Nord Stream-2

Rusijos URM tikisi, kad ES pasipriešins šantažui dėl "Nord Stream-2"

(atnaujinta 20:42 2021.01.27)
Baigus įgyvendinti bendrą "Gazprom" ir daugelio pirmaujančių Europos energetikos kompanijų projektą — dujotiekio "Nord Stream-2" statybą, Rusija ir ES ekonominėje srityje prisidės prie Europos energetinio saugumo

VILNIUS, sausio 27 — Sputnik. Rusijos Federacija tikisi, kad Europos Sąjunga priešinsis Vašingtono šantažui dėl "Nord Stream-2" projekto, jo užbaigimas prisidės prie Europos energetinio saugumo, pranešė RIA Novosti su nuoroda į Rusijos užsienio reikalų ministerija.

"Baigus įgyvendinti bendrą "Gazprom" ir daugelio pirmaujančių Europos energetikos kompanijų projektą — dujotiekio "Nord Stream-2" statybą, Rusija ir ES ekonominėje srityje prisidės prie Europos energetinio saugumo", — pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

"Tikimės, kad mūsų partneriai (iš ES) atsispirs Vašingtono šantažui. Jis grasina taikyti ekstrateritorines sankcijas šio projekto dalyviams, kad Europoje galėtų reklamuoti brangias ir nekokybiškas skalūnų dujas", — pabrėžė ministerija.

"Nord Stream-2" projektu numatoma iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendra galia siekia 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus, linijas. Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas siekia tiekti ES, taip pat Ukraina ir daugybė Europos šalių. 2019 m. gruodžio mėn. Valstijos įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos bendrovė "Allseas" buvo priversta nutraukti savo darbus projekte.

2020 metų gruodžio mėnesį vamzdžių klojimo laivas "Fortuna" Vokietijos vandenyse paklojo 2,6 kilometro vamzdžių. Todėl, pasak "Nord Stream 2 AG" (projekto operatorius), iš viso dujotiekio ilgio (2 460 kilometrų) liko neužbaigta maždaug 148 kilometrai dujotiekio — 120 kilometrų liko Danijos vandenyse ir apie 28 kilometrus Vokietijos vandenyse. Danijos valdžios institucijos susitarė dėl galimybės naudoti "Fortuną" nuo sausio 15 d., Vokietijos leidimas šiam laivui galioja iki gegužės pabaigos.

Tuo tarpu sausio mėnesį JAV išplėtė sankcijas prieš "Nord Stream-2", įtraukdamos bandymų, tikrinimo ir sertifikavimo paslaugas, taip pat paslaugas ar įrenginius, skirtus laivų krovimui atnaujinti, teikiančias įmones. Netrukus po to Norvegijos bendrovė "DNV GL" paskelbė, kad nutrauks visą veiklą, susijusią su dujotiekio tikrinimu, ir negalės jo patvirtinti. Nuo sausio 19 dienos JAV įvedė sankcijas laivui "Fortuna" ir jo savininkei bendrovei "KBT-Rus".

Tegai:
ES, Rusija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (597)
Eurai

Lietuva paskelbė ekonomikos priklausomybę nuo tarptautinės prekybos

(atnaujinta 14:27 2021.03.04)
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atstovas dalyvavo renginyje, kurio metu buvo aptarta ES prekybos politika

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius dalyvavo ES užsienio reikalų tarybos vaizdo konferencijoje prekybos klausimais. Apie tai pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba.

Renginio metu buvo aptarta ES prekybos politika.

Pranckevičius pabrėžė, kad Lietuva, būdama maža ir atvira ekonomika, labai priklauso nuo tarptautinės prekybos, todėl atvira, nuspėjama ir taisyklėmis paremta pasaulinė prekyba yra svarbi respublikai.

Pasak jo, kai kurių trečiųjų šalių praktika, neatitinkanti rinkos ekonomikos standartų, kenkia Lietuvos įmonių konkurencingumui ir neigiamai veikia ES bendrosios rinkos funkcionavimą, nacionalinio saugumo interesus ir Europos Sąjungos pastangas pasiekti strateginius tikslus.

Aptardamas pagrindines ES prekybos politikos kryptis, Pranckevičius pabrėžė transatlantinio bendradarbiavimo svarbą.

