Строительство газопровода Северный поток-2 в Германии, архивное фото

Paaiškėjo "Nord Stream-2" statybų grafikas

(atnaujinta 19:12 2021.01.17)
Praėjusią savaitę Danijos energetikos agentūra iš "Nord Stream 2 AG" gavo tolesnių "Nord Stream-2" statybos darbų grafiką

VILNIUS, sausio 14 — Sputnik. Pagal Danijos reguliavimo institucijos gautą grafiką, šią savaitę bus atnaujintos dujotiekio "Nord Stream-2" statybos Danijos vandenyse, RIA Novosti sakė Danijos energetikos agentūros spaudos tarnybos vadovas Ture Falbe-Hansenas.

"Praėjusią savaitę Danijos energetikos agentūra iš "Nord Stream 2 AG" gavo tolesnių "Nord Stream-2" statybos darbų grafiką. Dujotiekio tiesimas Danijos vandenyse bus atnaujintas 2021 metų sausio 15 dieną", — sakė jis.

"Nord Stream-2" projektu numatoma nutiesti dvi dujotiekio linijas, kurių bendras pajėgumas — 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos.

Jungtinės Valstijos aktyviai priešinasi projektui, siekdamos tiekti savo suskystintas gamtines dujas ES. Spalį Vašingtonas sustiprino ekonominius apribojimus "Nord Stream-2", išplėsdamas projektui PEESA paketo dėl Europos energetinio saugumo apsaugos veikimą. Sankcijos dabar taikomos įmonėms, teikiančioms paslaugas, įrangą ar finansavimą, skirtą modernizuoti ar įrengti laivus, dirbančius projekte.

Kaip pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Kristoferis Burgeris (Christofer Burger), Vokietijos vyriausybės pozicija dėl dujotiekio lieka nepakitusi. Berlynas ne kartą sukritikavo ekstrateritorines sankcijas Rusijos projektui ir pabrėžė, kad tolimesni veiksmai bus derinami su partneriais Europoje.

Tegai:
Danija, Nord Stream 2 AG, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (537)
Nord Stream-2

Galimas Merkel įpėdinis papasakojo apie situaciją su "Nord Stream-2"

(atnaujinta 17:31 2021.01.23)
Kaip pabrėžė Lašetas, dujų tiekimo į Vokietiją metodai jokiu būdu nepriklauso nuo to, kas vyksta su Navalnu

VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. "Nord Stream-2" projekto įgyvendinimas neturėtų priklausyti nuo tinklaraštininko Aleksejaus Navalno arešto situacijos, sakė Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) vadovas Arminas Lašetas, išrinktas į Angelos Merkel partijos būstinę. Spėjama, kad jis gali ją pakeisti Vokietijos kanclerio poste.

Ketvirtadienį Europos Parlamento nariai priėmė rezoliuciją dėl Navalno arešto, kurioje jie reikalavo, kad Europos Sąjunga "nedelsdama sutrukdytų užbaigti "Nord Stream-2" projektą", taip pat "protingai sustiprintų" ribojamąsias priemones prieš Rusijos Federaciją dėl jo sulaikymo.

"Išpuolis prieš Aleksejų Navalną turi būti pasmerktas kuo griežčiau. Dabar Rusija turi suimti nusikaltėlius, užuot suėmusi poną Navalną. Aš taip pat tikiuosi, kad jis tuoj pat bus paleistas", — sakė Lašetas interviu "Frankfurter Allgemeine Zeitung".

Jis taip pat pažymėjo, kad projekto kritikų užsienio politikos argumentai yra nepagrįsti, ypač atsižvelgiant į geostrateginius Ukrainos interesus, nes Vokietijos federalinė vyriausybė į sutartis įtraukė nuostatas dėl Ukrainos interesų apsaugos, praneša RIA Novosti.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel anksčiau spaudos konferencijoje sakė, kad jos pozicija dėl "Nord Stream-2" nepasikeitė. Ji taip pat dar kartą pavadino JAV sankcijas šiam projektui netinkamomis, tačiau išreiškė pasirengimą derėtis su naująja JAV administracija dujotiekio tema.

