Angela Merkel

Merkel sukritikavo JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2"

(atnaujinta 18:24 2021.01.21)
Taip pat ji pažymėjo, kad naftos sektoriuje tarp JAV ir Rusijos nėra jokių santykių, todėl reikia visa tai apsvarstyti, kalbėtis tarpusavyje, ar yra noras apskritai vykdyti prekybą dujomis su Rusija

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Vokietijos kanclerė Angela Merkel JAV ekstrateritorines sankcijas "Nord Stream-2" pavadino "netinkama priemone", praneša RIA Novosti.

"Esmė nėra ta, kad, pavyzdžiui, naftos sektoriuje tarp JAV ir Rusijos nėra jokių santykių. Turime visa tai apsvarstyti, kalbėtis tarpusavyje, (ar yra) noras apskritai vykdyti prekybą dujomis su Rusija, kokia priklausomybė bus pripažinta... Aš bet kuriuo atveju laikau šias ekstrateritorines sankcijas netinkama priemone", — sakė ji.

"Nord Stream-2" projektu numatoma nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, siekiančios tiekti savo suskystintas gamtines dujas ES, taip pat nemažai Europos šalių.

Sausio 1 dieną JAV Senatas balsavo už gynybos biudžetą 2021 metams. Dokumente, be kita ko, numatyta išplėsti sankcijas prieš "Nord Stream-2".

Gruodžio mėnesį Vokietijos vandenyse buvo baigta statyti 2,6 kilometro ilgio dujotiekio atkarpa. Dabar būtina pakloti atkarpą Danijos vandenyse, remiantis preliminariais žiniasklaidos vertinimais, jos ilgis sieks apie 150 kilometrų.

Dėl naujų JAV apribojimų Norvegijos bendrovė "Det Norske Veritas — Germanischer Lloyd" (DNV GL), Šveicarijos bendrovė "Zurich Insurance" ir Danijos bendrovė "Ramboll" atsisakė bendradarbiauti su "Nord Stream-2".

Tegai:
Rusija, Nord Stream-2, Angela Merkel
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (595)
SGD tanklaivis Coral Energy

Lietuva gavo pirmąją šį mėnesį SGD partiją Rusijos

(atnaujinta 08:07 2021.03.03)
Šį kartą Klaipėdos terminalas gavo šiek tiek didesnį krovinį, nei paprastai atkeliauja iš Rusijos gamyklos

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Į Lietuvą atvyko tanklaivis su Rusijos suskystintų gamtinių dujų (SGD) kroviniu.

Su Nyderlandų vėliava plaukiojantis laivas "Coral Energy" į Klaipėdos uostą įplaukė ankstyvą trečiadienio rytą, rodo portalo Marinetraffic.com duomenys.

Krovinys atkeliavo iš Vysocko uosto, kur yra Rusijos bendrovės 'Novatek" SGD gamykla. Šiuo metu SGD laivas-vežėjas yra netoli Klaipėdos terminalo ir laukia iškrovimo.

Pagal bendrovės — terminalo "Klaipėdos nafta" operatoriaus pristatymo grafiką tanklaivis "Coral Energy" į Lietuvą pristatė 15 tūkstančių kubinių metrų SGD. Šis tūris yra šiek tiek didesnis nei įprastai dujų vežėjai gabena iš Rusijos.

Ankstesnė Rusijos SGD partija buvo pristatyta į respubliką vasario viduryje.

Lietuva SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia tokį žingsnį pateisino noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" "monopolijos". Tačiau terminalas respublikai kainuoja brangiai: "Klaipėdos nafta" už nuomą Norvegijai kasmet sumoka 60 milijonų eurų.

Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Norvegijos ir Rusijos, yra gana retų tiekimų iš JAV.

Spalį Lietuvos energetikos ministerijai teko parengti įstatymo projektą, kurio tikslas — sumažinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo į Klaipėdos terminalą kainą.

Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad Lietuvos valdžios noras atsisakyti rusiškų dujų nėra susijęs su ekonominiu tikslingumu. Be to, pasak Nepriklausomos degalų sąjungos viceprezidento Dmitrijaus Gusevo, Lietuva perka Amerikos SGD ir dėl Vašingtono daromo spaudimo, kuris nori reklamuoti savo kurą Europos rinkoje.

Tegai:
Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, SGD, Rusija, Lietuva
Dar šia tema
Ekspertas: pirkti Klaipėdos terminale SGD Lenkijai nėra prasmės
Eksministras: Rusija bet kada gali privesti prie bankroto Latvijos SGD terminalą
Analitikas: Latvija gali užminti ant Lietuvos "grėblio" su SGD terminalu
Lietuvą pasiekė nauja Amerikos SGD partija
Nord Stream-2 statybos

Karas dėl "Nord Stream-2" baigiasi, ar Lenkija yra pralaimėtoja?

(atnaujinta 22:27 2021.03.02)
Džo Baidenui "Nord Stream-2" nė motais, naujų sankcijų nebus, įsitikinę Vakarų žurnalistai. Tai reiškia, kad "karas" eina link pabaigos, ir Lenkija, matyt, pralaimės

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Vokietija jau seniai leido suprasti, kad mūru stos už "Nord Stream-2", rašo Sputnik radijo autorė Mila Žuravliova.

Kiekvienas naujas teiginys tik patvirtina šią nuostatą. Iš esmės tik Donaldas Trampas trukdė įgyvendinti šį projektą. Dabar jo nebėra, o naujajam Amerikos prezidentui reikia užmegzti ryšius su JAV įžeista Europa. Atitinkamai, Vašingtonas, matyt, vis dėlto pasisuks veidu į Berlyną, leis užbaigti ir paleisti dujotiekį.