Be to, jis pažymėjo, kad tik sprendžiant dabartinių sisteminių problemų pagrindines priežastis galima atkurti Pasaulio prekybos organizacijos gyvybingumą.

Pranckevičius taip pat pareiškė, kad Lietuva remia pastangas pereiti prie ekologiškesnės ir atsakingesnės ekonomikos ir kad ES, kaip didžiausia pasaulio ekonomika, turi tvirtą svertą padėti pasiekti šiuos tikslus pasauliniu mastu.

"Būtina išlaikyti subalansuotą požiūrį, kuris ES tvarumo tikslus derintų su ES pramonės konkurencingumu", — sakė jis.

Tegai:
prekyba, ekonomika, Lietuva
 Energijos skirstymo operatorius (ESO)

ESO pirks Bulgarijos gamintojo transformatorius vietoj baltarusiškų

(atnaujinta 09:54 2021.03.04)
Anksčiau pirkimų laimėtoja buvo pripažinta "Ekobana", importuojanti transformatorius iš Baltarusijos, tačiau vėliau bendrovės pasiūlymas buvo atmestas

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Priėmus sprendimą nepirkti baltarusiškos kilmės transformatorių, bendrovė "Energijos skirstymo operatorius" nusprendė pirkimo laimėtoju paskelbti tiekėją UAB "SLO Lithuania".

Šių metų vasario 15 dieną pirkimų laimėtoja pripažinta mažesnę kainą pasiūliusi UAB "Ekobana", importuojanti Baltarusijos gamintojo transformatorius. Bendrovės pasiūlymo kaina buvo 5 mln. eurų be PVM. Tačiau vėliau buvo nuspręsta nesudaryti sutarties su šiuo tiekėju. UAB "Ekobana" pasiūlymas vasario 18 dieną buvo atmestas.

Bendrovė "SLO Lithuania" siūlo Bulgarijoje pagamintas prekes ir atitinka pirkimo sąlygose keltus reikalavimus.

Bendrovės pasiūlymo kaina 5,429 mln. eurų. Maksimali konkurso pirkimo vertė — 5,7 mln. eurų be PVM. 

Viešuoju pirkimu perkami kelių rūšių (25, 40, 63 ir 100 kVA) transformatoriai. Sutartis, praėjus apskundimo terminams, būtų sudaroma trejiems metams, ESO neįsipareigojant išpirkti visų kiekių — užsakomi ir išperkami kiekiai priklausys nuo konkrečių įgyvendinamų projektų.

Vasario 18 dieną, įvertinusi žiniasklaidoje pateiktą informaciją apie V. I. Kozlovo Minsko elektrotechnikos gamyklą, kuri gamintų transformatorius ESO, Tarptautinė energetikos bendrovė "Ignitis grupė" nurodė dukterinei įmonei nesudaryti sutarties su baltarusiškus transformatorius tiekiančia bendrove. 

Be to, anksčiau Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas pasipiktino tuo, kad Lietuva perka produkciją iš Minsko elektrotechnikos gamyklos, kurį yra "pavaldi" šalies prezidento Aleksandro Lukašenkos "režimui".

Saudargas, remdamasis Lietuvos žiniasklaidos atliktu tyrimu, teigė, kad bendrovės vadovybė esą išdavė savo protestuojančius darbuotojus juos persekiodama ir atleisdama iš darbo už opozocionenę veiklą.

Tegai:
Energijos skirstymo operatorius
Dar šia tema
ESO operatorius parodė, kaip veikia dispečerinės Vilniuje ir Kaune
Bellingcat įkūrėjas Eliotas Higinsas, archyvinė nuotrauka

Melagienų fabrikas ir tikri jo savininkai

(atnaujinta 15:13 2021.03.04)
"Bellingcat" pastaruoju metu vėl atsidūrė naujienose. Personažas, kurį žiniasklaida reklamuoja kaip jo kūrėją, "Eliotas Higinsas" išleido knygą

Jo kolega "Hristo Grozev", dar žinomas kaip "Morisas Rakushitskis", pažadėjo naujų apreiškimų. Šių apreiškimų kaina jau seniai žinoma — klastotės apie Donbase numuštą "Boeing", apie cheminę ataką Gutoje, apie Skripalių ir Navalno apnuodijimą niekada nesivargino patikimumu.

Apie šiuos prasimanymus rimtai kalbėti neįmanoma — jie tiesiog kompromituoja tiriamosios žurnalistikos žanrą. Daug įdomesnis yra pačio "Bellingcat" pagrindas. Kaip atsirado šis netikras fabrikas?

2010 metų pradžioje JAV karinės žvalgybos Afganistane vadovas Maiklas Flinas paskelbė įdomų pranešimą "Fixing Intel".

Partizaninis karas kėlė iššūkius, su kuriais nerangios žvalgybos struktūros negalėjo susidoroti. Flinas ir jo bendraautoriai pakvietė kolegas imti informaciją iš visų, kurie buvo pasirengę ja dalytis — vietinių gyventojų, žurnalistų, NVO ir moterų organizacijų atstovų, JT darbuotojų, pilietinių aktyvistų.

Reikėjo informacijos ne tik apie kariuomenę, bet apią viską, kas vyko šalyje. Kartu išslaptinti viską, kas įmanoma, gausiai pateikiant surinktą informaciją NATO sąjungininkams, žurnalistams, NVO, apskritai visiems.

Teisingai suformuota ir paduota informacija tapo ginklu. Ji vietos gyventojams parodė, kaip okupantai jais rūpinasi, atplėšdami gyventojus nuo partizanų. Iš išorės tai leido pademonstruoti ryškų Amerikos demokratijos įvaizdį, kuris atnešė teisėtvarką į Vidurinius Rytus. Specialiai atrinkti analitikai turėjo rūšiuoti informaciją — Flinas patarė išrinkti "talentingiausius ir alkaniausius". Jie turėjo pastebėti visas smulkmenas, mokėti dirbti su geolokacija ir su atviraisiais šaltiniais. Apibendrindami, autoriai citavo amerikiečių žvalgybos veteraną Samuelį Vilsoną: "90% informacijos", — manė buvęs JAV gynybos žvalgybos agentūros vadovas, gaunama iš atvirų šaltinių. <...> Tikrasis žvalgybos herojus yra Šerlockas Holmesas, ne Džeimsas Bondas".

Maždaug tuo metu britų armijos karininkas Bobas Seeley tarnavo Afganistane. Anglijos laikraščiai jį vadina skautu, tačiau jokių įrodymų nepateikiama. Galbūt nuo 2008 iki 2017 metų Irake, Afganistane, Libijoje ir Sirijoje Bobas Seeley tikrai buvo užsiėmęs kuo nors kitu.

Nors ir dabar, tapusi viešoju politiku, Seeley elgiasi kaip Štirlicas. Jis nepaskelbė nė vienos nuotraukos, kurioje būtų įamžinti jo artimieji, tėvai ar paslaptinga žmona. Perų knygoje jo žmona įvardinta kaip "Nata Rasimas", tačiau informaciniame lauke jos pėdsakų nėra. Seeley visur pasirodo vienas ir, beje, aktyviai kovoja už homoseksualų teises.

Jo biografija savaip įdomi. Seeley kilęs iš kilmingos šeimos, kuri prieš šimtmetį buvo viena turtingiausių Anglijoje. Jo kilmė skamba kaip eilėraštis — ten vien baronai, baronetai, valdytojai, ministrai, parlamentarai. Visi sūnūs mokėsi Harrow mieste, kartais Vinstonas Čerčilis ar princas Filipas tampdavo krikštatėviais. Neseniai Seeley tapo susijęs su aktoriumi Benediktu Kemberbeču, taip pat garsiu aristokratu. Kaip didžiausią Wight salos žemės savininką, vietiniai 2017 metais Seeley išrinko į Parlamentą pagal šeimos tradiciją. Ten konservatorių parlamentaras propaguoja agresyviai antirusišką darbotvarkę.

Baigęs Harrow, 1990-ųjų pradžioje Bobas Seeley dirbo stringeriu posovietinėje erdvėje. Jis rašė pranešimus iš Kijevo, Tiraspolio, Čečėnijos. Pagrindinis jo darbdavys buvo "The Times".

