Gitanas Nausėda ir Vladimiras Zelenskis

Lietuva įsižeidė dėl Ukrainos "išdavystės", susijusios su BelAE

(atnaujinta 23:14 2021.01.26)
Lietuva piktinasi, kad anksčiau žadėjęs paremti BelAE boikotą Kijevas vėl pradėjo importuoti pigią elektrą iš Baltarusijos

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Lietuvos ir Ukrainos santykiai smarkiai įskilo. Anksčiau Kijevas žadėjo paremti Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE) boikotą, tačiau nuo pirmųjų naujųjų metų dienų Ukrainos bendrovės vėl pradėjo importuoti pigią elektrą iš Baltarusijos. Lietuvos politikai privačiuose pokalbiuose su kolegomis ukrainiečiais piktinasi šiuo faktu, rašo portalo RuBaltic.ru autorius Aleksejus Iljaševičius.

Autorius primena, kad 2019 metų viduryje Ukrainoje buvo paleistas naujas elektros rinkos modelis. Valstybinė gamybos asociacija "Belenergo" tuo pasinaudojo maksimaliai: vos per šešis mėnesius Baltarusija pardavė elektros Ukrainos prekybininkams už 45,57 mln. Tik Lietuva pirko daugiau.

Tačiau jau 2020 metais Ukraina smarkiai pakeitė prioritetus energetikos politikoje, ir tai įvyko dar prieš perrenkant Lukašenką. Nuo sausio iki balandžio sumažėjo elektros importo iš Baltarusijos apimtys, gegužę komerciniai tiekimai visiškai nutrūko. Tuo metu jau buvo įvestas elektros importo iš Rusijos ir Baltarusijos moratoriumas.

"Ši žinia labai pradžiugino Lietuvą, kuri bandė surengti Baltarusijos energetinę blokadą", — sako Iljaševičius.

Jo teigimu, Lenkija palaikė BelAE boikotą, vyko įtemptos derybos su Latvija, o klausimas su Ukraina išsisprendė savaime — ji nusprendė, kad apsieis be Baltarusijos elektros — užteks jos pačios atominių ir šiluminių elektrinių pajėgumų.

Straipsnio autorius primena, kad tą pačią gegužę tuometinis Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas telefonu šį klausimą aptarė su Ukrainos energetikos ministre Olga Buslavec. Ji patikino, kad kovoje su BelAE Vilnius gali pasikliauti Kijevo pagalba.

"Nepaisant to, kad anksčiau buvo išsakyta įvairių pareiškimų, Ukrainos pozicija dabar aiški: ji neplanuoja ir nepirks elektros energijos iš Baltarusijos AE trumpuoju ar ilguoju laikotarpiu", — nuramino tautiečius Vaičiūnas.

Paskutinis prisilietimas: lapkritį "Buslavets" surengė susitikimą su šalies energetikos pramonės atstovais ir paskelbė, kad 2021 metais Ukraina neprekiaus elektra su Baltarusija — nei eksportuos, nei importuos.

Iljaševičiaus teigimu, tai turėjo visiškai nuraminti bendražygius lietuvius. Bet vėliau atsitiko kai kas, ko jie tikrai nesitikėjo.

Gruodžio 16 dieną Ukrainos nacionalinė energetikos ir komunalinių paslaugų reguliavimo komisija panaikino elektros importo iš Rusijos ir Baltarusijos apribojimus.

Nuo sausio Ukrainos pramonė skubėjo pasinaudoti šiomis nuolaidomis. Pirmuosius kasdienius patekimo į Baltarusijos ir Ukrainos tarpvalstybinius tinklus aukcionus laimėjo Viktoro Pinčiuko "Dniprostal-Energo" ir Maksimo Jefimovo "Donbassenergo".

"Ar tikrai Ukraina taps atominės elektrinės, kurią Putinas pastatė Baltarusijoje, pardavimo rinka? Ką pasakys lietuviai?" — stebėjosi kai kurie Ukrainos žiniasklaidos portalai.

