Klaipėdos uostas

Lietuva ciniškai supainiojo ekonomiką su politika ir pralaimėjo, sakė ekspertas

(atnaujinta 10:53 2021.01.15)
Pasak Koltašovo, Lietuvos ekonomikai būtų naudinga grąžinti tranzitinės šalies statusą, kurį ji prarado

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Lietuva turi keisti kryptį ir sutelkti dėmesį į Eurazijos integraciją, nes kol gyventojų skaičius mažėja ir išsisklaido po kitas ES šalis, šalies ekonomikos perspektyvos yra niūrios, interviu Sputnik Lietuva sakė Naujosios visuomenės instituto Politinių ir ekonominių tyrimų centro vadovas Vasilijus Koltašovas.

"Būtina pakeisti kryptį. Derėtų sutelkti dėmesį į Eurazijos integraciją ir stengtis užtikrinti, kad Lietuva atgautų jau prarastą, ir, manau, ilgam prarastą tranzitinės šalies statusą. Natūrali Lietuvos padėtis padarė ją tokią svarbią sovietų ekonomikai, net ir posovietinei ekonomikai, kai prekių srautas ėjo per Lietuvą. Dabar to neįvyks. Dabar prekių srautas sumažės", — sakė jis.

Ekspertas priminė, kad Baltarusija ketina perorientuoti savo tranzitą iš Lietuvos į Rusijos infrastruktūrą. Koltašovas pabrėžia, kad šis sprendimas vargu ar pasikeis Vilniaus naudai.

"Lietuvos vadovybė paprasčiausiai ciniškai įtraukė ekonomiką į politinį žaidimą dėl to, kad įvyks / neįvyks perversmas Baltarusijoje, tai yra, ji tikėjosi perversmo Baltarusijoje. Perversmas įvyko ne tokia forma, kokios norėjo Briuselis, tačiau Lietuva patyrė nuostolių. Koziris nesuveikė, yra nuostolių, ir niekas šių nuostolių negrąžins. Ir tai tik sustiprins neigiamas tendencijas. Jei Lietuva 2020 metais būtų elgusis neutraliai, tai bent jau išlaikytų Baltarusijos tranzitą. O kas yra Baltarusijos tranzitas? Tai yra ir Ukrainos tranzitas. Ir čia jis greičiausiai bus nukirstas", — pažymėjo jis.

Koltašovas mano, kad visoje šioje situacijoje Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimas yra tik rodiklis, rodantis šalies padėties problemą.

Krovinių nukreipimo iš Baltijos į Rusijos uostus klausimas iškilo po griežtų Lietuvos pareiškimų ir veiksmų, susijusių su Baltarusijos padėtimi po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo Aleksandras Lukašenka.

Daugelis ekspertų mano, kad jei Baltarusijos tranzitas paliks Lietuvą, respublikos ekonomika smarkiai nukentės.

Rusija ir Baltarusija jau seniai diskutuoja dėl krovinių perorientavimo iš Baltijos uostų į rusų klausimą. Lukašenka pareiškė, kad Minskas rimtai svarsto šią galimybę. Šalys tariasi dėl sąlygų ir sprendžia komercinius klausimus. Jei Baltarusija sutiks su Rusijos Federacijos pasiūlymu, Baltijos šalys gali netekti didelių pajamų.

Tegai:
tranzitas, Rusija, Baltarusija, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva išvaro iš šalies Baltarusijos investuotojus
Ekspertas: Kinija padidins krovinių srautą per Lietuvą tik jei tai bus pelninga
Klaipėdos uostas pasirašė sutartis dėl krantinių rekonstrukcijos
Klaipėdos uostas pasiekė rekordinį krovinių perkrovimo rezultatą
SGD tanklaivis Coral Energy

Lietuva gavo pirmąją šį mėnesį SGD partiją Rusijos

(atnaujinta 10:29 2021.03.03)
Šį kartą Klaipėdos terminalas gavo šiek tiek didesnį krovinį, nei paprastai atkeliauja iš Rusijos gamyklos

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Į Lietuvą atvyko tanklaivis su Rusijos suskystintų gamtinių dujų (SGD) kroviniu.

Su Nyderlandų vėliava plaukiojantis laivas "Coral Energy" į Klaipėdos uostą įplaukė ankstyvą trečiadienio rytą, rodo portalo Marinetraffic.com duomenys.

