Vamzdžių klojimo inkarinė barža Fortuna, archyvinė nuotrauka

Lenkijos žurnalistai paaiškino, kam Vokietijai reikia "Nord Stream-2"

(atnaujinta 20:12 2021.01.29)
Vokietija visomis priemonėmis bando įtikinti kitas šalis, įskaitant Lenkiją, savo ilgalaike ES dujų rinkos vizija, rašo žurnalistai

VILNIUS, sausio 29 — Sputnik. Lenkijos žurnalistai Teresa Wuyczyk ir Wojciech Jakóbik paaiškino Vokietijos norą įgyvendinti "Nord Stream-2" projektą. Jų straipsnis buvo paskelbtas "Biznes Alert" portale. 

Autoriai pažymi, kad jei bus paleistas "Nord Stream-2", Vokietija galės sukurti vandenilio ekonomiką su nuliniu teršalų lygiu, kas atitiktų Berlyno klimato politiką. Jei bus atsisakyta dujotiekio statybos, Vokietijos ekonomika turės pereiti prie SGD pirkimo iš JAV. 

"Tai yra daug brangiau ir kenksmingiau aplinkai. JAV, vadovaujant tiek Trampui, tiek Baidenui, "Nord Stream-2" yra ne saugumo, o verslo reikalas", — pabrėžia lenkų žurnalistai. 

Be to, autoriai cituoja naują Vokietijos valdančiosios CDU partijos vadovą Arminą Lašetą, kuris paaiškino, kad Berlynas pusę amžiaus importavo rusiškas dujas ir toliau tai darys, nes bendradarbiavimas su Maskva per "Nord Stream-2" naudingas ekonomikai ir saugumui.

 

Vokietija bando įtikinti ES šalis, kad dujotiekio statyba atitinka organizacijos dujų rinkos interesus. Anksčiau tapo žinoma apie Berlyno bandymus "įtikinti net lenkus", sakoma straipsnyje.

"Ką galima išsiderėti iš vokiečių, kai jiems taip reikia "Nord Stream-2"?" — klausia leidinio autoriai. Jų nuomone, Berlyno būtų galima paprašyti nuolaidų klimato politikoje dėl anglies arba dėl teismų sistemos reformos Lenkijoje. 

Tuo pačiu žurnalistai baiminasi, kad Vokietija ir Europa gali tapti priklausomos nuo Rusijos dėl dujų. 

Nord Stream-2 

"Nord Stream-2" numato dviejų vamzdyno linijų, kurių bendras pajėgumas sieks 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus, statybas nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos.

Jungtinės Valstijos aktyviai priešinasi projektui, norėdamos tiekti Europai savo suskystintas gamtines dujas, taip pat Ukraina ir daugelis kitų Europos šalių. 2019 metų gruodžio mėnesį Vašingtonas įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos "Allseas" buvo priversta nutraukti savo darbą projekte. Tuo tarpu Rusija ne kartą pabrėžė, kad dujotiekio statyba atitinka Europos vartotojų interesus ir siekia grynai ekonominių tikslų. 

Klojimas atsinaujino po metų, kai vamzdžių klojimo laivas "Fortuna" Vokietijos vandenyse paklojo 2,6 kilometro vamzdžius. Po to, pasak projekto vykdytojo, liko nebaigti apie 120 kilometrų Danijos vandenyse ir apie 28 kilometrai Vokietijos. Danijos valdžios institucijos susitarė dėl galimybės naudoti "Fortuna" nuo sausio 15 dienos, Vokietijos leidimas šiam laivui galioja iki gegužės pabaigos. 

Tačiau sausio mėnesį Vašingtonas išplėtė sankcijas dujotiekiui, įtraukdamas bandymų, tikrinimo ir sertifikavimo paslaugas teikiančias įmones, taip pat paslaugas ar įrenginius, skirtus atnaujinti vamzdžių klojimo laivus. Netrukus po to Norvegijos bendrovė "DNV GL" paskelbė, kad nutrauks visą veiklą, susijusią su dujotiekio tikrinimu, ir negalės to patvirtinti. Sausio 19 dieną JAV įvedė sankcijas laivui "Fortuna" ir jo savininkei bendrovei "KBT-Rus". Kremlius apgailestauja dėl neteisėtų apribojimų įvedimo. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sankcijas prieš dujotiekį pavadino reiderių ataka.

Tegai:
ES, dujos, Rusija, Lenkija, Vokietija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (589)
Dar šia tema
Vengrijos užsienio reikalų ministras sureagavo į EP rezoliuciją dėl Navalno
Vokietija pranešė apie teisminių tyrimų grėsmę sustabdžius "Nord Stream-2"
Vokietija pareiškė, kad jos pozicija dėl "Nord Stream-2" nepakeičiama
Ekspertas: "Nord Stream-2" projektas yra naudingas visiems jo dalyviams
Nord Stream-2 statybos

Žiniasklaida: Vokietija aptaria keturis "Nord Stream-2" ateities variantus

(atnaujinta 22:35 2021.02.26)
Vienas iš Berlyno svarstomų variantų yra vadinamasis sustabdymo mechanizmas, kuris nutrauks tiekimą per "Nord Stream-2", jei Rusija nutrauks arba sustabdys dujų tranzitą per Ukrainą

VILNIUS, vasario 26 — Sputnik. Vokietijos vyriausybė aptaria keturias galimybes pasiekti kompromisą su JAV dėl "Nord Stream-2", rašo laikraštis "Handelsblatt".

Leidinys gavo ataskaitą apie "Nord Stream-2", kurią JAV valstybės sekretorius Entonis Blinkenas išsiuntė į Kongresą. Joje visų pirma sakoma, kad Berlynas ir Vašingtonas rengia aukšto lygio derybas: ne tik JAV, bet ir Vokietijoje jie galvoja, kaip "nutraukti alinamus ginčus" dėl dujotiekio.

Vienas iš Berlyno svarstomų variantų yra vadinamasis sustabdymo mechanizmas, kuris nutrauks tiekimą per "Nord Stream-2", jei Rusija nutrauks arba sustabdys dujų tranzitą per Ukrainą. Svarbiausia — nenaudoti dujotiekio kaip ginklo prieš Ukrainą, rašo laikraštis.

Kitas variantas — derybų metu užšaldyti statybas. Pasak "Handelsblatt", Valstybės departamentas diskutuoja dėl komisijos, kuri spręstų "Nord Stream-2" klausimą, sukūrimo. Spėjama, kad į ją būtų įtraukti ne tik amerikiečiai, bet ir europiečiai.

Trečiasis variantas — padidinti investicinę pagalbą Ukrainai, o tai sušvelnins Vašingtono poziciją. Galiausiai ketvirta galimybė yra tęsti dujotiekio statybą, nepaisant JAV grasinimų.

"Nord Stream-2" projektu numatoma nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendra galia yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — įsipareigojo iš viso finansuoti projektą 50 proc., t. y. iki 950 milijonų eurų.

"Wintershall Dea" paskelbė, kad baigė investicijas į "Nord Stream-2" statybą, iš viso projekto finansavimui skyrė 730 milijonų eurų. 2020 metais "OMV" ir "Shell" paskelbė visiškai įvykdę savo finansinius įsipareigojimus "Nord Stream-2", o Austrijos "OMV" nurodė, kad kaip paskolos dalį į projektą investavo 730 milijonų eurų. "Nord Stream 2 AG" prašymu visi "Nord Stream-2" projekto užsienio partneriai vienu metu skyrė finansavimą jo statybai.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"

 

Tegai:
Rusija, Vokietija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (589)
Dar šia tema
"Nord Stream-2" paprašė skubaus leidimo dirbti Vokietijos vandenyse
Lenkija ir Ukraina ragina Baideną "nutraukti" "Nord Stream-2"
"Nord Stream-2" operatorius paskelbė, kad projekto finansavimas pakankamas 
Baltarusijos AE

Ekspertas: Lietuva jau pasiekė idiotizmą Baltarusijos AE klausimu

38
(atnaujinta 23:45 2021.02.26)
Vilnius faktiškai siūlo Kijevui palikti pramonę ir vartotojus be elektros esant krizinei situacijai, mano ekspertas Aleksandras Frolovas

VILNIUS, vasario 26 — Sputnik. Lietuvos pasiūlymas Ukrainai boikotuoti elektrą iš Baltarusijos AE (BelAE) esant krizinei situacijai šalyje atrodo kaip šiurkštus elgesys ir net grėsmė gyvybei, interviu Sputnik Lietuva pasakė Nacionalinės energetikos instituto generalinio direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Frolovas.

Taip energetikos specialistas pakomentavo Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrielius Landsbergio išreikštą susirūpinimą dėl to, kad Baltarusijos elektra patenka į Ukrainos rinką, bei energetikos ministro Dainiaus Kreivio paraginimą Ukrainai solidarizuotis su Lietuva BelAE klausimu.

Anot Frolovo, Lietuva faktiškai siūlo Ukrainai sušalti vardan solidarumo.

"Kitaip šis pasiūlymas negali būti įvertinamas. Be to, kad sušaltų, jie siūlo iškirsti keletą pramonės įmonių, kai kuriose srityse palikti pramonę ir vartotojus be elektros vien dėl to, kad Baltarusijos atominė elektrinė yra pavojinga. Aš praleidau momentą, kai Lietuvos vyriausybė savimi pakeitė tokią organizaciją kaip TATENA. Juk TATENA organizacijai nekyla klausimų dėl Baltarusijos atominės elektrinės jos "pavojaus" požiūriu, ir klausimų nėra jos ekspoloatavimo požiūriu, nei projekto, nei šio projekto įgyvendinimo požiūriu", — pasakė jis.

Frolovas mano, kad Kijevas turėtų tokį pasiūlymą vertinti kaip šiurkštumą ar net kaip grėsmę gyvybei.

"Net su visu savo ironišku požiūriu į dabartinę Ukrainos valdžią, bet siūlyti žmonėms, esantiems krizinėje situacijoje ir gaunantiems energijos iš tų šaltinių, kurie jiems prieinami, kad šalies energetinė sistema nesugriūtų padidėjusios paklausos laikotarpiu, kai vietos elektrinės negali susidoroti su šios paklausos patenkinimu. Taigi siūlyti šiems krizės ištiktiems žmonėms, o jūs, mano draugai, atsisakykite, nes mes taip norime, šios elektros iš šios atominės elektrinės, — tai yra mažų mažiausiai šiurkštumas, net grėsmė gyvybei. Net kažkokiais politiniais sumetimais tai jau yra idiotizmo forma", — pasakė jis.

Anksčiau Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys paragino Ukrainą solidarizuotis BelAE klausimu. Pasak Lietuvos ministro, tuo metu, kai BelAE buvo pradėta eksploatuoti, joje jau buvo aptikti "gedimai", kurie kelia rimtą nerimą ir esą rodo saugumo problemas. Kreivys taip pat pabrėžė, kad prekybos elektros energija nutraukimas su Baltarusija yra būtina sąlyga nutraukti antrojo Baltarusijos atominės elektrinės bloko statybą.

Prieš tai Ukraina atnaujino elektros energijos importą iš Rusijos ir Baltarusijos. Laikinai einantis Ukrainos energetikos ministro pareigas Jurijus Vitrenka teigė, kad jis pasisako už "pagrįstus apribojimus" elektros energijos importui iš Rusijos ir Baltarusijos. Jis taip pat pasisakė už atjungimą nuo energetikos sistemos su Rusijos Federacija ir Baltarusija, sakydamas, kad Kijevas turi susivienyti su Europos energetikos sistema.