Atrodytų, ką su tuo bendro turi Varšuva? Atsakymą pateikia savaitraščio "Myśl Polska" žurnalistas Stanislavas Levickis. Lenkija daugiau nei du dešimtmečius kovojo prieš Rusijos dujas, ir kova netrukus bus pralaimėta. 1994 metais sudarytas tarptautinis susitarimas dėl dalies "Jamal-Europa" dujotiekio per Lenkijos teritoriją statybos koordinavimo. Tame pačiame dokumente buvo pasakyta, kad bus pirmoji ir antroji linijos. Varšuva nesutiko su antrąja, ir Maskva nusprendė "Nord Stream" nutiesti Baltijos jūros dugnu.

Užbaigus "Nord Stream-2", tiek Lenkija, tiek Ukraina praras galimybę kaišioti pagalius Maskvai į ratus. Rusijos dujotiekiai kurą tieks iš rytų į vakarus, apeidami šias šalis.

Dabar Varšuva gali tik mąstyti: "O jei mes tada būtume leidę statyti antrą "Jamal" dujotiekio liniją, tada galėtume užsidirbti pinigų tranzitui ir atrodyti solidžiai visų partnerių akivaizdoje. Tačiau istorija, kaip žinote, netoleruoja tariamosios nuosakos".

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Lenkija, Vokietija, JAV, Nord Stream-2
Dar šia tema
"Axios": JAV neigia derybas su Vokietija dėl "Nord Stream-2"
Vokietija susidurs su ieškiniais, jei "Nord Stream-2" projektas bus sustabdytas
"Wintershall Dea" nemato problemų finansuoti "Nord Stream-2"
Rusijos ambasada Lietuvoje, archyvinė nuotrauka

"Akivaizdus buvimas Veidrodžio karalystėje": Rusija sureagavo į Landsbergio pasisakymus

(atnaujinta 10:04 2021.03.03)
Rusijos ambasada Lietuvoje sureagavo į užsienio reikalų ministro pasisakymus dėl ES įvestu sankcijų prieš Rusiją

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Rusijos ambasada Lietuvoje pareiškė, kad stebimas Vilniaus noras primesti Rusijai visas nuodėmes.

Europos Sąjungai šią savaitę patvirtinus sankcijas keliems Rusijos valstybės pareigūnams, kaip įtariama susijusiems su Aleksejaus Navalno įkalinimu, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pabrėžė neatmetantis galimybės, kad sąrašas bus plečiamas.

JAV vėliavos, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владимир Астапкович

Antradienį, kovo 2 dieną, susitikęs su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda Landsbergis atkreipė dėmesį į ES sankcijų politiką Rusijos atžvilgiu. Ministras pabrėžė, kad taikydama naujas sankcijas Europos Sąjunga pirmą kartą panaudojo Magnickio įstatymą. 

Pasak jo, neatmestina, kad ateityje, artėjant rinkimams Rusijoje, "jei būtų imtasi naujų akcijų prieš opoziciją", diskusija tęsis ir galbūt sąrašas pasipuldys naujomis pavardėmis.

Į šiuos ministro pasiskaymus ir sureagavo Rusijos ambasada Lietuvoje.

"Naujausi Landsbergio pareiškimai dėl Rusijos liudija Vilniaus norą primesti visas nuodėmes mūsų šaliai. Remiantis objektyvia realybe, tai yra nuolatinis buvimas kažkokioje Veidrodžio karalystėje", — Twitter parašė Rusijos ambasada Lietuvoje.

Europos Sąjunga antradienį, kovo 2 dieną, pagal naują pasaulinį režimą dėl žmogaus teisių pažeidimų pirmą kartą įvedė sankcijas keturiems Rusijos piliečiams už Aleksejaus Navalno areštą. JAV paskui ES taip pat paskelbė apie sankcijų įvedimą Rusijos Federacijai.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas (dešinėje) ir ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Žozepas Borelis
© Sputnik / Пресс-служба представительства ЕС в РФ

Sankcijų sąraše yra Rusijos Tyrimų komiteto pirmininkas Aleksandras Bastrykinas, Rusijos gvardijos direktorius Viktoras Zolotovas, Rusijos generalinis prokuroras Igoris Krasnovas ir Federalinės bausmių vykdymo tarnybos vadovas Aleksandras Kalašnikovas. Anksčiau buvo pranešta, kad Borelis pasiūlė taikyti sankcijas po vasario 4–6 dienomis vykusio vizito Maskvoje, kai jis pareiškė, kad "Rusijos pusė nenori normalizuoti santykių su Europos Sąjunga".

Vasario 2 dieną Maskvos teismas dėl daugybės sąlygų pažeidimų panaikino Navalno atidėtą bausmę "Yves Rocher" byloje ir pakeitė ją laisvės atėmimo bausme bendrojo režimo kolonijoje. Maskvos miesto teismas pripažino sprendimą pakeisti atidėtą Navalno bausmę realia. Kolonijoje jis turės praleisti apie dvejus su puse metų. Europos Žmogaus Teisių Teismas paneigė teiginius, kad Navalnas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn tik už politinę veiklą: Strasbūras nepripažino "Yves Rocher" bylos politinių motyvų, nors ir priteisė kompensaciją už namų areštą, kurią Rusijos valdžia sumokėjo.

Tegai:
Rusijos ambasada Lietuvoje, Gabrielius Landsbergis, Lietuva, Rusija