Pasak straipsnio autoriaus, kaip paaiškėjo, lietuviai iš tikrųjų bando išreikšti savo pasipiktinimą Ukrainai.

Pasak Ukrainos deputato, buvusio SBU vadovo Valentino Nalivaičenkos, Europos partneriai nusivylę Ukrainos valdžios sprendimu pirkti elektrą iš Baltarusijos AE. 

Po to Nalivaičenka piešia "netikrą" vaizdą apie tai, kas vyksta: "Dėl mūsų partnerių vienybės Baltarusijos AE iš tikrųjų prarado pardavimo rinką, kuriai buvo pastatyta. Bet vėliau įvyko kai kas, ko europiečiai neįsivaizdavo: Ukraina atėjo į pagalbą Lukašenkai ir Putinui".

Pareiškimas, žinoma, skirtas mažiau išsilavinusiai visuomenei. Pirma, kokios sankcijos buvo įvestos Baltarusijos atominei elektrinei Europos Sąjungoje? Jokių. Antra, apie kokią "partnerių vienybę" kalbama, jei Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys viešai kaltina Latviją dėl nesėkmės blokuojant BelAE?

Straipsnio autoriaus teigimu, galiausiai Lietuva pati nesustabdė fizinio elektros srauto iš Baltarusijos, nors tai padaryti privalėjo pagal savo įstatymus. BelAE produkcija taip pat patenka į jos rinką — kokios pretenzijos gali būti Ukrainai?

Vėlgi, minėtas Lietuvos politikas pamiršta paminėti, kad jo šalis atsisako BelAE produkcijos tik popieriuje: prekyba oficialiai vykdoma Latvijos biržoje, bet iš tikrųjų elektra tiesiogiai gaunama iš Baltarusijos.

Ši schema pradėjo veikti valdant ankstesnei vyriausybei. Dabar Dainius Kreivys viešai pripažįsta, kad BelAE blokada nepavyko. Niekas jos nepaiso. Tada kuo remdamasi Ukraina turėtų atsisakyti Baltarusijos elektros energijos?

Anot autoriaus, elektros energijos importo iš Baltarusijos ir Rusijos atnaujinimą Nalivaičenka aiškina "Rusijos agentų" intrigomis Ukrainoje.

Iš tikrųjų viskas yra daug paprasčiau: pigi elektros energija reikalinga oligarcho Igorio Kolomoiskio ferolydinių gamykloms (tai yra jo verslo imperijos pagrindas). Akivaizdu, kad būtent jis po Zelenskio pergalės lobizavo vadinamąją "Geruso pataisą", kuri leido Ukrainai atnaujinti baltarusiškos ir rusiškos elektros energijos pirkimus.

Tačiau ši schema vargu ar tiks Rinatui Achmetovui, kuris kontroliuoja anglies gavybą ir šilumos gamybą Ukrainoje. Konkurencija energijos rinkoje jam nenaudinga.

"Dviem galingiausiems Ukrainos oligarchams veržiantis į karą, paprastiems žmonėms pasakojamos politinės pasakos. Norintys importuoti elektrą yra Kremliaus agentai. Tie, kurie to nenori, yra ir Kremliaus agentai, nes jie neleidžia plėtoti Ukrainos pramonės. Apskritai viskas yra kaip įprasta: Putinas prieš Putiną..." — sako Iljaševičius.

Jo teigimu, kol kas Lietuvos politikai viešai neskalbia nešvarių apatinių ir viešai nesipiktina Kijevo energetikos politika. Bet tik kol kas.

Straipsnio autorius mano, kad laikui bėgant Baltarusijos atominė elektrinė gali rimtai pakenkti idiliškiems abiejų šalių santykiams.

Tegai:
BelAe, Lietuva, Ukraina
Bendrovės Ukrtransgaz dujų kompresorių stotis Bojarkos mieste, archyvinė nuotrauka

Ukrainoje pasiūlė "Gazprom" papildomas pajėgas dujų pumpavimui į Europos Sąjungą

(atnaujinta 11:34 2021.04.21)
Anksčiau Rusijos bendrovė pranešė apie rimtą dujų trūkumą Europos požeminėse saugyklose po praėjusios žiemos

VILNIUS, balandžio 21— Sputnik."Ukrainos GTS operatorius" yra pasirengęs suteikti "Gazprom" papildomas pajėgas dujų pumpavimui į Europą, pranešė "Ukrainos GTS operatoriaus" generalinis direktorius Sergejus Makogonas.

