Pinigai, archyvinė nuotrauka

Gana kentėti: Europos Sąjunga atsisako dolerio

(atnaujinta 18:16 2021.02.01)
Europos Sąjunga ketina susilpninti priklausomybę nuo Amerikos valiutos: sudaryti daugiau sutarčių eurais, taip pat blokuoti Europos įmonių įsigijimus užsienio įmonėse

VILNIUS, vasario 1 — Sputnik. Dabar tai vertinama kaip grėsmė nacionaliniam saugumui. Kodėl Briuselis ryžtingai atsikrato dolerio ir ar iš jo bus galima atimti dominavimą pasaulyje — RIA Novosti autorės Natalijos Dembinskajos medžiagoje.

Nepatikimas sąjungininkas

Pirmą kartą iniciatyvą stiprinti euro vaidmenį į ES darbotvarkę įtraukė buvęs Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris 2018 metais. Jis teigė, kad dėl prekybos karų, kuriuos paskatino JAV prezidentas Donaldas Trampas, ES praranda milijardus. Todėl tiesiog būtina atimti iš dolerio pagrindinės pasaulio valiutos statusą.

JAV doleriai
© Sputnik / Наталья Селиверстова

Manoma, kad pažįstamos sistemos išmontavimas prasidėjo nuo "benzodolerių": Junkeris skundėsi, kad Europa už 80 % energijos importo moka JAV doleriais. Jis pavadino absurdu, kad Europos lėktuvai ES perkami už dolerius, o ne eurus. Vašingtonas ne kartą naudojo vienašališkas sankcijas, kurios smogė žemyno įmonėms, atkreipė dėmesį Europos Komisijos vadovas.

Padėtis dar labiau paaštrėjo, kai Trampas atsisakė tarptautinio susitarimo, ribojančio Irano branduolinę programą, ir iš naujo paskelbė sankcijas, kurios uždraudė Europos įmonėms prekiauti su Iranu, antraip Teherano partnerės gali prarasti patekimą į Amerikos rinką.

ES turėjo rasti sprendimo būdą atsiskaitymams su Iranu. Prancūzija, Vokietija JK sukūrė INSTEX — specialų mechanizmą, skirtą "legaliems komerciniams sandoriams tarp Europos ekonomikos dalyvių ir Irano supaprastinti", kuris buvo paleistas 2019 metų pradžioje. Vėliau prie jo prisijungė Belgija, Danija, Nyderlandai, Norvegija, Suomija ir Švedija.

Papildomos problemos

Iš tikrųjų šis mechanizmas leidžia Europos šalims prekiauti su Teheranu, apeinant JAV finansų sistemą ir taip neišprovokuojant Vašingtono atsakymo. Siekdama išvengti realios pinigų apyvartos tarp Irano ir Europos (kurią Vašingtonas galėjo panaudoti sankcijoms pagrįsti), INSTEX naudojo kredito taškus.

Iranas šias paskolas nukreipia prekėms įsigyti, paaiškinta "The Washington Post" straipsnyje. Ir jis moka savo pristatymais. Tačiau pasirodė, kad mechanizmą įgyvendinti labai sunku.

Buvo kalbama apie Irano naftą, bet teko ją pamiršti. INSTEX apsiribojo vaistų, maisto ir kitų humanitarinių produktų pirkimo ir pardavimo sandoriais.

Paskutinis šiaudas

Galiausiai Jungtinės Valstijos nustatė sankcijas vienam iš pavyzdinių Europos energetikos infrastruktūros projektų "Nord Stream-2". Dėl Vašingtono grasinimų kai kurios Europos bendrovės atsisakė atlikti dujotiekio tiesimo darbus.

2019 metų gruodžio mėnesį "Swiss Allseas" nutraukus darbus, projektą paliko tarptautinė laivų savininkų savitarpio draudimo klubų grupė. Sausio pradžioje — Norvegijos sertifikavimo bendrovė "Det Norske Veritas". Danijos inžinerijos firma "Ramboll" taip pat pranešė apie bendradarbiavimo nutraukimą. Toliau — Vokietijos statybų bendrovė "Bilfinger SE".

Vašingtonas turi aiškų tikslą padidinti suskystintų gamtinių dujų eksportą, išlaikydamas kuro tranzitą per ne eurą ir proamerikietiškas šalis Rytų Europoje.

Eikime prie reikalo

Kaip rašo "Financial Times", tam, kad visa tai būtų nutraukta, Europos Komisija parengė preliminarų planą. Manoma, kad eurais bus paskirtos įvairių prekių tiekimo sutartys, taip pat tikslinamos ir prireikus keičiamos normos, susijusios su pagrindiniais finansiniais standartais.

Be to, reguliavimo institucijoms bus suteikta teisė blokuoti užsienio įmonių perėmimą Europos įmonėms. Pagal sandorius bus patikrinta, ar dėl to absorbuota įmonė turės laikytis ekstrateritorinių sankcijų. Tam bus taikoma nauja tiesioginių užsienio investicijų kontrolės sistema. Dabar toks perėmimas laikomas grėsme nacionaliniam saugumui.

"Ekstrateritorinių trečiųjų šalių taikomų vienašališkų sankcijų poveikis rimtai paveikė ES galimybes laikytis tarptautinių sutarčių ir valdyti dvišalius santykius su šalimis, kurioms taikomos sankcijos", — sakoma dokumento projekte. 

Kitas svarbus momentas yra nepriklausomybė nuo užsienio, pirmiausia Amerikos bankų.

"Finansinės krizės metu jie gali sumažinti savo buvimą ES ir sutelkti dėmesį į vidaus rinką", — pažymi projekto iniciatoriai.

"Euro vaidmens stiprinimas tarptautinėje erdvėje apsaugos mūsų ekonomiką ir finansų sistemą nuo valiutų sukrėtimų, sumažins priklausomybę nuo kitų valiutų ir sumažins sandorių ir finansines išlaidas", — sakė Europos ekonomikos komisaras Paolo Gentiloni.

Alternatyva doleriui

Europos centrinio banko (ECB) duomenimis, euras išlieka antra populiariausia pasaulio valiuta po dolerio.
Jo patrauklumą padidins Europos ekonomikos atkūrimo fondas po pandemijos, siekiantis 750 milijardų eurų. ES išleis vienos sąjungos obligacijas kaip alternatyvą JAV doleriui. Europiečiai ypatingą dalį užima vadinamosiomis žaliosiomis obligacijomis — skolos priemonėmis, naudojamomis investicijoms į aplinkosaugos projektus pritraukti.

Tam bus išleista trečdalis iš 750 mlrd. Kaip paaiškinta projekte, iššūkis yra paversti ES finansų rinkas pasauliniu ekologiškų finansų centru. Euras sustiprės kaip numatytoji patikimų finansinių produktų valiuta.

Kitas veiksnys, susijęs su doleriu, yra ECB noras įvesti skaitmeninį eurą, kad "sustiprėtų ES atvira strateginė finansinių paslaugų autonomija ir galimybė apsaugoti savo finansinį stabilumą".

Pasak Amerikos žiniasklaidos, europiečių planas neveiks. Žvelgiant iš politikos ar teisėkūros iniciatyvų požiūrio, ES daug ko negali, rašo "Bloomberg". Pirmiausia trukdys nesutarimai tarp Europos šalių vyriausybių.

Tačiau, pasak pirmaujančių investicinių bankų, doleris nėra toks stabilus. Pamažu Europos Sąjungos skoliniai įsipareigojimai gali tapti alternatyva JAV iždo obligacijoms, prognozuoja "JP Morgan". Tai prisidės prie pasaulio užsienio valiutos atsargų įvairinimo, kurioms priklausanti dolerio dalis ilgainiui gali pasiekti devintojo dešimtmečio minimumą.

