Elektros perdavimo linijos

Pakeliui į išėjimą BRELL: parinktos teritorijos elektros jungčiai su Lenkija

(atnaujinta 10:52 2021.02.02)
Lietuvos operatorė "Litgrid" parinko elektros jungties "Harmony Link" trasą, be to, įsigijo teritoriją Darbėnų pastotei

VILNIUS, vasario 2 — Sputnik. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė "Litgrid" naujos elektros jungties su Lenkija projekte baigė vieną iš teritorijų planavimo etapų, skirtų Baltijos šalių energetinei sistemai sinchronizuoti su žemyninės Europos tinklais, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

Anot bendrovės pranešimo, Lietuvos teritorijoje parinkta trasa jūroje ir sausumoje bei įsigyta teritorija Darbėnų pastotei statyti.

Sausio pabaigoje Energetikos ministerija pritarė "Harmony Link" jungties ir 330 kV skirstyklos inžinerinės infrastruktūros vystymo plano koncepcijai. Dar praėjusių metų pabaigoje "Litgrid" įsigijo teritoriją Kretingos rajone, kurioje bus Darbėnų pastotė — "Harmony Link" prijungimo prie Lietuvos elektros sistemos taškas.  

Pažymima, jog požeminis "Harmony Link" kabelis sausumoje bus tiesiamas Palangos ir Kretingos savivaldybėse: nuo Baltijos jūros ties Būtinge iki "Litgrid" įsigytos teritorijos Kretingos rajono savivaldybėje, Žynelių kaime, kur bus pastatyta Darbėnų pastotė.

Anot bendrovės, šiai teritorijai įsigyti buvo atliktos pirkimo, o ne žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros tam, kad projektas būtų įgyvendintas laiku. "Litgrid" įsigijo 26,5 ha teritoriją,  atsižvelgiant į rengiamo inžinerinės infrastruktūros vystymo plano koncepcijos alternatyvas. Bendra įsigytų sklypų vertė — 371 tūkst. Eur.

Planuojama, kad maždaug 330 km bendro ilgio 700 MW galios povandeninė ir sausumos aukštos įtampos nuolatinės srovės jungtis "Harmony Link" 2025 metais sujungs Žarnoviecų pastotę Lenkijos Pomeranijos regione su Darbėnų pastote Kretingos rajone Lietuvoje.

Iš viso "Harmony Link" projektui numatytos investicijos siekia apie 680 mln. eurų, iš kurių 493 mln. eurų sudarys parama iš Europos infrastruktūros tinklų fondo. 

Pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atsijungti ir sinchronizuotis su Europos elektros sistema per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" ir jūrinį kabelį "Harmony Link". Tai planuojama padaryti iki 2025 metų.

Lietuva siekį išeiti iš BRELL paaiškina noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, nes energijos tarifai neišvengiamai kils.

Tačiau Maskva tikisi, kad net ir Baltijos šalims palikus BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Tegai:
Litgrid, Lietuva, Lenkija, BRELL
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL (101)
Dar šia tema
Ekspertas: pasitraukimas iš BRELL nepridės patrauklumo gyvenimui Baltijos šalyse
Arčiau pasitraukimo iš BRELL: baigta linijos Lietuvos elektrinė–Vilnius rekonstrukcija
Lietuvos operatorius baigė vieną iš pasitraukimo iš BRELL projekto etapų
Motelis

Turistų skaičius Lietuvos viešbučiuose sumažėjo perpus

(atnaujinta 21:01 2021.02.27)
Sumažėjo ir nakvynių viešbučiuose skaičius: vidutiniškai vienas svečias viešbutyje praleido dvi ar tris naktis

VILNIUS, vasario 27 — Sputnik. Lietuvos viešbučiuose apsistojusių turistų skaičius sumažėjo daugiau nei perpus, praneša Statistikos departamentas.

2020 metų ketvirtąjį ketvirtį viešbučiuose buvo apgyvendinta 320,8 tūkst. turistų, tai yra 61,6 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais. Turistų iš užsienio buvo 50,2 tūkst., arba 87,2 proc. mažiau, šalies gyventojų — 270,6 tūkst., arba 38,9 proc. mažiau.