Sausio 16 dieną naujuoju Vokietijos valdančiosios partijos — CDU — vadovu buvo išrinktas Arminas Lašetas; jis gali pakeisti kanclerę Angelą Merkel.

Ieškomas Navalnas iš Vokietijos grįžo į Rusiją sausio 17 dieną. Jis buvo sulaikytas oro uoste, pranešė FSIN. Tolesnę Navalno suvaržymo priemonę nustatys teismas, iki teismo sprendimo jis bus suimtas.

Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministerija patarė užsienio politikams, komentuojantiems situaciją su Navalnu, gerbti tarptautinę teisę ir spręsti savo šalių problemas, o pirmadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pažymėjo, kad Vakarų politikų pareiškimai šia tema vienodi. Savo ruožtu Rusijos Federacijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad Kremlius neketina klausytis užsienio pareiškimų apie Navalną.

"Nord Stream-2" projektu numatoma iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendra galia siekia 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus, linijas. Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas siekia tiekti ES, taip pat Ukraina ir daugybė Europos šalių. 2019 m. gruodžio mėn. Valstijos įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos bendrovė "Allseas" buvo priversta nutraukti savo darbus projekte.

2020 metų gruodžio mėnesį vamzdžių klojimo laivas "Fortuna" Vokietijos vandenyse paklojo 2,6 kilometro vamzdžių. Todėl, pasak "Nord Stream 2 AG" (projekto operatorius), iš viso dujotiekio ilgio (2 460 kilometrų) liko neužbaigta maždaug 148 kilometrai dujotiekio — 120 kilometrų liko Danijos vandenyse ir apie 28 kilometrus Vokietijos vandenyse. Danijos valdžios institucijos susitarė dėl galimybės naudoti "Fortuną" nuo sausio 15 d., Vokietijos leidimas šiam laivui galioja iki gegužės pabaigos.

Tuo tarpu sausio mėnesį JAV išplėtė sankcijas prieš "Nord Stream-2", įtraukdamos bandymų, tikrinimo ir sertifikavimo paslaugas, taip pat paslaugas ar įrenginius, skirtus laivų krovimui atnaujinti, teikiančias įmones. Netrukus po to Norvegijos bendrovė "DNV GL" paskelbė, kad nutrauks visą veiklą, susijusią su dujotiekio tikrinimu, ir negalės jo patvirtinti. Nuo sausio 19 dienos JAV įvedė sankcijas laivui "Fortuna" ir jo savininkei bendrovei "KBT-Rus".

Tegai:
Rusija, ekonomika, Angela Merkel, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (537)
Vilniaus senamiestis

Pirmą kartą į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą įtrauktas įmones VMI informuos asmeniškai

(atnaujinta 13:53 2021.01.23)
Į šį sąrašą patekę verslininkai iki balandžio pabaigos ir du mėnesius po to yra atleisti nuo delspinigių, jiems nebus pradėti išieškojimo veiksmai, be to, jie galės kreiptis dėl mokestinės paskolos sutarties (MPS) be palūkanų 

VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, jog 34 tūkst. naujų įmonių, įtrauktų į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą, artimiausiu metu sulauks asmeninio mokesčių administratoriaus laiško apie joms taikomas mokestines pagalbos priemones mokesčių nepriemokoms, rašoma VMI pranešime.

Nepriemokos bus taikomos nuo 2021 metų sausio 1 iki balandžio 30 dienos. Į šį sąrašą patekę verslininkai iki balandžio 30 d. ir du mėnesius po to yra atleisti nuo delspinigių, jiems nebus pradėti išieškojimo veiksmai, o kreiptis dėl mokestinės paskolos sutarties (MPS) be palūkanų jie galės iki balandžio 30 dienos.

"Priminimus apie galimybę sudaryti MPS be palūkanų iki vasario 28 dienos išsiuntėme ir 9,9 tūkst. įmonių, turinčioms mokestinę nepriemoką, kurios pavasarį buvo laikomos nukentėjusiomis, tačiau rudens karantino metu jų veikla nebuvo apribota, todėl į naująjį sąrašą nebuvo įtrauktos", — teigia VMI Nepriemokų administravimo departamento direktorė Irina Gavrilova.