Tegai:
valiuta, JAV, ES
Jūrų prekybos uostas Ust Luga

Baltarusija pradėjo pristatyti savo naftos produktus į Rusijos uostus

(atnaujinta 14:51 2021.03.06)
Planuojama, kad 2021–2023 metais Baltarusijos įmonės Rusijos uostuose perkraus daugiau kaip 9,8 mln. tonų krovinių

VILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Pirmosios Baltarusijos naftos produktų siuntos pristatomos į Rusijos uostus nuo kovo 5 dienos, praneša Rusijos transporto ministerija.

"Kovo 5 dieną į terminalą "Portenergo", jūrų uostą Ust-Lugą keliais traukiniais buvo išsiųsta daugiau nei 5000 tonų baltarusiško benzino", — ministerijos pranešimą cituoja RIA Novosti

Siuntėjas buvo AB "Mozyrio naftos produktų gamykla". Krovinys į "Portenergo" terminalą atvyks kovo 9 dieną.

Antroji siunta iš "Mozyrio NPG" įvyko kovo 6 dieną - buvo išsiųsta 3,6 tūkst. tonų mazuto partija. Krovinys bus perkrautas į Sankt Peterburgo jūrų uostą.

Vasario 19 dieną Maskva ir Minskas pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl bendradarbiavimo Baltarusijos naftos produktų, skirtų eksportuoti į trečiąsias šalis per Rusijos jūrų uostus, gabenimo ir perkrovimo srityje. Dokumente numatyta, kad Baltarusijos įmonės 2021–2023 metais Rusijos uostuose perkraus daugiau kaip 9,8 mln. tonų krovinių.

Praėjusių metų rugpjūtį Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė apie galimą prekybos srautų persiorientavimą iš Baltijos uostų. Rugsėjį Rusijos ir Baltarusijos ministrų pirmininkų derybose buvo aptartas naftos srautų perkėlimas iš Lietuvos uostų į Rusijos uostus, tarp jų ir į Ust Lugą. Taip pat rugsėjį Aleksandras Novakas, tuometinis Rusijos Federacijos energetikos ministerijos vadovas, sakė, kad svarstoma galimybė perkelti naftos produktų srautus iš Baltijos uostų į šiaurės vakarų Rusijos uostus (Ust Lugą, Primorską, Vysocką, Sankt Peterburgą). 

Tegai:
Rusija, Baltarusija
Dar šia tema
Muitininkai vilkiku gabentame silkių krovinyje rado kontrabandinių rūkalų
Pralaimėjo ir liko viena: Lietuva panikuoja dėl Baltarusijos krovinių praradimo
Mirtina avarija Trakų rajone: "Audi" susidūrė su krovininiu automobiliu
Nord Stream-2

JAV imasi tolesnių veiksmų prieš "Nord Stream-2"

(atnaujinta 21:15 2021.03.05)
JAV Finansų departamentas įtraukė vamzdžių klojimo laivą "Fortuna" ir jo savininką į sankcijų sąrašą ir teigė, kad tai dar ne viskas

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. JAV Valstybės departamento atstovas Nedas Praisas (Ned Price) leido imtis tolesnių veiksmų prieš "Nord Stream-2" dujotiekį, pranešė RIA Novosti.

Jis priminė, kad JAV Finansų departamentas įtraukė vamzdžių klojimo laivą "Fortuna" ir jo savininką į sankcijų sąrašą, ir teigė, kad tai dar ne viskas. Jis paaiškino, kad kas 90 dienų Valstybės departamentas turi dalintis su Kongresu informacija apie tai, kokiai veiklai, susijusiai su "Nord Stream-2", yra taikomos sankcijos.

"Jei nustatysime, kad organizacija užsiima veikla, kuriai taikomos sankcijos, kaip parašyta įstatyme <...>, apie tai pranešime kitoje ataskaitoje", — sakė Praisas. Jis pripažino, kad kita tokia ataskaita bus pateikta gegužę.

Anksčiau senatoriai paragino JAV prezidentą Džo Baideną įvesti sankcijas įmonėms, dalyvaujančioms statant dujotiekį "Nord Stream-2". Savo laiške 40 respublikonų senatorių išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Baideno administracija niekada netaikė sankcijų laivams ir įmonėms, dalyvaujančioms tiesiant dujotiekį, o visa informacija apie juos yra vieša.