"Gazprom" šią vasarą numato sunkų dujų pumpavimo į Europą sezoną. Mes dar kartą patvirtiname savo pasirengimą suteikti papildomas pajėgas dujų tranzitui iš RF į ES, kad laiku būtų atnaujintos dujų atsargos ES. "Gazprom" reikia kreiptis tik su atitinkamu pasiūlymu padidinti sutarties apimtį ir užsisakyti papildomas pajėgas", — savo Facebook paskyroje rašė Makogonas.

Jis pridūrė, kad jei "Gazprom" nenori rezervuoti papildomų tranzito pajėgų, tai yra alternatyvus sprendimas — "leisti Europos prekybininkams gauti dujas prie Ukrainos ir Rusijos sienos ir tada savarankiškai jas gabenti į Europą".

Anksčiau "Gazprom" pareiškė, kad po praėjusios žiemos matomas rimtą dujų trūkumas Europos požeminėse saugyklose, o naujas pumpavimo sezonas žada būti vienas didžiausių nuo 2011 metų.

Požeminės dujų saugyklos Europoje vėl pradėjo pildyti atsargas po beveik dviejų savaičių, kuris nutraukė kovo pabaigoje prasidėjusį dujų pumpavimo sezoną požeminėse dujų saugyklose, rodo balandžio 19 dienos "Gas Infrastructure Europe" (GIE) platformos duomenys. Remiantis žiemos laikotarpio rezultatais, Europos PDS atsargų lygis nukrito iki 29,71 procento visų saugojimo pajėgumų; būtent tuo metu baigėsi atrankos sezonas kovo 25 dieną. Per šį laiką Europoje PDS sunaudotas rekordinis dujų kiekis nuo 2011 m. — 65,6 mlrd. kubinių metrų, pranešė "Gazprom".

Tegai:
SGD, ES, Gazprom, Ukraina
Dar šia tema
Į Lietuvą atvyko penktasis SGD krovinys Lenkijos įmonei "PGNiG"
"Klaipėdos nafta" ruošiasi skelbti SGD saugyklos pirkimo konkursą
Lietuva per balandį gavo šeštą SGD partiją iš Rusijos
Vilkikas

Nuo pandemijos labiausiai nukentėjo smulkiosios transporto įmonės

(atnaujinta 12:10 2021.04.21)
Tai rodo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" užsakymu bendrovės "Creditreform Lietuva" atlikta analizė, remiantis "Sodros" ir kitų institucijų naujausiais duomenimis.

VILNIUS, balandžio 21 — Sputnik. Daugiau kaip metus Lietuvai kovojant su koronaviruso (COVID-19) pandemija, transporto sektoriuje dirbančios įmonės ir toliau susiduria su ekonominiais iššūkiais, rašoma vežėjų asociacijos "Linava" pranešime.

Nuo pandemijos pradžios veiklą nutraukė 172 tarptautines transporto licencijas turėjusios įmonės, dėl to darbo neteko daugiau kaip 1,5 tūkst. darbuotojų. Itin sudėtinga situacija mažoms ir smulkioms šio sektoriaus įmonės, kurios labiausiai nukentėjo.

Tai rodo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" užsakymu bendrovės "Creditreform Lietuva" atlikta analizė, remiantis "Sodros" ir kitų institucijų naujausiais duomenimis.

Nors šiuo metu Lietuvoje veikia virš 5 tūkst. įmonių, deklaruojančių įvairius pervežimus, bet skaičiuojant tarptautinių transporto licencijų turėtojus pirmojo karantino pradžiai kai jų buvo 4 577, tai, š. m. balandžio 15 d. duomenimis, iš pradinio jų sąrašo liko 4 406, t. y. 172 įmonėmis mažiau.