Ginčas dėl Astravo AE

Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas dėl "nesaugumo", nepaisant to, kad objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Ilgą laiką Lietuvai nepavykdavo įtikinti kaimynines Baltijos šalis atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.

Baltarusijos energetikos ministerija pareiškė, kad vietoj produktyvaus dialogo Lietuva ir toliau šaukia apie "Astravo AE grėsmę Europai" ir sąmoningai tarptautinėse platformose propaguoja prieš Baltarusiją nukreiptą retoriką.

38
Tegai:
BelAe, Ukraina, Lietuva, Baltarusija, Astravo atominė elektrinė (AE)
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Nausėda paragino suvienyti pastangas kovoje prieš BelAE
ES nerado įrodymų, kad BelAE energija pateko į Baltijos šalis
"Žemiau bet kokio lygio": Nausėda paaiškino, kodėl atsisako elektros energijos iš BelAE
Skvernelis pareiškė, kad nėra duomenų apie elektros energijos srautą į Lietuvą iš BelAE
Kita stotelė — BelAE: Lietuva kelia isteriją dėl "nepadorios" energijos
Kuršių marios

Ugniagesiai išgelbėjo Kuršių mariose įlūžusį žveją

(atnaujinta 16:02 2021.02.27)
Vasario mėnesį ugniagesiams gelbėtojams pavyko išgelbėti keturis įlūžusius žmones. Per šį mėnesį buvo atlikta 19 gelbėjimo darbų vandenyje

VILNIUS, vasario 27 — Sputnik. Ketvirtadienį Klaipėdos rajone, Kuršių mariose įlūžo žmogus. Jo pagalbos šauksmą išgirdę žvejai, iškvietė ugniagesius. Apie tai pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD).

Incidentas įvyko Priekulės seniūnijoje, ties Kairių kaimu. Gelbėti nelaimėlio atskubėjo keturi Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ugniagesiai.

Kuršių marių ledu jiems pusantro kilometro teko bėgti ir stumti 2 gelbėjimo roges. Išsilaikyti virš vandens 40 minučių vyrui padėjo smaigai.

Ugniagesiai rankomis iš vandens ištraukė įlūžusi vyrą ir įkėlė jį į gelbėjimo roges. Jis buvo saugiai nugabentas į krantą ir perduotas medikams. Vyras buvo sąmoningas, bet sušalęs.

"Šiuo metu upių ledas jau nėra saugus. Vakar atlikome jo stebėseną Šventojoje. Daug kur upėje ledą semia vanduo, jis jau gerokai aptirpęs. Nors šiemet gelbėti įlūžusių upėje dar neteko, bet esu matęs žmogų žygiuojantį upe. Gaila, kad daugelis nesuvokia, kad toks vaikščiojimas pražūtingas, nes upėje įlūžusio beveik neįmanoma išgelbėti. Įlūžus gan greitai atsiduriama po ledu. Pėdos ant upių ledo rodo, kad žmonės visiškai nebrangina savo gyvybės", — teigia Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Dainius Vyšniauskas.  

Nors ežerus vis dar kausto ledas, bet ir juose jau galima įlūžti, perspėja ugniagesiai.

"Daugelis ežerų dar yra padengta storu ledu, bet ten, kur įteka ar išteka vanduo, tos vietos jau gali būti pavojingos. Be to, ežeruose dabar gausu prigręžiotų žvejybai vietų. Palijus lietui, jos didėja, todėl reiktų elgtis labai saugiai", — sako Zarasų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Andrejevas.  

Vasario mėnesį ugniagesiams gelbėtojams pavyko išgelbėti keturis įlūžusius žmones. Per šį mėnesį buvo atlikta 19 gelbėjimo darbų vandenyje. Jų metu ištrauktas vienas skenduolis. 

Tegai:
Kuršių marios, ugniagesia
Dar šia tema
Ugniagesių kursantų rengimui papildomai skirta 3 milijonai eurų
Lietuvos gyventojai įspėjami dėl šiomis dienomis sustiprėsiančio vėjo