Vilnius, archyvinė nuotrauka

Ekonomistai papasakojo, kaip antroji pandemijos banga paveikė Lietuvos ekonomiką

(atnaujinta 13:10 2021.01.23)
Pasak "Swedbank" ekonomisto Nerijaus Mačiulio, COVID-19 pandemija smarkiai paveikė apgyvendinimo, maitinimo, laisvalaikio ir pramogų sektorius; spartesnis jų atsigavimas tikėtinas tik antrąjį šių metų pusmetį

VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. "Swedbank" ekonomistai šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę mažina iki 2,7 procento, o kitiems metams prognozuoja augimo paspartėjimą iki 4,2 procento, praneša banko spaudos tarnyba.

Ekonomistai sumažino šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę daugiau nei procentiniu punktu — iki 2,7 procento. Pagrindinė to priežastis — keli įšaldyti šių metų pradžios mėnesiai, kuriuos vėliau turėtų pakeisti spartus atsigavimas, besitęsiantis ir 2022-aisiais metais.

"Dėl laiku nesuvaldytos antrosios pandemijos bangos Lietuvos ekonomikos atsigavimas šiek tiek vėluos, tačiau perspektyvos išlieka teigiamos. Priešingai nei 2020-ųjų pavasarį, gyventojų lūkesčiai beveik nesuprastėjo, ir daugelis gyventojų metų sandūroje matė šviesesnes šalies ekonomikos bei savo asmenines finansines perspektyvas", — komentuoja vyriausiasis "Swedbank" ekonomistas Nerijus Mačiulis. 

Teigiamas vartojimo tendencijas patvirtina ir atsiskaitymų "Swedbank" kortelėmis duomenys. Nors po šventinio apsipirkimo vartojimas kiek atslūgo, tačiau į duobę nekrito ir buvo tik keliais procentais mažesnis nei prieš metus. 

Основные экономические показатели 2019-2022 годы
Pagrindiniai Lietuvos ekonomikos rodikliai, 2019-2022

Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad į eksportą orientuotų sektorių perspektyvos atrodo daug geriau nei paslaugų sektoriuose. Lapkričio mėnesį Lietuvos prekių eksportas be naftos produktų buvo net dešimtadaliu didesnis nei prieš metus, o didėjantys eksporto užsakymai rodo, kad augimas turėtų tęstis ir šiemet.

Dujotiekis
© Sputnik / Максим Богодвид

"Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų ES šalių, matėme panašias tendencijas — negalėdami išleisti pinigų keliaudami ar lankydamiesi restoranuose, koncertuose ar kitose paslaugų teikimo vietose, gyventojai daugiau išlaidavo pirkdami daiktus ir gerindami savo buitį. Dėl to tiek vidaus rinkai, tiek eksportui gaminanti pramonė atsigavo itin sparčiai", — sako Mačiulis.  

Tiesa, jis pastebi, kad kol kas liūdniausiai atrodo apgyvendinimo, maitinimo, laisvalaikio ir pramogų sektoriai — spartesnis jų atsigavimas tikėtinas tik antrąjį šių metų pusmetį. 

Augo finansinis rezervas 

Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad praėjusiais metais gyventojų indėliai išaugo 18 proc., o įmonių — net 37 procentais. Nemažą dalį įmonių indėlių augimo lėmė valstybės parama, tai yra, mokesčių mokėjimo atostogos, kurioms pasibaigus perteklinis likvidumas išnyks.

Vis tik ekonomistų vertinimu, indėlių šuolis rodo sukauptą rezervą, kuris atsitraukiant virusui ir gerėjant lūkesčiams turėtų pavirsti į spartesnį vartojimo ir investicijų augimą. 

"2020-ųjų krizė buvo neįprasta daugeliu aspektų — įmonių ir gyventojų indėliai augo rekordiniais tempais, beveik dešimtadaliu padidėjo butų kainos ir atlyginimai, naujus rekordus mušė ir mažmeninė prekyba, ir eksportas. Tačiau tuo pat metu buvo nemažas nedarbo lygio šuolis, nemažai įmonių buvo priverstos stabdyti veiklą", — sako Mačiulis. 

Ekonomistai rėmėsi prielaida, kad viruso plitimas reikšmingai sulėtės antrąjį šių metų ketvirtį — dėl to bus galima atsisakyti daugelio ekonominės veiklos ir mobilumo apribojimų. 

Tikimasi, kad viruso plitimą sustabdys visuomenės įgytas imunitetas, tiek persirgusiųjų COVID-19, tiek pasiskiepijusių, bei sezoniniai veiksniai. Kaip rodo praėjusių metų patirtis, vėlyvą pavasarį ir vasarą virusas plinta lėčiau. 

Tegai:
COVID-19, ekonomika
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1453)
Dar šia tema
Ekonomistas: Minskas nuosekliai pašalina Lietuvą iš naftos produktų tranzito
Lietuva ciniškai supainiojo ekonomiką su politika ir pralaimėjo, sakė ekspertas
Ekonomistas prognozuoja, kad kitais metais šalies ekonomika augs keliais procentais
SGD tanklaivis Coral Energy

Lietuva gavo pirmąją šį mėnesį SGD partiją Rusijos

(atnaujinta 10:29 2021.03.03)
Šį kartą Klaipėdos terminalas gavo šiek tiek didesnį krovinį, nei paprastai atkeliauja iš Rusijos gamyklos

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Į Lietuvą atvyko tanklaivis su Rusijos suskystintų gamtinių dujų (SGD) kroviniu.

Su Nyderlandų vėliava plaukiojantis laivas "Coral Energy" į Klaipėdos uostą įplaukė ankstyvą trečiadienio rytą, rodo portalo Marinetraffic.com duomenys.

Krovinys atkeliavo iš Vysocko uosto, kur yra Rusijos bendrovės 'Novatek" SGD gamykla. Šiuo metu dujovežis yra netoli Klaipėdos terminalo ir laukia iškrovimo.

Pagal terminalo operatorės — bendrovės "Klaipėdos nafta" — pristatymo grafiką, tanklaivis "Coral Energy" į Lietuvą pristatė 15 tūkstančių kubinių metrų SGD. Šis tūris yra šiek tiek didesnis nei įprastai dujų vežėjai gabena iš Rusijos.

Ankstesnė Rusijos SGD partija buvo pristatyta į respubliką vasario viduryje.

Lietuva SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia tokį žingsnį pateisino noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" "monopolijos". Tačiau terminalas respublikai kainuoja brangiai: "Klaipėdos nafta" už nuomą Norvegijai kasmet sumoka 60 milijonų eurų.

Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Norvegijos ir Rusijos, yra gana retų tiekimų iš JAV.

Spalį Lietuvos energetikos ministerijai teko parengti įstatymo projektą, kurio tikslas — sumažinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo į Klaipėdos terminalą kainą.

Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad Lietuvos valdžios noras atsisakyti rusiškų dujų nėra susijęs su ekonominiu tikslingumu. Be to, pasak Nepriklausomos degalų sąjungos viceprezidento Dmitrijaus Gusevo, Lietuva perka Amerikos SGD ir dėl Vašingtono daromo spaudimo, kuris nori reklamuoti savo kurą Europos rinkoje.

Tegai:
Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, SGD, Rusija, Lietuva
Dar šia tema
Ekspertas: pirkti Klaipėdos terminale SGD Lenkijai nėra prasmės
Eksministras: Rusija bet kada gali privesti prie bankroto Latvijos SGD terminalą
Analitikas: Latvija gali užminti ant Lietuvos "grėblio" su SGD terminalu
Lietuvą pasiekė nauja Amerikos SGD partija
Nord Stream-2 statybos

Karas dėl "Nord Stream-2" baigiasi, ar Lenkija yra pralaimėtoja?

(atnaujinta 22:27 2021.03.02)
Džo Baidenui "Nord Stream-2" nė motais, naujų sankcijų nebus, įsitikinę Vakarų žurnalistai. Tai reiškia, kad "karas" eina link pabaigos, ir Lenkija, matyt, pralaimės

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Vokietija jau seniai leido suprasti, kad mūru stos už "Nord Stream-2", rašo Sputnik radijo autorė Mila Žuravliova.

Kiekvienas naujas teiginys tik patvirtina šią nuostatą. Iš esmės tik Donaldas Trampas trukdė įgyvendinti šį projektą. Dabar jo nebėra, o naujajam Amerikos prezidentui reikia užmegzti ryšius su JAV įžeista Europa. Atitinkamai, Vašingtonas, matyt, vis dėlto pasisuks veidu į Berlyną, leis užbaigti ir paleisti dujotiekį.

Atrodytų, ką su tuo bendro turi Varšuva? Atsakymą pateikia savaitraščio "Myśl Polska" žurnalistas Stanislavas Levickis. Lenkija daugiau nei du dešimtmečius kovojo prieš Rusijos dujas, ir kova netrukus bus pralaimėta. 1994 metais sudarytas tarptautinis susitarimas dėl dalies "Jamal-Europa" dujotiekio per Lenkijos teritoriją statybos koordinavimo. Tame pačiame dokumente buvo pasakyta, kad bus pirmoji ir antroji linijos. Varšuva nesutiko su antrąja, ir Maskva nusprendė "Nord Stream" nutiesti Baltijos jūros dugnu.

Užbaigus "Nord Stream-2", tiek Lenkija, tiek Ukraina praras galimybę kaišioti pagalius Maskvai į ratus. Rusijos dujotiekiai kurą tieks iš rytų į vakarus, apeidami šias šalis.

Dabar Varšuva gali tik mąstyti: "O jei mes tada būtume leidę statyti antrą "Jamal" dujotiekio liniją, tada galėtume užsidirbti pinigų tranzitui ir atrodyti solidžiai visų partnerių akivaizdoje. Tačiau istorija, kaip žinote, netoleruoja tariamosios nuosakos".

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Lenkija, Vokietija, JAV, Nord Stream-2
Dar šia tema
"Axios": JAV neigia derybas su Vokietija dėl "Nord Stream-2"
Vokietija susidurs su ieškiniais, jei "Nord Stream-2" projektas bus sustabdytas
"Wintershall Dea" nemato problemų finansuoti "Nord Stream-2"
Плита

Tyrimas: tik 38 proc. Lietuvos gyventojų nepila į kanalizaciją neleistinų medžiagų

(atnaujinta 11:07 2021.03.03)
Dažniausiai į nuotekas gyventojai pila kavos tirščius, cheminius valiklius, panaudotą aliejų ir maisto likučius

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Didžioji dalis Lietuvos gyventojų nesupranta, kokie jų veiksmai daro įtaką vandens telkinių taršai, rodo vandentvarkos bendrovės "Vilniaus vandenys" užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.

Šių metų sausio mėnesį atlikta apklausa atskleidė, kad nors 99 proc. gyventojų savo veiksmais prisideda prie gamtos tausojimo, tik 44 proc. gamta rūpinasi, kreipdami dėmesį į tai, ką jie pila į klozetą ar kriauklę.

Dažniausiai gyventojai rūpinasi gamta nešiukšlindami gamtoje – šį pasirinkimą pažymėjo 92 proc. apklaustųjų. 81 proc. teigia rūšiuojantys atliekas, 63 proc. – saugo augalus, medžius, 60 proc. – taupo energijos išteklius (vandenį, elektrą ir pan.)

"Džiugu, kad daugumai žmonių rūpi gamta, tačiau vis dar matome, jog didžioji dalis gyventojų nesupranta ryšio tarp jų elgesio su nuotekomis ir gamtos saugojimo. Paklausus respondentų, ką jie pila į kriauklę ar klozetą paaiškėjo, kad tik 38 proc. šalies gyventojų nepila neleistinų medžiagų", – teigia Marius Švaikauskas, "Vilniaus vandenų" generalinis direktorius.

Dažniausiai į nuotekas gyventojai pila kavos tirščius (40 proc.), cheminius valiklius (27 proc.), panaudotą aliejų (21 proc.), maisto likučius (18 proc.).

Apklausa atskleidė, kad kuo žmogus jaunesnis – tuo mažiau jis žino, kaip elgtis su nuotekomis. Tik trečdalis 18–29 m. respondentų teigia, kad rūpinasi gamta kreipdami dėmesį, ką pila į kriauklę ar klozetą. Palyginimui 60–74 m. amžiaus grupėje tokių žmonių buvo 59 proc.

Paklausus detaliau, ką žmonės pila į nuotekas, tik 23 proc. jaunimo nepasirinko nė vienos iš paminėtų neleistinų medžiagų. O vyresnių žmonių grupėje teisingai su nuotekomis elgėsi daugiau nei pusė respondentų.

"Šie rezultatai rodo, kad Lietuvoje pastaruosius porą dešimtmečių labai trūksta švietimo, kaip elgtis su nuotekomis, Jauni žmonės nori rūpintis gamta ne mažiau nei vyresni, tačiau tam jiems trūksta arba elementarių žinių, arba jie yra linkę rinktis kitus būdus, kurie, matyt, visuomenėje yra labiau žinomi ir suprantami", – sako  Švaikauskas.

Neleistinų medžiagų pylimas į nuotekas gali Lietuvos gamtai pakenkti dvejopai. Pirma, nuotekų valymo įrenginiai nėra pajėgūs išvalyti visų neleistinų teršalų. Antra, kavos tirščiai, riebalai užkemša vamzdžius, kas sukelia avarijas ir gali lemti neišvalytų nuotekų išsipylimą į gamtą.

Lietuvos gyventojų apklausą 2021 m. sausio mėn. "Vilniaus vandenų" užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė "Norstat". Apklausoje dalyvavo 1000 respondentų, nuo 18 iki 74 metų amžiaus.

Tegai:
Lietuva, tyrimas
Dar šia tema
Daugiausia buitinių nuotekų pažeidimų pasitaiko nuošalesnėse kaimiškose vietovėse
Lietuvai gresia šimtų milijonų eurų baudos dėl situacijos su nuotekomis
Lietuva pateko tarp ES antilyderių pagal žmonių, gyvenančių name be tualeto, skaičių