2020 metų spalio mėnesį buvo apgyvendinta 35,4 proc. mažiau turistų, lapkritį — 68,4 proc. mažiau, gruodį — 83 proc. mažiau, palyginti su tais pačiais 2019 metų mėnesiais.

Nakvynių skaičius 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį siekė 732 tūkst., arba 58,7 proc. mažiau nei prieš metus. Vienas svečias viešbutyje praleido vidutiniškai dvi–tris naktis.

Kambarių užimtumas ketvirtąjį ketvirtį sumažėjo 29,9 proc., palyginti su 2019 metais.

Praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį viešbučiuose, svečių namuose ir moteliuose apsistojo 218,6 tūkst. turistų, arba 65,6 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Turistų iš užsienio skaičius sumažėjo 87,4 proc. ir sudarė 43,1 tūkst.

Viešbučiuose, svečių namuose ir moteliuose 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį buvo užimta 16,1 tūkst. numerių (2019 metų ketvirtąjį ketvirtį — 17 tūkst.), vietų juose — 35 tūkst. (2019 metų ketvirtąjį ketvirtį — 36,9 tūkst.).

Daugiausia viešbučių, svečių namuose ir moteliuose apsistojusių turistų atvyko iš Ukrainos — 6,3 tūkst., arba 14,6 proc. Iš kaimyninių šalių (Baltarusijos, Latvijos, Rusijos, Lenkijos) atvyko 16,9 tūkst. žmonių, arba 39,2 proc.

Turistų iš ES (išskyrus JK) skaičius ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2019 metų, sumažėjo 88,4 proc. ir sudarė 20,6 tūkst.

Tegai:
koronavirusas, turistai, viešbutis, Statistikos departamentas
Dar šia tema
Vyriausybė priėmė sprendimą dėl karantino: kaip pasikeis apribojimai
Kirpėjas aukcione pardavė pirmojo kliento registraciją apsikirpti po karantino
Trečioji banga ar ne? Premjerė įvertino situaciją su COVID-19 
Automobiliai

Paaiškėjo, kurioje Baltijos šalyje automobilių prekyba smuko labiausiai

(atnaujinta 19:17 2021.02.27)
Tyrime pažymima, kad labiausiai pastebimas automobilių pardavimo ES sumažėjimas — didesnis nei perpus — Rumunijoje, Ispanijoje ir Slovakijoje

VILNIUS, vasario 27 — Sputnik. Lietuvoje naujų automobilių pardavimo nuosmukis labiausiai pastebimas tarp Baltijos šalių, praneša Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA).

Taip pat pardavimų nuosmukis Baltijos šalyje tapo vienu didžiausių Europos Sąjungoje.

ACEA duomenimis, sausį Lietuvoje buvo parduoti 2 306 nauji automobiliai, tai yra 45,6 proc. mažiau nei praėjusių metų sausį. Tuo tarpu Latvijoje automobilių pardavimas sumažėjo 33,4 proc., iki 989, o Estijoje — 12,7 proc., iki 1 982.

Naujų automobilių pardavimo sumažėjimas sausio mėnesį buvo labiau pastebimas tik Rumunijoje — 51,9 proc., Ispanijoje — 51,5 proc. ir Slovakijoje — 50,6 proc.

Visoje Europos Sąjungoje naujų automobilių pardavimas šiemet sumažėjo 24 proc., iki 726,5 tūkst.

Populiariausiais tapo "Volkswagen" automobiliai — sausį jų parduota 82 000, arba 30,1 proc. mažiau nei 2020 m. sausio mėn.

Anksčiau ekspertai pažymėjo, kad automobilių pardavimo sumažėjimas yra susijęs su perkamosios galios sumažėjimu koronaviruso sukeltos krizės metu.

Tegai:
automobiliai, Baltijos šalys, ES
Dar šia tema
Gruodį Lietuvos naudotų automobilių rinka smuko beveik 43%
Sausį naujų lengvųjų automobilių registravimas sumažėjo 45%