Krovinys atkeliavo iš Vysocko uosto, kur yra Rusijos bendrovės 'Novatek" SGD gamykla. Šiuo metu dujovežis yra netoli Klaipėdos terminalo ir laukia iškrovimo.

Pagal terminalo operatorės — bendrovės "Klaipėdos nafta" — pristatymo grafiką, tanklaivis "Coral Energy" į Lietuvą pristatė 15 tūkstančių kubinių metrų SGD. Šis tūris yra šiek tiek didesnis nei įprastai dujų vežėjai gabena iš Rusijos.

Ankstesnė Rusijos SGD partija buvo pristatyta į respubliką vasario viduryje.

Lietuva SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia tokį žingsnį pateisino noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" "monopolijos". Tačiau terminalas respublikai kainuoja brangiai: "Klaipėdos nafta" už nuomą Norvegijai kasmet sumoka 60 milijonų eurų.

Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Norvegijos ir Rusijos, yra gana retų tiekimų iš JAV.

Spalį Lietuvos energetikos ministerijai teko parengti įstatymo projektą, kurio tikslas — sumažinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo į Klaipėdos terminalą kainą.

Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad Lietuvos valdžios noras atsisakyti rusiškų dujų nėra susijęs su ekonominiu tikslingumu. Be to, pasak Nepriklausomos degalų sąjungos viceprezidento Dmitrijaus Gusevo, Lietuva perka Amerikos SGD ir dėl Vašingtono daromo spaudimo, kuris nori reklamuoti savo kurą Europos rinkoje.

Tegai:
Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, SGD, Rusija, Lietuva
Dar šia tema
Ekspertas: pirkti Klaipėdos terminale SGD Lenkijai nėra prasmės
Eksministras: Rusija bet kada gali privesti prie bankroto Latvijos SGD terminalą
Analitikas: Latvija gali užminti ant Lietuvos "grėblio" su SGD terminalu
Lietuvą pasiekė nauja Amerikos SGD partija
Nord Stream-2 statybos

Karas dėl "Nord Stream-2" baigiasi, ar Lenkija yra pralaimėtoja?

(atnaujinta 22:27 2021.03.02)
Džo Baidenui "Nord Stream-2" nė motais, naujų sankcijų nebus, įsitikinę Vakarų žurnalistai. Tai reiškia, kad "karas" eina link pabaigos, ir Lenkija, matyt, pralaimės

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Vokietija jau seniai leido suprasti, kad mūru stos už "Nord Stream-2", rašo Sputnik radijo autorė Mila Žuravliova.

Kiekvienas naujas teiginys tik patvirtina šią nuostatą. Iš esmės tik Donaldas Trampas trukdė įgyvendinti šį projektą. Dabar jo nebėra, o naujajam Amerikos prezidentui reikia užmegzti ryšius su JAV įžeista Europa. Atitinkamai, Vašingtonas, matyt, vis dėlto pasisuks veidu į Berlyną, leis užbaigti ir paleisti dujotiekį.

Atrodytų, ką su tuo bendro turi Varšuva? Atsakymą pateikia savaitraščio "Myśl Polska" žurnalistas Stanislavas Levickis. Lenkija daugiau nei du dešimtmečius kovojo prieš Rusijos dujas, ir kova netrukus bus pralaimėta. 1994 metais sudarytas tarptautinis susitarimas dėl dalies "Jamal-Europa" dujotiekio per Lenkijos teritoriją statybos koordinavimo. Tame pačiame dokumente buvo pasakyta, kad bus pirmoji ir antroji linijos. Varšuva nesutiko su antrąja, ir Maskva nusprendė "Nord Stream" nutiesti Baltijos jūros dugnu.

Užbaigus "Nord Stream-2", tiek Lenkija, tiek Ukraina praras galimybę kaišioti pagalius Maskvai į ratus. Rusijos dujotiekiai kurą tieks iš rytų į vakarus, apeidami šias šalis.

Dabar Varšuva gali tik mąstyti: "O jei mes tada būtume leidę statyti antrą "Jamal" dujotiekio liniją, tada galėtume užsidirbti pinigų tranzitui ir atrodyti solidžiai visų partnerių akivaizdoje. Tačiau istorija, kaip žinote, netoleruoja tariamosios nuosakos".

