Rail Baltica

Ekspertas: Baltijos šalys gali pamiršti apie ES pinigus "Rail Baltica" per pandemiją

(atnaujinta 00:10 2021.01.27)
Galbūt, kai šalys įveiks ekonomikos nuosmukį, šis projektas bus finansuojamas, mano ekspertas Anatolijus Bažanas

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Šiuo metu projektas "Rail Baltica" nelabai svarbus Europos Sąjungai, nes dėl pandemijos lėšos išleidžiamos gyventojų, sveikatos apsaugos, pramonės ir bankų sistemos palaikymui, o pinigų visiems nepakas, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos mokslų akademijos Europos instituto ekonominių tyrimų skyriaus vadovas Anatolijus Bažanas.

"Tai yra visiškai natūrali situacija. Reikia pasakyti, kad tais laikais, kai nepakanka pinigų, sustiprėja prieštaravimai tarp tų, kurie gali arba turėjo gauti. Manau, kad šis prieštaravimų paaštrėjimas nesibaigs kokiu nors ES žlugimu, tačiau vis dėlto, vienaip ar kitaip, tokie reikalavimai atsiras. <...> Manau, kad ES jis ["Rail Baltica" projektas] nėra toks svarbus kaip kitos išvardytos išlaidos. Normaliomis sąlygomis ir kai jie išeis iš ekonomikos nuosmukio, o tai negreitai įvyks, tada šis projektas bus apsvarstytas ir visiškai finansuojamas", — pasakė ekspertas.

Baltijos šalys gali uždelsti nacionalinių ekonomikos atkūrimo planų ratifikavimą po pandemijos, jei Europos Sąjunga joms neduos žadėtų 1,4 milijardo eurų "Rail Baltica" projektui.

Ši suma yra numatyta septynerių metų ES biudžete. Tačiau lėšų skyrimui projektui reikalingas Europos Parlamento sutikimas — tai atskira tebevykstančių derybų dalis vadinamosios transporto infrastruktūros finansavimo programos, kurios vertė 28,4 mlrd. eurų, ribose.

"Rail Baltica" projektas

"Rail Baltica" — geležinkelių infrastruktūros projektas, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.

Bendras geležinkelio linijos ilgis šalyse siekia 870 kilometrų, iš jų 392 — Lietuvoje. Tikimasi, kad kelias pradės veikti 2026 metais.

Bendra apskaičiuota projekto suma siekia 5,8 milijardo eurų. Kartais pasirodo informacija, kad kelio tiesimas apsieis daugiau, nei tikėtasi iš pradžių. Atlikus projekto auditą, kurio rezultatus liepos mėnesį paskelbė Europos Audito Rūmai, paaiškėjo rimtų trūkumų, ypač susijusių su investicijų grąža. Visų pirma, ataskaitoje nurodoma, kad prognozuojamas keleivių skaičius neišlaiko kritikos. Be to, neaišku, iš kur bus tie kroviniai, kuriuos planuojama gabenti geležinkeliu.

Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad projektas neturi ekonominės prasmės ir yra reikalingas karinėms reikmėms.

Tegai:
pandemija, ES, Baltijos šalys, Rail Baltica
Nord Stream-2

Ukraina pasirengė paleisti "Nord Stream-2"

(atnaujinta 11:17 2021.03.02)
Ukrainos "Naftogaz" vadovas pripažino, kad dėl dujotiekio paleidimo šalis rizikuoja prarasti pajamas iš tranzito ir "saugumo komponento", tačiau tuo pat metu patikino, kad dujų šalyje netrūks

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Kijevas pasirengė paleisti dujotiekį "Nord Stream-2", interviu "Ukrainskaja Nedelia" sakė Ukrainos "Naftogaz" valdybos vadovas Andrejus Koboliovas.

"Jei pažvelgsite į šios vasaros duomenis, dėl mūsų požeminių saugyklų ir dėl visiškos integracijos į Europos dujų transportavimo sistemą, turėsime energijos išteklių balansą ir gausime juos už teisingą kainą", — sakė vyriausiasis vadovas.

Jis pripažino, kad dėl dujotiekio paleidimo Ukraina rizikuoja prarasti pajamas iš tranzito ir "saugumo komponento", tačiau tuo pat metu patikino, kad dujų šalyje netrūks.

"Dujų rinkoje esame santykinai apsaugoti ir netgi reeksportuojame dujas iš požeminių saugyklų. Tačiau elektros rinkoje dabar esame priklausomi nuo importo iš Baltarusijos. Jei rytoj dėl kokių nors priežasčių tiekimas iš ten nutrūks, šalyje gali įvykti nuolatinis elektros energijos tiekimo nutrūkimas", — pridūrė jis.

"Nord Stream-2" projektu numatoma nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendra galia yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — įsipareigojo iš viso finansuoti projektą 50 proc., t. y. iki 950 milijonų eurų.

"Wintershall Dea" paskelbė, kad baigė investicijas į "Nord Stream-2" statybą, iš viso projekto finansavimui skyrė 730 milijonų eurų. 2020 metais "OMV" ir "Shell" paskelbė visiškai įvykdę savo finansinius įsipareigojimus "Nord Stream-2", o Austrijos "OMV" nurodė, kad kaip paskolos dalį į projektą investavo 730 milijonų eurų. "Nord Stream 2 AG" prašymu visi "Nord Stream-2" projekto užsienio partneriai vienu metu skyrė finansavimą jo statybai.

Tegai:
Ukraina, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Elektros perdavimo linijos

Lietuvoje dėl atšilimo elektros energijos kainos pasiekė rekordą

(atnaujinta 09:52 2021.03.02)
Kainų kritimą daugiau nei 30 procentų užfiksavo ir kaimyninių Baltijos šalių energetikos įmonės

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Atšilus orams elektra Lietuvoje atpigo trečdaliu, ir kainos tapo mažiausiomis šiais metais, praneša energetikos bendrovės "Litgrid" spaudos tarnyba.

Bendrovės duomenimis, vasario 22–28 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje krito 33 % iki 42,1 euro už megavatvalandę. Toks pat kainų kritimas buvo Estijoje ir Latvijoje, kur savaitės kaina siekė 42,0 euro už megavatvalandę.

"Litgrid" strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius pažymėjo, jog Lietuvoje šiluminės elektrinės pagamino 60 procentų mažiau nei savaitę prieš tai. Daugiausiai elektros Lietuvoje buvo pagaminta vėjo ir hidroelektrinėse — atitinkamai 41 % ir 21 %.

Nors bendras importo srautas Lietuvoje išliko stabilus, buvo žymus srautų persiskirstymas, kai importo srautai per "Litpol Link" ir "NordBalt" sumažėjo atitinkamai 26 % ir 94 %, o per Latviją išaugo dviem trečdaliais.

"Tokį didelį importo augimą lėmė išaugę srautai iš šiaurės, nes Suomijoje elektros kainos buvo mažesnės nei Baltijos šalyse", — pridūrė Varanavičius.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 9 % ir siekė 259 gigavatvalandes. Elektros gamyba Lietuvoje smuko 12 %, o vietos elektrinės užtikrino 30 % šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagaminta 79 gigavatvalandes elektros energijos.

Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 18 % Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 41 %, hidroelektrinės — 22 %, kitos elektrinės — 20 % elektros energijos.

Gamyba šalies hidroelektrinėse, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš savaitę sumažėjo 23 %, gamyba vėjo jėgainėse mažėjo 93 %, šiluminėse elektrinėse gamybos apimtys mažėjo 60 %, o kitų elektrinių gamyba augo 1 %.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 83 %. Per "LitPol Link" į Lenkiją buvo nukreipta 99 % Lietuvos eksportuojamos elektros, į Latviją 0 %, o eksportas iš Lietuvos per "NordBalt" jungtį sudarė 1 %.

Tegai:
Lietuva, elektra
Koronaviruso testas

Lietuvos kariuomenės vadui nustatytas COVID-19

(atnaujinta 13:50 2021.03.02)
Kaip teigiama pranešime, kariuomenės vadas į tarnybą grįžti turėtų po 10 dienų, jeigu nejaus kitų simptomų

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys susirgo koronavirusu, pranešė respublikos ginkluotųjų pajėgų spaudos tarnyba.

Nuo praėjusios savaitės pabaigos jis izoliavosi, kai paaiškėjo, kad jis bendravo su sergančiu asmeniu. Dieną prieš tai vadas pajuto specifinius peršalimo simptomus, todėl antradienį jam buvo atliktas testas. Dabar leitenantas jaučiasi gerai. 

"Tarnybos reikalais tenka bendrauti su įvairiais asmenimis, laikomės saugaus atstumo, dėvime apsaugos priemones, matyt, kažkur prasprūdo. Iki šiol pavyko apsisaugoti nuo jo. Pasveiksiu. Kita gera žinia, kad vienas skiepas, skirtas man, dabar galės atitekti kažkam kitam", — teigia generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

Pabrėžiama, kad kariuomenės vadas į tarnybą grįžti turėtų po 10 dienų, jeigu nejaus kitų simptomų. Izoliacijoje šiuo metu yra dar keli artimos kariuomenės vado aplinkos kariai. Jie taip pat bus testuojami dėl COVID-19.

Iš viso nuo pandemijos pradžios patvirtinti 199 825 koronaviruso atvejai. Šiuo metu serga 7 109 žmonės, 185 770 žmonių pasveiko.

Vyriausybė pratęsė karantiną iki kovo 31 dienos imtinai, o judėjimo tarp savivaldybių apribojimai pratęsti iki kovo 15 dienos. Taip pat panaikintas privalomas kaukių dėvėjimas atvirose vietose, kur nėra kitų žmonių, išskyrus šeimos narius.

Tegai:
Lietuvos kariuomenė, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje