Купюры евро. Архивное фото

Ekspertas papasakojo apie efektyvius pinigų taupymo būdus

(atnaujinta 08:52 2021.01.26)
Bet kokių investicijų atveju visada galioja auksinė taisyklė — kuo didesnė rizika, tuo didesnis pelningumas, pažymi ekonomistas

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Efektyviausio lėšų kaupimo metodai priklauso nuo užsibrėžto tikslo — sutaupyti ar pagausinti. Taip pat svarbus laikotarpis, per kurį planuojama sukurti lėšų portfelį, taip pat galimybė bet kada atsiimti investuotus pinigus, agentūrai "Prajm" papasakojo "Sinergijos" universiteto bankininkystės katedros vyresnysis dėstytojas Dmitrijus Ferapontovas.

"Tačiau reikėtų suprasti, kad bet kokių investicijų atveju visada galioja auksinė taisyklė — kuo didesnė rizika, tuo didesnis pelningumas, panaši taisyklė galioja ir likvidumo atveju. Kuo jis didesnis, tuo mažesnis pelningumas", — pridūrė jis.

Saugiausias, bet ir mažiausiai pelningas yra kaupimas banko indėliuose. Alternatyva ilgalaikio investicijų pobūdžio atveju gali būti banko indėliai užsienio valiuta. Yra ir kitų priemonių.

Pasak Ferapontovo, svarbu suprasti, kuo taupymas skiriasi nuo investicijų. Pirmasis yra lėšų atsargų kaupimas ilgesniam laikui. Tai yra likvidi ir patikima finansinė oro pagalvė, kuri neduoda daug pajamų. "O investicijos — tai fondai, vertybiniai popieriai, akcijos, nekilnojamasis turtas", — apibendrina ekspertas.

Tegai:
pinigai
Dar šia tema
Daugiabučių renovacijos finansavimo apimtims padidinti kuriama nauja Investicijų platforma
Nausėda pasirašė 2021 metų Lietuvos biudžetą: kam bus išleisti pinigai
Gruodžio mėnesį elektra Lietuvoje brango 11%
Nord Stream-2

Ukraina pasirengė paleisti "Nord Stream-2"

(atnaujinta 11:17 2021.03.02)
Ukrainos "Naftogaz" vadovas pripažino, kad dėl dujotiekio paleidimo šalis rizikuoja prarasti pajamas iš tranzito ir "saugumo komponento", tačiau tuo pat metu patikino, kad dujų šalyje netrūks

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Kijevas pasirengė paleisti dujotiekį "Nord Stream-2", interviu "Ukrainskaja Nedelia" sakė Ukrainos "Naftogaz" valdybos vadovas Andrejus Koboliovas.

"Jei pažvelgsite į šios vasaros duomenis, dėl mūsų požeminių saugyklų ir dėl visiškos integracijos į Europos dujų transportavimo sistemą, turėsime energijos išteklių balansą ir gausime juos už teisingą kainą", — sakė vyriausiasis vadovas.

Jis pripažino, kad dėl dujotiekio paleidimo Ukraina rizikuoja prarasti pajamas iš tranzito ir "saugumo komponento", tačiau tuo pat metu patikino, kad dujų šalyje netrūks.

"Dujų rinkoje esame santykinai apsaugoti ir netgi reeksportuojame dujas iš požeminių saugyklų. Tačiau elektros rinkoje dabar esame priklausomi nuo importo iš Baltarusijos. Jei rytoj dėl kokių nors priežasčių tiekimas iš ten nutrūks, šalyje gali įvykti nuolatinis elektros energijos tiekimo nutrūkimas", — pridūrė jis.

"Nord Stream-2" projektu numatoma nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendra galia yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — įsipareigojo iš viso finansuoti projektą 50 proc., t. y. iki 950 milijonų eurų.

"Wintershall Dea" paskelbė, kad baigė investicijas į "Nord Stream-2" statybą, iš viso projekto finansavimui skyrė 730 milijonų eurų. 2020 metais "OMV" ir "Shell" paskelbė visiškai įvykdę savo finansinius įsipareigojimus "Nord Stream-2", o Austrijos "OMV" nurodė, kad kaip paskolos dalį į projektą investavo 730 milijonų eurų. "Nord Stream 2 AG" prašymu visi "Nord Stream-2" projekto užsienio partneriai vienu metu skyrė finansavimą jo statybai.

Tegai:
Ukraina, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Elektros perdavimo linijos

Lietuvoje dėl atšilimo elektros energijos kainos pasiekė rekordą

(atnaujinta 09:52 2021.03.02)
Kainų kritimą daugiau nei 30 procentų užfiksavo ir kaimyninių Baltijos šalių energetikos įmonės

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Atšilus orams elektra Lietuvoje atpigo trečdaliu, ir kainos tapo mažiausiomis šiais metais, praneša energetikos bendrovės "Litgrid" spaudos tarnyba.

Bendrovės duomenimis, vasario 22–28 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje krito 33 % iki 42,1 euro už megavatvalandę. Toks pat kainų kritimas buvo Estijoje ir Latvijoje, kur savaitės kaina siekė 42,0 euro už megavatvalandę.

"Litgrid" strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius pažymėjo, jog Lietuvoje šiluminės elektrinės pagamino 60 procentų mažiau nei savaitę prieš tai. Daugiausiai elektros Lietuvoje buvo pagaminta vėjo ir hidroelektrinėse — atitinkamai 41 % ir 21 %.

Nors bendras importo srautas Lietuvoje išliko stabilus, buvo žymus srautų persiskirstymas, kai importo srautai per "Litpol Link" ir "NordBalt" sumažėjo atitinkamai 26 % ir 94 %, o per Latviją išaugo dviem trečdaliais.

"Tokį didelį importo augimą lėmė išaugę srautai iš šiaurės, nes Suomijoje elektros kainos buvo mažesnės nei Baltijos šalyse", — pridūrė Varanavičius.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 9 % ir siekė 259 gigavatvalandes. Elektros gamyba Lietuvoje smuko 12 %, o vietos elektrinės užtikrino 30 % šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagaminta 79 gigavatvalandes elektros energijos.

Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 18 % Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 41 %, hidroelektrinės — 22 %, kitos elektrinės — 20 % elektros energijos.

Gamyba šalies hidroelektrinėse, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš savaitę sumažėjo 23 %, gamyba vėjo jėgainėse mažėjo 93 %, šiluminėse elektrinėse gamybos apimtys mažėjo 60 %, o kitų elektrinių gamyba augo 1 %.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 83 %. Per "LitPol Link" į Lenkiją buvo nukreipta 99 % Lietuvos eksportuojamos elektros, į Latviją 0 %, o eksportas iš Lietuvos per "NordBalt" jungtį sudarė 1 %.

Tegai:
Lietuva, elektra
Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja

Baltarusijos tyrimų komitetas inicijavo Tichanovskajos ekstradiciją

(atnaujinta 11:42 2021.03.02)
Didžiuliai opozicijos protestai prasidėjo visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos, VRK duomenimis, šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Baltarusijos tyrimų komitetas inicijuoja buvusios kandidatės į prezidentus Svetlanos Tichanovskajos ekstradiciją.

"Tichanovskaja šiuo metu yra ieškomų asmenų sąraše. Atitinkami jos ekstradicijos dokumentai buvo pateikti Generalinei prokuratūrai", — pranešė komiteto spaudos tarnyba.

Didžiuliai opozicijos protestai prasidėjo visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos, VRK duomenimis, šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Lietuva nuo pat protesto Baltarusijoje pradžios kišasi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje Tichanovskaja buvo pavadinta "išrinktąja respublikos vadove". Dokumente tarptautinė bendruomenė raginama nepripažinti naujų Lukašenkos sudarytų susitarimų. Lietuvos deputatų teigimu, naujų susitarimų su Rusijos Federacija pasirašymas "apriboja Baltarusijos žmonių suverenitetą".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją susitvarkyti patiems. Kaip teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas keldama reikalavimus Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Svetlana Tichanovskaja, Baltarusija
Temos:
Situacija Baltarusijoje po prezidento rinkimų
Dar šia tema
Rusijos URM įspėjo Berlyną dėl bandymų sugadinti Maskvos ir Minsko santykius
"Time" įtraukė Tichanovskają į pasaulinį 100 jaunų lyderių sąrašą
Politologas: Lietuva prieš Baltarusiją nukreipta retorika nori pranokti Varšuvą