2012 metų pradžioje internete pasirodė tinklaraštis "Juoduko Mozės". Tai Franko Zappos dainos pavadinimas. Seeley mėgsta roko muziką, kurį laiką netgi dirbo Didžiosios Britanijos MTV ir gražiai groja gitara.

Vėliau žiniasklaida "Juoduką Mozę" pavadins "puikiu tinklaraštininku", tačiau iš tikrųjų jo skaityti yra absoliučiai neįmanoma. Tai tik laikraščių straipsnių rinkinys — nuobodus, monotoniškas, nejuokingas.

Pirmą kartą "Mozė" aptarė asmens duomenų vagystės iš Ruperto Murdocho skandalą. Tada visuomenei kilo rimtų įtarimų, kad Australijos žiniasklaidos magnatui dirba korumpuoti žvalgybos pareigūnai. Tinklaraštis "Mozė" stropiai nukreipė skaitytojus nuo šios temos, visas rodykles nukreipęs į Scotland Yard. Tačiau niekas jo neskaitė. Vienas ar du komentarai — maksimumas, kurio sulaukdavo "puikus tinklaraštininkas" iš savo auditorijos.

Po kurio laiko "Mozė" pereina prie Sirijos temos. Neatrastas tinklaraštininkas, matyt, daro tai, ką turėjo padaryti "gabus ir alkanas" analitikas Flinas ataskaitoje. Jis peržiūri į YouTube įkeliamus vaizdo įrašus iš Sirijos ir aptarnauja juos įrėmindamas tinkamus pavadinimus. Pvz .: "Apie tuziną negyvų kūdikių su žaizdomis тгщ šrapneliщ!"

Tačiau tinklaraštininkas neanalizuoja informacijos, bet iškart viską pritaiko prie atsakymo. Jis vienareikšmiškai kaltina Sirijos valdžią dėl Hulos tragedijos, nors tolesnis tyrimas parodė, kad žudynes įvykdė kovotojai. Tai visai ne intelektas, o gryna, distiliuota propaganda.

Tada jį "surado" ir pristatė visuomenei "The New York Times" karo korespondentas, buvęs jūrų pėstininkas, kuris vienu metu vadovavo laikraščio Maskvos biurui CJ Chivers. Jis skelbia ginklų eksporto iš Kroatijos į Siriją tyrimą. Jo straipsnyje teigiama, kad medžiagą pateikia tinklaraštininkas, rašantis slapyvardžiu Juodukas Mozė. Iš tikrųjų jo vardas yra "Eliotas Higinsas".

Didžiosios Britanijos ir Amerikos žiniasklaida pradeda reklamuoti Eliotą Higinsą. "Kuklus akiniuotas žmogus", "inteligentiškas botanikas", "geekas" — ir tuo pačiu jis atskleidžia Sirijos režimo "nusikaltimus". Šis vardas nuorod į garsųjį poetą, pavardė panaši į "Pigmaliono“ šou herojų — labai lengva įsiminti. Tačiau, nepaisant to, kad Higinsas aštuonerius metus pozavo žiniasklaidoje, apie jo tėvus nieko nežinoma. Taigi jo vardą ir pavardę galima lengvai sugalvoti — highly likely, kaip mėgsta sakyti mūsų partneriai.

Nėra duomenų, kad jis iš tikrųjų gyvena Lesteryje su žmona turke ir dviem vaikais. Visiškai nesuprantama, kaip jis uždirbo pinigus, jei tiesiogine to žodžio prasme ištisas paras leisdavo YouTube. Kas sumokėjo už jo būstą ir pragyvenimo išlaidas — nejaugi ne visą darbo dieną pašte dirbanti žmona?

Ir kaip bakalauro studentas, kuris buvo išmestas iš visų darbų, nemokėjo jokių užsienio kalbų, netarnavo armijoje ir, jo paties pripažinimu, "susigaudo ginkluose ne geriau nei bet kuris "X-Box" žaidėjas" staga virto profesionaliu karo analitiku?

Buvo daug dalykų, kurių pats Higinsas negalėjo paaiškinti. 2013 metais jam simpatizuojantis "New Yorker" korespondentas paklausė, kodėl jis pasirinko šį vardą savo tinklaraščiui. "Netyčia", — atsakė tinklaraštininkas.

