Elektros tiekimo linijų atramos

"LitPol Link" jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos buvo atjungta dėl gedimo

(atnaujinta 23:52 2021.01.16)
Gedimas nustatytas vienoje iš dviejų linijų tarp Alytaus ir Lenkijos Elko. Šiuo metu tiriamos avarijos priežastys

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Lietuvos perdavimo operatorius "Litgrid" pranešė, kad dėl avarijos šeštadienio rytą atjungta "LitPol Link" jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos.

Atjungimas įvyko 9:09 Lietuvos laiku, kai Lietuvai buvo perduota 492 megavatų galia.

Elektros tiekimas užtikrinamas rezerviniais pajėgumais. Teigiama, kad elektros vartotojai nepatyrė jokių trukdžių.

Gedimas nustatytas vienoje iš dviejų linijų tarp Alytaus ir Lenkijos Elko. Šiuo metu veikia antroji atsarginė linija.

Nustatomos gedimo priežastys, atliekamas patikrinimas.

Praėjusių metų gruodį Švedijos Nybro keitiklio stotyje įvyko gedimas, dėl kurio "NordBalt" energijos jungtis trims dienoms sustabdė darbą. Vėliau nepriklausomas elektros tiekėjas "Elektrum Lietuva" teigė, kad tai turėjo įtakos savaitės elektros energijos brangimui Lietuvoje.

Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais nori išeiti iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir prisijungti prie žemyninės Europos energetinės sistemos. Šalys kartu su Europos Komisija pasirašė memorandumą. Baltijos šalys planuoja sinchronizuotis su Europa per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" jungtį ir "Harmony Link" jūrų kabelį.

Kai kurie ekspertai mano, kad Lietuvai pasitraukus iš BRELL, šalis turės energijos tiekimą tik per Lenkijos ir "NordBalt" energijos jungtį, kuri veikia su nuolatiniais trikdžiais. Be to, gali padidėti tarifai galutiniams vartotojams.

Tegai:
LitPol Link, elektra
Dar šia tema
Apie naudą negalvoja: kaip Lenkija pasipelnys iš Lietuvos žlugus BRELL
Arčiau pasitraukimo iš BRELL: baigta linijos Lietuvos elektrinė–Vilnius rekonstrukcija
Ekspertas: pasitraukusi iš BRELL Lietuva atsidurs ant išlikimo slenksčio
Nord Stream-2

Ukraina pasirengė paleisti "Nord Stream-2"

(atnaujinta 11:17 2021.03.02)
Ukrainos "Naftogaz" vadovas pripažino, kad dėl dujotiekio paleidimo šalis rizikuoja prarasti pajamas iš tranzito ir "saugumo komponento", tačiau tuo pat metu patikino, kad dujų šalyje netrūks

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Kijevas pasirengė paleisti dujotiekį "Nord Stream-2", interviu "Ukrainskaja Nedelia" sakė Ukrainos "Naftogaz" valdybos vadovas Andrejus Koboliovas.

"Jei pažvelgsite į šios vasaros duomenis, dėl mūsų požeminių saugyklų ir dėl visiškos integracijos į Europos dujų transportavimo sistemą, turėsime energijos išteklių balansą ir gausime juos už teisingą kainą", — sakė vyriausiasis vadovas.

Jis pripažino, kad dėl dujotiekio paleidimo Ukraina rizikuoja prarasti pajamas iš tranzito ir "saugumo komponento", tačiau tuo pat metu patikino, kad dujų šalyje netrūks.

"Dujų rinkoje esame santykinai apsaugoti ir netgi reeksportuojame dujas iš požeminių saugyklų. Tačiau elektros rinkoje dabar esame priklausomi nuo importo iš Baltarusijos. Jei rytoj dėl kokių nors priežasčių tiekimas iš ten nutrūks, šalyje gali įvykti nuolatinis elektros energijos tiekimo nutrūkimas", — pridūrė jis.

"Nord Stream-2" projektu numatoma nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendra galia yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — įsipareigojo iš viso finansuoti projektą 50 proc., t. y. iki 950 milijonų eurų.

"Wintershall Dea" paskelbė, kad baigė investicijas į "Nord Stream-2" statybą, iš viso projekto finansavimui skyrė 730 milijonų eurų. 2020 metais "OMV" ir "Shell" paskelbė visiškai įvykdę savo finansinius įsipareigojimus "Nord Stream-2", o Austrijos "OMV" nurodė, kad kaip paskolos dalį į projektą investavo 730 milijonų eurų. "Nord Stream 2 AG" prašymu visi "Nord Stream-2" projekto užsienio partneriai vienu metu skyrė finansavimą jo statybai.

Tegai:
Ukraina, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Elektros perdavimo linijos

Lietuvoje dėl atšilimo elektros energijos kainos pasiekė rekordą

(atnaujinta 09:52 2021.03.02)
Kainų kritimą daugiau nei 30 procentų užfiksavo ir kaimyninių Baltijos šalių energetikos įmonės

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Atšilus orams elektra Lietuvoje atpigo trečdaliu, ir kainos tapo mažiausiomis šiais metais, praneša energetikos bendrovės "Litgrid" spaudos tarnyba.

Bendrovės duomenimis, vasario 22–28 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje krito 33 % iki 42,1 euro už megavatvalandę. Toks pat kainų kritimas buvo Estijoje ir Latvijoje, kur savaitės kaina siekė 42,0 euro už megavatvalandę.

"Litgrid" strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius pažymėjo, jog Lietuvoje šiluminės elektrinės pagamino 60 procentų mažiau nei savaitę prieš tai. Daugiausiai elektros Lietuvoje buvo pagaminta vėjo ir hidroelektrinėse — atitinkamai 41 % ir 21 %.

Nors bendras importo srautas Lietuvoje išliko stabilus, buvo žymus srautų persiskirstymas, kai importo srautai per "Litpol Link" ir "NordBalt" sumažėjo atitinkamai 26 % ir 94 %, o per Latviją išaugo dviem trečdaliais.

"Tokį didelį importo augimą lėmė išaugę srautai iš šiaurės, nes Suomijoje elektros kainos buvo mažesnės nei Baltijos šalyse", — pridūrė Varanavičius.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 9 % ir siekė 259 gigavatvalandes. Elektros gamyba Lietuvoje smuko 12 %, o vietos elektrinės užtikrino 30 % šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagaminta 79 gigavatvalandes elektros energijos.

Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 18 % Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 41 %, hidroelektrinės — 22 %, kitos elektrinės — 20 % elektros energijos.

Gamyba šalies hidroelektrinėse, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš savaitę sumažėjo 23 %, gamyba vėjo jėgainėse mažėjo 93 %, šiluminėse elektrinėse gamybos apimtys mažėjo 60 %, o kitų elektrinių gamyba augo 1 %.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 83 %. Per "LitPol Link" į Lenkiją buvo nukreipta 99 % Lietuvos eksportuojamos elektros, į Latviją 0 %, o eksportas iš Lietuvos per "NordBalt" jungtį sudarė 1 %.

Tegai:
Lietuva, elektra
Tankas T-34, archyvinė nuotrauka

Rusijos ambasada Estijoje pasipiktino paminklo išniekinimu netoli Narvos

(atnaujinta 13:29 2021.03.02)
Rusijos diplomatai išreiškė padėką Narvos valdžiai, kuri skubiai ėmėsi priemonių, kad paminklas būtų sutvarkytas

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Rusijos ambasada Estijoje išreiškė pasipiktinimą dėl memorialinio tanko T-34 išniekinimo netoli Narvos ir tikisi, kad vandalai bus surasti ir patraukti atsakomybėn.

Nežinomi vandalai kovo 1-ąją prie Narvos išniekino tanką T-34, ant jo rusų kalba parašydami įžeidžiamus užrašus. Ant tanko buvo parašyta "Kritę amfetamino karo herojai. 2018".

"Pats išniekinimo faktas sukelia gana suprantamą ir teisėtą pasipiktinimą. Aišku viena: tai nebuvo spontaniška akcija, jos įvykdymui pažeidėjai kruopščiai ruošėsi, ką patvirtina trafaretas, kurį jie panaudojo šiam tikslui. Ambasada tikisi, kad asmenys, įvykdę tokį vandalizmo aktą, bus rasti ir už tai atsakys", — rašoma ambasados ​​pranešime.

Rusijos diplomatai išreiškė padėką Narvos valdžiai, kuri skubiai ėmėsi priemonių, kad paminklas būtų sutvarkytas.

Vienintelis išlikęs paminklinis tankas Estijoje yra šalia kelio, vedančio iš Narvos į Narva-Jesu, toje vietoje, kur Leningrado korpuso pajėgos, vadovaujamos generolo Fediuninskio, 1944 metų liepos 25–26 dienomis kirto Narvos upę. Tankas — labai įžymi vieta ne tik tarp turistų. Retas atvejis, kai vietinių vestuvių metu pravažiuojama pro šalį — jaunavedžiai šalio jo tradiciškai deda gėles, o prie vamzdžio rišamos juostelės.

Sovietiniai paminklai ir kapinės Lietuvoje yra niekinami reguliariai, kaip ir Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje bei Ukrainoje. Maskva labai kritikuoja tokius veiksmus, susiedama juos su šių šalių istorijos perrašymo kursu.

Tegai:
vandalizmas, Estija, Rusijos ambasada
Dar šia tema
Latvijoje iš memorialo sovietų kariams pavogta patranka
Rusijos tyrimų komitetas pradėjo bylą dėl karinių kapinių Lietuvoje išniekinimo
Rusija įvertino Lietuvos politikų reakciją į Rakučio pareiškimą apie Holokaustą