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Lenkija, Vokietija, JAV, Nord Stream-2
Dar šia tema
"Axios": JAV neigia derybas su Vokietija dėl "Nord Stream-2"
Vokietija susidurs su ieškiniais, jei "Nord Stream-2" projektas bus sustabdytas
"Wintershall Dea" nemato problemų finansuoti "Nord Stream-2"
Плита

Tyrimas: tik 38 proc. Lietuvos gyventojų nepila į kanalizaciją neleistinų medžiagų

(atnaujinta 11:07 2021.03.03)
Dažniausiai į nuotekas gyventojai pila kavos tirščius, cheminius valiklius, panaudotą aliejų ir maisto likučius

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Didžioji dalis Lietuvos gyventojų nesupranta, kokie jų veiksmai daro įtaką vandens telkinių taršai, rodo vandentvarkos bendrovės "Vilniaus vandenys" užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.

Šių metų sausio mėnesį atlikta apklausa atskleidė, kad nors 99 proc. gyventojų savo veiksmais prisideda prie gamtos tausojimo, tik 44 proc. gamta rūpinasi, kreipdami dėmesį į tai, ką jie pila į klozetą ar kriauklę.

Dažniausiai gyventojai rūpinasi gamta nešiukšlindami gamtoje – šį pasirinkimą pažymėjo 92 proc. apklaustųjų. 81 proc. teigia rūšiuojantys atliekas, 63 proc. – saugo augalus, medžius, 60 proc. – taupo energijos išteklius (vandenį, elektrą ir pan.)

"Džiugu, kad daugumai žmonių rūpi gamta, tačiau vis dar matome, jog didžioji dalis gyventojų nesupranta ryšio tarp jų elgesio su nuotekomis ir gamtos saugojimo. Paklausus respondentų, ką jie pila į kriauklę ar klozetą paaiškėjo, kad tik 38 proc. šalies gyventojų nepila neleistinų medžiagų", – teigia Marius Švaikauskas, "Vilniaus vandenų" generalinis direktorius.

Dažniausiai į nuotekas gyventojai pila kavos tirščius (40 proc.), cheminius valiklius (27 proc.), panaudotą aliejų (21 proc.), maisto likučius (18 proc.).

Apklausa atskleidė, kad kuo žmogus jaunesnis – tuo mažiau jis žino, kaip elgtis su nuotekomis. Tik trečdalis 18–29 m. respondentų teigia, kad rūpinasi gamta kreipdami dėmesį, ką pila į kriauklę ar klozetą. Palyginimui 60–74 m. amžiaus grupėje tokių žmonių buvo 59 proc.

Paklausus detaliau, ką žmonės pila į nuotekas, tik 23 proc. jaunimo nepasirinko nė vienos iš paminėtų neleistinų medžiagų. O vyresnių žmonių grupėje teisingai su nuotekomis elgėsi daugiau nei pusė respondentų.

"Šie rezultatai rodo, kad Lietuvoje pastaruosius porą dešimtmečių labai trūksta švietimo, kaip elgtis su nuotekomis, Jauni žmonės nori rūpintis gamta ne mažiau nei vyresni, tačiau tam jiems trūksta arba elementarių žinių, arba jie yra linkę rinktis kitus būdus, kurie, matyt, visuomenėje yra labiau žinomi ir suprantami", – sako  Švaikauskas.

Neleistinų medžiagų pylimas į nuotekas gali Lietuvos gamtai pakenkti dvejopai. Pirma, nuotekų valymo įrenginiai nėra pajėgūs išvalyti visų neleistinų teršalų. Antra, kavos tirščiai, riebalai užkemša vamzdžius, kas sukelia avarijas ir gali lemti neišvalytų nuotekų išsipylimą į gamtą.

Lietuvos gyventojų apklausą 2021 m. sausio mėn. "Vilniaus vandenų" užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė "Norstat". Apklausoje dalyvavo 1000 respondentų, nuo 18 iki 74 metų amžiaus.

Tegai:
Lietuva, tyrimas
Dar šia tema
Daugiausia buitinių nuotekų pažeidimų pasitaiko nuošalesnėse kaimiškose vietovėse
Lietuvai gresia šimtų milijonų eurų baudos dėl situacijos su nuotekomis
Lietuva pateko tarp ES antilyderių pagal žmonių, gyvenančių name be tualeto, skaičių