Balandžio 15 dienos duomenimis, iš 4 406 transporto įmonių, išlikusių iš priešpandeminio sąrašo, smulkios įmonės sudaro 2 641, o mažos — 1 323. Būtent šios įmonės generuoja didžiąją dalį šio sektoriaus pajamų ir sumokamų mokesčių valstybei.

Įmonių veiklos nutraukimai dažniausiai fiksuojami smulkių ir mažųjų įmonių gretose, kurios sudaro 90 proc. viso transporto sektoriaus. Smulkios įmonės, kuriose dirba iki 9 darbuotojų, sudaro net 60 proc., o mažosios,
Asociacijos prezidento Romo Austinsko teigimu, transporto sektoriaus paveikslas yra labai panašus į kitus mūsų šalies verslo sektorius.

Asociacijos "Linava" vertinimu, tokiems pokyčiams transporto sektoriuje įtakos turėjo ne tik pandemija, su kuria kovoja Lietuva ir visas pasaulis, bet ir naujos mokestinės priemonės, priimtos praėjusiais metais, kas tapo viena iš priežasčių nutraukti veiklą tai padariusioms įmonėms.

Tuo tarpu didieji rinkos dalyviai, kurie sudaro tik 10 proc. transporto sektoriaus, turi galimybių išgyventi, naudodami santaupas ar planuodami veiklas tęsti užsienio šalyse, kur steigia dukterines arba naujas įmones. Tačiau mažiausieji transporto rinkos dalyviai, sudarantys net 90 proc. sektoriaus, tokių galimybių neturi.

Tegai:
pandemija
Ingrida Šimonytė

Šimonytė ragina užsienio lietuvius įtikinti savo artimuosius Lietuvoje pasiskiepyti

(atnaujinta 11:50 2021.04.21)
Ji šiandien nuotoliniu būdu susitiko su Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininke Dalia Henke, Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininke Dalia Asanavičiūte ir PLB viešųjų ryšių komisijos pirmininku Vaidu Matulaičiu

VILNIUS, balandžio 21 — Sputnik. Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ragina užsienio lietuvius įtikinti savo artimuosius Lietuvoje pasiskiepyti nuo koronaviruso. Apie tai pranešama Vyriausybės Facebook paskyroje.

Ji šiandien nuotoliniu būdu susitiko su Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininke Dalia Henke, Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininke Dalia Asanavičiūte ir PLB viešųjų ryšių komisijos pirmininku Vaidu Matulaičiu.

"Nors esate toli nuo gimtinės Lietuvos, Jus jungia čia gyvenantys Jūsų artimieji. Todėl šiandien prašau Jūsų pagalbos — paraginkite savo tėvus ar senelius, kaimynus ar kitus pažįstamus senjorus Lietuvoje pasirūpinti savo sveikata ir gyvybe. Paraginkite juos pasiskiepyti nuo COVID-19", — teigiama pranešime.

Premjerės teigimu, skiepas yra vienintelis mokslo įrodytas būdas apsisaugoti nuo šio viruso bei apsaugoti aplinkinius.

"Juk grįžę vasarą į Lietuvą būsite pasiilgę apkabinti artimą", — sakė ji.

Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 516,9 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6 proc. Šie du rodikliai svarbūs priimant sprendimus dėl karantino laisvinimo scenarijų Lietuvoje.

Per praėjusią parą pirma skiepo doze vakcinuoti 10 270 žmonių, antra skiepo doze — 4 339. Iš viso 215 134 žmonės šalyje vakcinuoti dviem skiepo dozėmis. Dar 365 741 šiuo metu laukia antros skiepo dozės. Iš viso panaudotos 796 009 vakcinos.

Ketvirtadienį Vyriausybė pratęsė karantiną iki gegužės 31 dienos. Kartu ministrų kabinetas nutarė sušvelninti karantino režimą, numatydamas bendravimo išimtis imunitetą nuo COVID-19 turintiems asmenims.

Tegai:
vakcinacija, vakcina, koronavirusas, Lietuva, Ingrida Šimonytė
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga