Проверка труб для Северного потока - 2, архивное фото

Ekspertas: "Nord Stream-2" projektas yra naudingas visiems jo dalyviams

(atnaujinta 16:29 2021.01.29)
Vokietija yra suinteresuota diversifikuoti savo energetikos sektorių, prie to prisidės naujas dujotiekis, mano ekspertas Stanislavas Byšokas

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Dujotiekio "Nord Stream-2" statybų projektą galima pavadinti Rusijos ir Vokietijos projektu, interviu Sputnik Lietuva pasakė politikos ekspertas, Tarptautinės stebėsenos organizacijos CIS-EMO vykdomasis direktorius Stanislavas Byšokas.

Vokietijos vyriausybė laikosi ankstesnės pozicijos dėl "Nord Stream-2" projekto ir atkreipia dėmesį į raginimus sustabdyti jo statybą, pareiškė oficialus Vokietijos ministrų kabineto atstovas Štefenas Zeibertas. Apie tai praneša RIA Novosti.

Naujų sankcijų įvedimo klausimas Europos Sąjungoje svarstomas dėl situacijos su Aleksejumi Navalnu. Taigi, dėl to Europos Parlamentas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kurioje pareikalavo iš ES šalių vyriausybių "nedelsiant užkirsti kelią "Nord Stream-2" projekto užbaigimui, taip pat "juntamai sustiprinti" ribojamąsias priemones Rusijos Federacijai.

Ekspertas Byšokas pareiškė, kad Vokietijos pozicija dėl "Nord Stream-2" visada buvo vienareikšmė.

"Tarp Maskvos ir Berlyno yra politinių nesutarimų tam tikrais klausimais, yra ir ekonominis bendradarbiavimas. Šie du takeliai turėtų vykti nesimaišydami. Yra ekonominiai interesai, įskaitant Vokietijos interesus įvairinti savo energetikos sektorių, todėl Vokietijai svarbu turėti galimybę pirkti energiją tiek iš Rusijos per "Nord Stream-2", tiek iš Norvegijos, tiek iš Škotijos, tiek iš JAV, tai yra, tiesiogiai nepriklausyti nuo vieno kažkurio tiekėjo", — pasakė jis.

Byšokas pažymėjo, kad "Nord Stream-2" galima pavadinti Rusijos ir Vokietijos projektu. Pasak jo, visos dalyvaujančios šalys gaus ekonominę naudą.

"Tai situacija, kai laimi visi šio projekto dalyviai", — apibendrino jis.

"Nord Stream-2" projektu numatoma iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendra galia siekia 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus, linijas. Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas siekia tiekti ES, taip pat Ukraina ir daugybė Europos šalių.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, Nord Stream-2 statyba, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (595)
Dar šia tema
Kremlius sureagavo į naujas JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2"
Vokietija pareiškė įsipareigojusi užbaigti "Nord Stream-2"
Ekspertas įvertino Europos Parlamento galimybes sustabdyti "Nord Stream-2"
Nord Stream-2

Ukraina pasirengė paleisti "Nord Stream-2"

(atnaujinta 11:17 2021.03.02)
Ukrainos "Naftogaz" vadovas pripažino, kad dėl dujotiekio paleidimo šalis rizikuoja prarasti pajamas iš tranzito ir "saugumo komponento", tačiau tuo pat metu patikino, kad dujų šalyje netrūks

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Kijevas pasirengė paleisti dujotiekį "Nord Stream-2", interviu "Ukrainskaja Nedelia" sakė Ukrainos "Naftogaz" valdybos vadovas Andrejus Koboliovas.

"Jei pažvelgsite į šios vasaros duomenis, dėl mūsų požeminių saugyklų ir dėl visiškos integracijos į Europos dujų transportavimo sistemą, turėsime energijos išteklių balansą ir gausime juos už teisingą kainą", — sakė vyriausiasis vadovas.

Jis pripažino, kad dėl dujotiekio paleidimo Ukraina rizikuoja prarasti pajamas iš tranzito ir "saugumo komponento", tačiau tuo pat metu patikino, kad dujų šalyje netrūks.

"Dujų rinkoje esame santykinai apsaugoti ir netgi reeksportuojame dujas iš požeminių saugyklų. Tačiau elektros rinkoje dabar esame priklausomi nuo importo iš Baltarusijos. Jei rytoj dėl kokių nors priežasčių tiekimas iš ten nutrūks, šalyje gali įvykti nuolatinis elektros energijos tiekimo nutrūkimas", — pridūrė jis.

"Nord Stream-2" projektu numatoma nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendra galia yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — įsipareigojo iš viso finansuoti projektą 50 proc., t. y. iki 950 milijonų eurų.

"Wintershall Dea" paskelbė, kad baigė investicijas į "Nord Stream-2" statybą, iš viso projekto finansavimui skyrė 730 milijonų eurų. 2020 metais "OMV" ir "Shell" paskelbė visiškai įvykdę savo finansinius įsipareigojimus "Nord Stream-2", o Austrijos "OMV" nurodė, kad kaip paskolos dalį į projektą investavo 730 milijonų eurų. "Nord Stream 2 AG" prašymu visi "Nord Stream-2" projekto užsienio partneriai vienu metu skyrė finansavimą jo statybai.

Tegai:
Ukraina, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (595)
Elektros perdavimo linijos

Lietuvoje dėl atšilimo elektros energijos kainos pasiekė rekordą

(atnaujinta 09:52 2021.03.02)
Kainų kritimą daugiau nei 30 procentų užfiksavo ir kaimyninių Baltijos šalių energetikos įmonės

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Atšilus orams elektra Lietuvoje atpigo trečdaliu, ir kainos tapo mažiausiomis šiais metais, praneša energetikos bendrovės "Litgrid" spaudos tarnyba.

Bendrovės duomenimis, vasario 22–28 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje krito 33 % iki 42,1 euro už megavatvalandę. Toks pat kainų kritimas buvo Estijoje ir Latvijoje, kur savaitės kaina siekė 42,0 euro už megavatvalandę.

"Litgrid" strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius pažymėjo, jog Lietuvoje šiluminės elektrinės pagamino 60 procentų mažiau nei savaitę prieš tai. Daugiausiai elektros Lietuvoje buvo pagaminta vėjo ir hidroelektrinėse — atitinkamai 41 % ir 21 %.

Nors bendras importo srautas Lietuvoje išliko stabilus, buvo žymus srautų persiskirstymas, kai importo srautai per "Litpol Link" ir "NordBalt" sumažėjo atitinkamai 26 % ir 94 %, o per Latviją išaugo dviem trečdaliais.

"Tokį didelį importo augimą lėmė išaugę srautai iš šiaurės, nes Suomijoje elektros kainos buvo mažesnės nei Baltijos šalyse", — pridūrė Varanavičius.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 9 % ir siekė 259 gigavatvalandes. Elektros gamyba Lietuvoje smuko 12 %, o vietos elektrinės užtikrino 30 % šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagaminta 79 gigavatvalandes elektros energijos.

Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 18 % Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 41 %, hidroelektrinės — 22 %, kitos elektrinės — 20 % elektros energijos.

Gamyba šalies hidroelektrinėse, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš savaitę sumažėjo 23 %, gamyba vėjo jėgainėse mažėjo 93 %, šiluminėse elektrinėse gamybos apimtys mažėjo 60 %, o kitų elektrinių gamyba augo 1 %.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 83 %. Per "LitPol Link" į Lenkiją buvo nukreipta 99 % Lietuvos eksportuojamos elektros, į Latviją 0 %, o eksportas iš Lietuvos per "NordBalt" jungtį sudarė 1 %.

Tegai:
Lietuva, elektra
Konservatoriai Seime

Sėsk ir užsičiaupk: Lietuvos konservatoriai jau atvirai šiurkštūs su rinkėjais

(atnaujinta 13:32 2021.03.02)
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nusileido iki atviro šiurkštumo ne tik politinių oponentų, bet ir rinkėjų atžvilgiu. Ji teigė, kad tie, kuriems nepatinka ši valdžia, per kitus rinkimus galės išsirinkti tuos, kurie patiks

Ukrainiečiai turi posakį, labai glaustai apibūdinantį dabartinį Lietuvos valdančiosios valdžios požiūrį į savo žmones, kuris pažodžiui skamba taip: "Matė akys, ką perka, tai valgykit ir nesispyriokit".

Konservatoriai valdžioje buvo tik keturis mėnesius ir jau spėjo parodyti savo chamizmą iš visų pusių. Pirmiausia, Lietuvos užsienio reikalų ministras, Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis kartu su bendrapartiečiu, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininku Žygimantu Pavilioniu tėškė purvo į veidą "Belorus" sanatorijos Druskininkuose darbuotojams, kurie liko be pragyvenimo šaltinio dėl ES sankcijų. Priminsime, kad aršiausi šių sankcijų šalininkai ir iniciatoriai buvo būtent Lietuvos konservatoriai — Seimo ir Europos Parlamento deputatai.

Tada tas pats Pavilionis šiurkščiai elgėsi Tbilisyje, kur nuvyko "sutaikyti" valdančiųjų ir Gruzijos opozicijos. Taip jis sugadino santykius tarp Vilniaus ir strateginės partnerės Kaukaze. O Gruzijos žiniasklaida subtiliai nutylėjo, kur Gruzijos valdantieji "pasiuntė" Pavilionį. Užsienio politikos komiteto vadovas po poros dienų grįžo, tiesiogine to žodžio prasme, uodegą pabrukęs ir net oficialiai spaudos konferencijoje nepranešė apie savo nuopelnus, kaip to reikalauja Seimo darbo tvarkos taisyklės.

O pats Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas Gabrielius Landsbergis, lankydamasis Ukrainoje ir Moldovoje, elgėsi iššaukiamai ir kategoriškai.

Užėmęs "vyresniojo brolio poziciją" jis dalino net ne rekomendacijas, o nurodymus Kijevui ir Kišiniovui "kaip elgtis". Jis reikalavo Ukrainos atsisakyti pirkti elektrą iš Baltarusijos. Atseit, šalkite, ukrainiečiai, bet jokiu būdu nepirkite elektros iš Astravo, nes Lietuvoje Baltarusijos atominė elektrinė yra pripažinta grėsme nacionaliniam saugumui. Mainais už jūsų paklusnumą suteiksime šiek tiek koronaviruso vakcinos. Tiesa, jei bus perteklius. Landsbergis subtiliai nutylėjo, kad pačioje Lietuvoje yra problemų su vakcinų tiekimu.

O apie vizito Kišiniove rezultatus galima spręsti iš to, ką Landsbergiui išvykus, garsiai pareiškė Moldovos prezidentė, arši rusofobė Maja Sandu. Ji teigė sveikinanti Rusijos "Sputnik V" koronaviruso vakcinos registraciją kartu su "Pfizer" ir "BioNTech" bei "AstraZeneca" vakcinomis. Trumpai tariant, "Lietuvos taikdarys" buvo "pasiųstas kuo toliau" ir Kišiniove.

O dabar skandalingą konservatyvių diplomatų elgesį palaikė ir tariamai nepartinė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Ji mūru stojo už Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininką, Laisvės partijos parlamentarą Tomą Vytautą Raskevičių. Tokiame atsakingame Seimo komitete Raskevičius rūpinasi tik LGBT bendruomenės teisių gynimu, nepaisydamas likusių Lietuvos gyventojų teisių. Matyt, vyriausybės vadovės nuomone, tai yra pagrindinis Žmogaus teisių komiteto tikslas. O kam nepatinka Raskavičiaus darbas, tegu sėdi ir tyli iki kitų rinkimų.

"Dabar rinkimų rezultatai yra tokie, ir jeigu žmonėms nepatinka ši valdžia, nepatinka šie komitetų pirmininkai, nepatinka ši premjerė ir ministrai – jie 2024 metais galės ateiti ir išsirinkti tokius pirmininkus, kurie jiems patinka", — skandalingą Šimonytės pareiškimą cituoja žiniasklaida.

Be to, ministrė pirmininkė užsiminė, kad Stambulo konvencijos priėmimas ir tos pačios lyties asmenų santuokų įteisinimas ne už kalnų. O prezidentas Gitanas Nausėda šiandien yra tik smulkus sraigtelis politinėje valdžios struktūroje. Jo nuomonė įvairiais Lietuvos vidaus ir užsienio politikos klausimais valdančiajai valdžiai mažai rūpi.

"Aš tikrai netildysiu savo kolegų Seime, jeigu jie nori šiuos klausimus kelti. Jei jau institucijos (prezidentūra ir Vyriausybė – Elta) negali rasti sprendimo tarpusavyje, tai turbūt yra institucijų, kurios galėtų į šiuos klausimus atsakyti, kaip tai buvo Lenkijoje, kur į šį klausimą atsakė Konstitucinis Teismas", — sakė Šimonytė, komentuodama konservatorių parlamentarų pasiūlymą į ES viršūnių susitikimus siųsti ne prezidentą, o ministrą pirmininką.
Tokie premjerės komentarai neliko nepastebėti ne tik paprastų rinkėjų, bet ir politinių oponentų.

"Ilgai laukti nereikėjo! Po rinkimų praėjo vos 4 mėn., o konservatorių lyderė I. Šimonytė visus mus pasiuntė ant trijų raidžių! Jei būtu 2009 m. tai matyt kulkomis, kaip prie Seimo sausio 19 d., sušaudytu!" — socialiniuose tinkluose rašė Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.

Priminsime, kad 2009 metų sausio 19 dieną prie Lietuvos Seimo vyko atviri susirėmimai su policija. Pasipiktinę tuo metu taip pat valdančių konservatorių "naktine reforma", Lietuvos žmonės išėjo į gatves, tačiau buvo išvaikyti su guminėmis kulkomis ir policijos lazdomis. Tai buvo pirmasis ir paskutinis masinis žmonių veiksmas prieš vyriausybę šiuolaikinėje istorijoje. Nuo to laiko Lietuvoje — ramybė, sklandumas ir Dievo malonė.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
konservatoriai, Ingrida Šimonytė