo interesams", — sakė ekspertas.

Pasak jo, jokios ES subsidijos ateityje nepadės.

"Senoji Europa prarado susidomėjimą naujosios Europos šalimis, kurios tampa jos balastu, ir vis mažiau dėmesio skiriama Baltijos respublikoms. Jei Lietuva ir Baltijos šalys nori išlikti kaip nepriklausomos, jos turi atsisukti į rytus — į Baltarusiją ir Rusiją, tai yra jų ekonominė perspektyva. išsigelbėjimas. Jei Lietuva ir kitos Baltijos valstybės neparodo nepriklausomos politikos, jų ekonomika yra pasmerkta. Jokios ES fondų subsidijos jiems nepadės, tai yra skausmo numalšinimas, kurį laiką palengvinantis problemą. Ilgainiui tai nepadės", — sakė ekonomistas. 

Tegai:
Baltarusija, Rusija, ekonomika, Lietuva
Nord Stream-2 statybos

Vokietijos ministrų kabinetas sureagavo į EP rezoliuciją dėl "Nord Stream-2"

(atnaujinta 18:50 2021.01.22)
Vyriausybės atstovas spaudai pabrėžė, kad Merkel jau kalbėjo apie projekto likimą, ir prie to nėra ko pridurti

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Vokietijos vyriausybė atkreipė dėmesį į Europos Parlamento rezoliuciją, raginančią nutraukti dujotiekio "Nord Stream 2" statybą dėl tinklaraštininko Aleksejaus Navalno arešto, sakė Vokietijos kabinos atstovas Štefenas Zeibertas, primindamas, kad kanclerė Angela Merkel jau prieš dieną kalbėjo vamzdyno tema, kritikuodama JAV sankcijas šiam projektui, kurio statybą ji palaiko.

Anksčiau Europos Parlamento nariai priėmė rezoliuciją dėl Navalno arešto, kurioje jie reikalavo, kad Europos Sąjunga "nedelsdama nutrauktų "Nord Stream-2" projekto darbus bei protingai sustiprintų Rusijos Federacijai taikomas ribojamąsias priemones, susijusias su jo sulaikymu".

"Federalinė kanclerė Angela Merkel vakar kalbėjo šia tema [apie "Nord Stream-2" ateitį], aš neturiu ką pridurti. Mes atkreipėme dėmesį į Europos Parlamento sprendimą", — RIA Novosti citavo Zeibertą trumposios spaudos konferencijos metu.

Anksčiau Merkel per spaudos konferenciją pareiškė, kad jos pozicija dėl "Nord Stream-2" nepasikeitė. Ji taip pat dar kartą pavadino JAV sankcijas šiam projektui netinkamomis, tačiau išreiškė pasirengimą derėtis su naująja JAV administracija dujotiekio klausimu.

Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministerija patarė užsienio politikams, komentuojantiems situaciją su Navalnu, gerbti tarptautinę teisę ir spręsti savo šalių problemas, o pirmadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pažymėjo, kad Vakarų politikų pareiškimai šia tema vienodi. Savo ruožtu Rusijos Federacijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad Kremlius neketina klausytis užsienio pareiškimų apie Navalną.

"Nord Stream-2" projektu numatoma iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją pastatyti dvi dujotiekio, kurio bendra galia siekia 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus, linijas. Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas siekia tiekti ES, taip pat Ukraina ir daugybė Europos šalių. 2019 m. gruodžio mėn. Valstijos įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos bendrovė "Allseas" buvo priversta nutraukti savo darbus projekte.

Angela Merkel
© Sputnik / Сергей Гунеев

2020 metų gruodžio mėnesį vamzdžių klojimo laivas "Fortuna" Vokietijos vandenyse paklojo 2,6 kilometro vamzdžių. Todėl, pasak "Nord Stream 2 AG" (projekto operatorius), iš viso dujotiekio ilgio (2 460 kilometrų) liko neužbaigta maždaug 148 kilometrai dujotiekio — 120 kilometrų liko Danijos vandenyse ir apie 28 kilometrus Vokietijos vandenyse. Danijos valdžios institucijos susitarė dėl galimybės naudoti "Fortuną" nuo sausio 15 d., Vokietijos leidimas šiam laivui galioja iki gegužės pabaigos.