"Nord Stream-2" projektu numatoma nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendra galia yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — įsipareigojo iš viso finansuoti projektą 50 proc., t. y. iki 950 milijonų eurų.

"Wintershall Dea" paskelbė, kad baigė investicijas į "Nord Stream-2" statybą, iš viso projekto finansavimui skyrė 730 milijonų eurų. 2020 metais "OMV" ir "Shell" paskelbė visiškai įvykdę savo finansinius įsipareigojimus "Nord Stream-2", o Austrijos "OMV" nurodė, kad kaip paskolos dalį į projektą investavo 730 milijonų eurų. "Nord Stream 2 AG" prašymu visi "Nord Stream-2" projekto užsienio partneriai vienu metu skyrė finansavimą jo statybai.

Tegai:
sankcijos, JAV, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Elektros perdavimo linijos, archyvinė nuotrauka

Ukrainoje paskelbta atskyrimo nuo Rusijos ir Baltarusijos energetikos sistemų data

(atnaujinta 14:46 2021.03.06)
Tuo pačiu metu laikinai einantis Ukrainos energetikos ministerijos vadovo pareigas Jurijus Vitrenko pripažino, kad šalis turi problemų su elektros energijos tiekimu iš Europos 

VILNIUS, kovo 6 - Sputnik. Ukrainos energetikos sistema atsiskirs nuo Rusijos ir Baltarusijos energetinių sistemų 2022 metais, per nuotolinį susitikimą su Lietuvos energetikos ministru Dainiumi Kreiviu pareiškė laikinai einantis energetikos ministro pareigas Jurijus Vitrenko, pranešė RIA Novosti

Sausio pabaigoje Vitrenko pažymėjo, kad jis pasisako už pagrįstus elektros importo iš Rusijos ir Baltarusijos apribojimus. Jis taip pat pasisakė už atjungimą nuo Rusijos ir Baltarusijos energetikos sistemu, teigdamas, kad Kijevas turi prisijungti prie Europos energetikos sistemos.

"Sinchronizacijos procesas išeina į finišo tiesiąją – 2022 metais Ukrainos energetinė sistema atsiskirs nuo Rusijos ir Baltarusijos energetinių sistemų ir pereis į izoliuotą darbo režimą. Po to, 2023 metais įvyks sinchronizacija su ENTSO-E", — Vitrenko cituoja Ukrainos ministrų kabineto spaudos tarnyba.

Pažymima, kad sinchronizavimas su ENTSO-E taip pat leis demonopolizuoti elektros energijos rinką Ukrainoje ir padės įvesti veiksmingas skaidrias Europos taisykles ir procedūras.

Vitrenko išdėstė daugybę uždavinių, leidžiančių pagreitinti sinchronizavimą, įskaitant energetikos infrastruktūros modernizavimą.

"Mes suprantame, kad Ukraina turi problemų su elektros energijos tiekimu iš Europos esant didžiausiai apkrovai. Todėl mes svarstome galimybę plėstis, kurti naujus gamybos pajėgumus, kurie patenkintų mūsų poreikius", - sakė Vitrenko.

Lietuvos pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atjungti ir sinchronizuoti su Europos elektros sistema per Lenkiją — per "LitPol Link" ir "Harmony Link" jūrų kabelį. Tai planuojama įgyvendinti iki 2025 metų.

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, kurioms neišvengiamai kils tarifai.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir Baltijos šalims palikus BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Energetikos ekspertas Borisas Marcnkevičius interviu Sputnik Lietuva paragino oficialųjį Vilnių, išeinant iš BRELL, prisiminti ir nubrėžti paraleles su situacija, kuri dabar susiklostė Teksase.

Tegai:
Baltarusija, Rusija, Ukraina
Dar šia tema
Ukraina pasirengė paleisti "Nord Stream-2"
Kartu prieš Maskvą: ką ES žada Moldovai, Gruzijai ir Ukrainai