Ji primena, jog tokių įmonių mokesčių nepriemokai, susidariusiai iki 2020 metų pabaigos, mokestinės pagalbos priemonės galioja iki vasario 28 dienos, o mokesčiams nuo sausio 1 dienos yra taikoma įprasta mokėjimo tvarka.

Naujausias pandemijos paveiktų įmonių sąrašas skelbiamas VMI internetinėje svetainėje, skiltyje Nukentėjusiems nuo COVID-19 > Informacija verslui.

Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
© Sputnik
Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
Tegai:
įmonės, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Ledynas

Mokslininkai nustatė "prarastą" Antarktidos šilumą

(atnaujinta 10:16 2021.01.23)
Jie 25 metus stebėjo Pietų vandenyno temperatūrą pagal bendrą mokslinę programą SURVOSTRAL (Australijos vandenyno stebėjimas)

VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. Naujo Prancūzijos ir Australijos mokslininkų tyrimo rezultatai paaiškina, kodėl jūros vandens temperatūra aplink Antarktidą nepakilo tiek, kiek likę vandenynai. Straipsnis buvo paskelbtas žurnale "Nature Communications".

Visame pasaulyje vandenyno paviršiaus temperatūra kyla dėl visuotinio atšilimo, tačiau aplink Antarktidą esančios jūros išlieka šaltos, kai kur net krinta. Okeanologai šį reiškinį vadina "prarastos" Antarktidos šilumos paslaptimi.

Prancūzijos mokslininkai iš Nacionalinio mokslinių tyrimų centro (CNRS), Nacionalinio kosminių tyrimų centro (CNES), Plėtros tyrimų instituto (IRD), Paryžiaus Sorbonne universiteto, Tulūzos Paulo Paul Sabatier universiteto ir Tulūzos III Pauliaus Sabatierio universiteto bei jų kolegos iš Australijos iš Valstybinės mokslinių ir taikomųjų tyrimų asociacijos (CSIRO) ) 25 metus stebėjo Pietų vandenyno temperatūrą pagal bendrą mokslinę programą SURVOSTRAL (Australijos vandenyno stebėjimas).

Tai yra ilgiausia temperatūros stebėjimų serija Pietų vandenyne per visą jos šiaurės — pietų sankryžą. Daugumą jų mokslininkai atliko prancūzų tiekimo laive "L'Astrolabe" reguliariais skrydžiais tarp Hobarto ir Prancūzijos tyrimų stoties Antarktidoje, Dumont d'Urville.

Mokslininkai nuleido XBT batermotografo zondą, kuris, nardęs iki 800 metrų, užfiksavo vandens gylį, temperatūrą ir druskingumą.

Paaiškėjo, kad nedidelį vandens temperatūros sumažėjimą, pastebėtą paviršiuje, gilumoje pakeičia greitas ir pastebimas atšilimas — maždaug 0,04 laipsnio Celsijaus per dešimtmetį, kuris yra penkis kartus greitesnis nei vidutinis pasaulio vandenyno rodiklis.

Šis dramatiškas atšilimas gali turėti rimtų pasekmių Antarkties ledui, sako mokslininkai. Faktas yra tas, kad vandenyne prie Antarktidos krantų yra pakėlimo mechanizmas — giliųjų vandenų iškilimas į paviršių dėl vertikalios cirkuliacijos. Jei gilieji vandenys yra šiltesni už paviršinius, jie reguliariai "pakerta" ledo lentynas iš apačios.

Be to, čia yra susluoksniuotas Pietų vandenynas — šalti gėlo vandens srautai, nutekantys į vandenyno paviršių dėl tirpstančio ledo ir sniego, nuolat verčia į gelmes šiltesnius ir sunkesnius sūrus vandenis.

Remiantis autorių vertinimais, šiltas vanduo į paviršių iškyla 39 metrų greičiu per dešimtmetį, tai yra daug greičiau, nei manyta anksčiau. Nerimaujama, kad toks dramatiškas giluminis atšilimas galų gale gali susilpninti galingą cirkuliarinę srovę, supančią Antarktidą, suardydamas visą pasaulinės jūrų cirkuliacijos mechanizmą — vieną iš pagrindinių pasaulinės klimato sistemos veiksnių.

Tegai:
Antarktida, mokslininkai