"Bellingcat" buvo įrašytas Higinso vardu, o jame ėmė rodytis nauji antirusiški "apreiškimai". Nė vienas iš jų nebuvo patvirtintas įrodymais. Tačiau kiekvienas tapo pretekstu vykdyti informacinius išpuolius prieš Rusiją ir paskesnes sankcijas.

Per šį laiką Bobas Seeley tapo visuomenės politiku ir garbingu karo analitiku. Parlamentaras kuria vis daugiau karingų tekstų. Po "Brexit" Didžioji Britanija pagal jo planą turėtų tapti "globali" — tai yra primesti savo valdymą visiems "partneriams". Seeley paskyrė Rusijai savo pagrindinio priešo vaidmenį. Jis susiedavo visas savo baimes su Rusija — tai Rusija siunčia savo šnipus, tai užsiima dezinformacija, tai apskritai "veda prieš mus trečią pasaulinį karą ir laimi!".

"Dešimt būdų apsisaugoti nuo agresyvios Rusijos", "Penkiasdešimt Rusijos instrumentų hibridiniame kare prieš Vakarus" — Seeley akivaizdžiai turi kažkokią nesveiką fiksaciją Rusijos tema. Kažkas jam tikriausiai nutiko 90-aisiais posovietinėje erdvėje.

Kaip karo analitikas, jis plėtoja "netradicinio karo" temą — tai yra dezinformaciją, propagandą, provokacijas, aktyvius įvykius socialiniuose tinkluose. Būtent tai daro "Bellingcat".

Seeley padarė politinį pasirodymą 2018 metais. Jis surengė "Bellingcat" spaudos konferenciją parlamente apie Skripalių istoriją. "Štai mūsų šiuolaikinis Šerlokas Holmsas, — supažindino kolegas su Higinsu ir Grozevu, — jų skaitmeniniai detektyviniai tyrimai yra tiesiog unikalūs".

Nuo tada parlamentaras atvirai tarnavo "Bellingcat". Jis supažindino Eliotą Higinsą su "Atlantic Council" ir Kembridžo Henrio Džeksono draugija — agresyviausi rusofobiškų idėjų centrai. Dievas žino, kokius santykius palaiko "geekas iš Lesterio" ir aristokratas iš Vaito salos, tačiau labiausiai juos jungia jų neapykanta Rusijai.

Įdomu tai, kad vienas ryškiausių Bobo Seeley protėvių, generolas Džonas Seeley, pirmasis baronas Mottistone'as, visą gyvenimą draugavo su Čerčiliu, užėmė aukštus postus šalyje ir tuo pat metu, nuvykęs į Vokietiją, buvo visiškai sužavėtas fiureriu: "Ponas Hitleris, — sakė jis grįžęs pas Anglijos perus — visiškai sąžiningas, nuoširdus ir nesavanaudiškas". Tikriausiai Hitlerio "Drang nach Osten" idėją paveldėjo Seeley.

Jo kolegos "Bellingcat", paslaptingojo žiniasklaidos vadovo Hristo Grozevo, globėjas taip pat neturi gerų jausmų mūsų šaliai. Karlas iš Habsburgų-Lotaringijos, su kuriuo Grozevas draugavo visą gyvenimą, iki šiol traumuotas dėl savo protėvių turto praradimo. Tapęs Habsburgų namų vadovu, jis, skirtingai nei tėvas, neatsisakė savo teisių į imperijos žemes. Jam posovietinė erdvė yra prarasta tėvų tėvonija. Beje, Habsburgo žmona Francesca Thyssen yra legendinio vokiečių pramonininko, kuris dosniai rėmė Hitlerio atėjimą į valdžią ir jo ginklus, anūkė.

Elito šeimoms klanams Vakaruose limitrofų teritorijos aplink Rusiją yra tiesiog niekieno žemė, medžioklės plotai. Vietiniai gyventojai, nepaisant jų progresyvumo ar atsilikimo, yra tik augalijos ir gyvūnijos įvairovė. Tokie įrankiai kaip "Bellingcat" yra puikus ginklas hibridiniam karui.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
rusofobija, Rusija, žiniasklaida, melagingas pranešimas