Tuo tarpu sausio mėnesį JAV išplėtė sankcijas prieš "Nord Stream-2", įtraukdamos bandymų, tikrinimo ir sertifikavimo paslaugas, taip pat paslaugas ar įrenginius, skirtus laivų krovimui atnaujinti, teikiančias įmones. Netrukus po to Norvegijos bendrovė "DNV GL" paskelbė, kad nutrauks visą veiklą, susijusią su dujotiekio tikrinimu, ir negalės jo patvirtinti. Nuo sausio 19 dienos JAV įvedė sankcijas laivui "Fortuna" ir jo savininkei bendrovei "KBT-Rus".

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (534)
Dar šia tema
Ekspertas: Vokietija šiemet užsimanys baigti "Nord Stream-2"
Kremlius sureagavo į naujas JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2"
Vokietijos užsienio reikalų ministras patikslino Berlyno poziciją dėl "Nord Stream-2"
Laivas, galintis užbaigti "Nord Stream-2", išplaukė į Vismarą
Statybininkas

Pernai gauti 33 pranešimai apie mirtinus įvykius darbe

(atnaujinta 14:26 2021.01.22)
Be to, Valstybinės darbo inspekcija gavo 125 pranešimus apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Per 2020 metus Valstybinės darbo inspekcija gavo 33 pranešimus apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, praneša spaudos tarnyba. 

Lyginant su 2019 metais mirtinų įvykių sumažėjo 6 atvejais. 

Tuo tarpu pranešimų apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai, skaičius išliko toks pats – 125 ir 2020 m., ir 2019 m.

Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius sumažėjo visų sektorių įmonėse, išskyrus miškininkystės sritį.

Per 2020 metus daugiausiai mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko transporto ir saugojimo įmonėse. Čia įvyko  8 mirtini atvejai, iš jų 5 darbuotojai žuvo eismo įvykių metu, ir 22 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, iš jų 4 sunkiai sužaloti eismo įvykių metu. 

Nelaimingi atsitikimai taip pat įvyko statybos (6 mirtini ir 24 sunkūs), apdirbamosios gamybos (4 mirtini ir 18 sunkių), žemės ūkio (3 mirtini ir 7 sunkūs), didmeninės ir mažmeninės prekybos (3 mirtini ir 21 sunkus), vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo (3 mirtini ir 8 sunkūs) įmonėse.

Kritimas iš aukščio išlieka viena pagrindinių žūčių darbe priežasčių. Praėjusiais  metais nukritę iš aukščio žuvo 10 darbuotojų, dar 39 darbuotojai sunkiai nukentėjo ir susižalojo sveikatą. 

Taip pat darbuotojai buvo mirtinai traumuoti užvirtus gruntui, virstant nupjautam medžiui, užtroškus vamzdyne susikaupusiomis dujomis, atliekant techninių priemonių ar mechanizmų aptarnavimo ir remonto darbus, įjungus montuojamą įrenginį. Minėti veiksniai sąlygojo 16 darbuotojų žūtis.

Pernai ištirta 19 mirtinų ir 101 sunkus nelaimingas atsitikimas darbe. Kiti tyrimai dar nebaigti. Aiškinantis nelaimingų atsitikimų priežastis nustatyta, kad didesnę pusę mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų sąlygojo darbdavio neįgyvendinti darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. 25 mirtini ir sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe įvyko dėl darbuotojų didelio neatsargumo ar darbuotojams nesilaikant saugos reikalavimų.

2020 metais įvykių darbe metu žuvo 2 neblaivūs darbuotojai ir buvo sunkiai pakenkta 6 neblaivių darbuotojų sveikatai. Per 2019 m. įvyko 4 mirtini ir 9 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, kurių metu nukentėjo neblaivūs darbuotojai.

Nors tarp sektorių, kuriuose mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe praėjusiais metais sumažėjo labiausiai, – apdirbamoji gamyba (nuo 9 iki 4 mirtinų atvejų), deja, pirmasis mirtinas įvykis darbe 2021 metaid įvyko šio sektoriaus įmonėje. Bandydamas sutaisyti neveikiančius vartus, įmonės vadovas užlipo metalinėmis kopėčiomis į maždaug 10 metrų aukštį. Kopėčias prilaikęs darbuotojas pamatė, kad viršuje užlipęs žmogus pradėjo purtytis (galimai dėl elektros srovės nuotėkio), krito nuo kopėčių ant betoninių grindų ir žuvo.

Tegai:
darbas
Dar šia tema
Nuo COVID-19 paskiepyta didžioji dalis socialinės globos įstaigų gyventojų ir darbuotojų