Tarptautinis valiutos fondas

Ekspertas: TVF vertinimas Lietuvai "kanibalo pagyrimas"

(atnaujinta 18:21 2021.02.02)
Dabartinių valdančiųjų veiksmai gali sukelti masinę lietuvių emigraciją į sėkmingesnes Vakarų Europos šalis, mano ekspertas Aleksandras Nosovičius

VILNIUS, vasario 2 — Sputnik. Jei Tarptautinis valiutos fondas (TVF) šiandien giria Lietuvą, tai reiškia, kad Lietuvos vyriausybė nedaro nieko gero savo piliečiams, interviu Sputnik Lietuva pasakė politikos analitikas ir ekonomistas Aleksandras Nosovičius.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

TVF po virtualaus vizito pasveikino Lietuvos priemones kovoje su koronaviruso pandemijos ekonominiais padariniais.

TVF ekspertai pažymi, kad Lietuvos vyriausybės atsakas į COVID-19 pandemijos sukeltą "šoką", įgyvendinant anticiklinę fiskalinę politiką ir teikiant paramą įmonėms bei nukentėjusių sektorių darbuotojams, buvo tinkamas ir savalaikis, tačiau toliau būtina užtikrinti šių priemonių tikslingumą ir efektyvumą.

Ekonomistas Aleksandras Nosovičius pažymėjo, kad TVF pagyrimai nežada nieko gero tų šalių, kurios turi reikalą su šia organizacija, gyventojams.

"Jei TVF šiandien giria Lietuvą, tai reiškia, kad Lietuvos vyriausybė nedaro nieko gero lietuviams. Socialinė politika nėra prioritetas, grynųjų mokėjimai lietuviams pripažįstami populistine priemone, tai toks "pagyrimas kanibalui", — sakė jis.

Ekspertas priminė, kad kai paskutinį kartą valdžioje buvo partija "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" (TS-LKD), ji vykdė labai griežtą, skaudžią gyventojams, konservatyvią ekonominę politiką, kuo ir pelnė TVF pagyrimą.

"Strateginis Lietuvos konservatorių požiūris į makroekonominės politikos vykdymą nepasikeitė. Jų požiūris į gyventojų apsaugą ekonominės krizės sąlygomis taip pat nepasikeitė. Ryškiausias to įrodymas — istorija su sanatorija "Belorus" Druskininkuose, kur prieš Lukašenką buvo pritaikytos sankcijos, dėl kurių į gatvę buvo išmesti 350 Lietuvos piliečių. Ir kaip tik šiandien pasirodė žinia, kad Lietuvos socialinės apsaugos ministerija jiems pasiūlė nesikliauti valstybės parama, ieškoti darbo. Perspektyvoje tas pats nutiks su dešimtimis tūkstančių Klaipėdos uosto ir "Lietuvos geležinkelių" darbuotojų, iš kur dabar dėl sankcijų politikos ir konflikto tarp Vilniaus ir Minsko pasitraukia baltarusių kroviniai", — pasakė jis.

Ekspertas padarė prielaidą, kad tokia politika gali sukelti masinę emigraciją iš Lietuvos ir lietuvių įsidarbinimą turtingesnėse Vakarų Europos šalyse.

Tegai:
Lietuva, Tarptautinis valiutos fondas (TVF)
Jūrų prekybos uostas Ust Luga

Baltarusija pradėjo pristatyti savo naftos produktus į Rusijos uostus

(atnaujinta 12:25 2021.03.06)
Planuojama, kad 2021–2023 metais Baltarusijos įmonės Rusijos uostuose perkraus daugiau kaip 9,8 mln. tonų krovinių

VILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Pirmosios Baltarusijos naftos produktų siuntos pristatomos į Rusijos uostus nuo kovo 5 dienos, praneša Rusijos transporto ministerija.

"Kovo 5 dieną į terminalą "Portenergo", jūrų uostą Ust-Lugą keliais traukiniais buvo išsiųsta daugiau nei 5000 tonų baltarusiško benzino", — ministerijos pranešimą cituoja RIA Novosti

Siuntėjas buvo AB "Mozyrio naftos produktų gamykla". Krovinys į "Portenergo" terminalą atvyks kovo 9 dieną.

Antroji siunta iš "Mozyrio NPG" įvyko kovo 6 dieną - buvo išsiųsta 3,6 tūkst. tonų mazuto partija. Krovinys bus perkrautas į Sankt Peterburgo jūrų uostą.

Vasario 19 dieną Maskva ir Minskas pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl bendradarbiavimo Baltarusijos naftos produktų, skirtų eksportuoti į trečiąsias šalis per Rusijos jūrų uostus, gabenimo ir perkrovimo srityje. Dokumente numatyta, kad Baltarusijos įmonės 2021–2023 metais Rusijos uostuose perkraus daugiau kaip 9,8 mln. tonų krovinių.

Praėjusių metų rugpjūtį Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė apie galimą prekybos srautų persiorientavimą iš Baltijos uostų. Rugsėjį Rusijos ir Baltarusijos ministrų pirmininkų derybose buvo aptartas naftos srautų perkėlimas iš Lietuvos uostų į Rusijos uostus, tarp jų ir į Ust Lugą. Taip pat rugsėjį Aleksandras Novakas, tuometinis Rusijos Federacijos energetikos ministerijos vadovas, sakė, kad svarstoma galimybė perkelti naftos produktų srautus iš Baltijos uostų į šiaurės vakarų Rusijos uostus (Ust Lugą, Primorską, Vysocką, Sankt Peterburgą). 

Tegai:
Rusija, Baltarusija
Dar šia tema
Muitininkai vilkiku gabentame silkių krovinyje rado kontrabandinių rūkalų
Pralaimėjo ir liko viena: Lietuva panikuoja dėl Baltarusijos krovinių praradimo
Mirtina avarija Trakų rajone: "Audi" susidūrė su krovininiu automobiliu
Nord Stream-2

JAV imasi tolesnių veiksmų prieš "Nord Stream-2"

(atnaujinta 21:15 2021.03.05)
JAV Finansų departamentas įtraukė vamzdžių klojimo laivą "Fortuna" ir jo savininką į sankcijų sąrašą ir teigė, kad tai dar ne viskas

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. JAV Valstybės departamento atstovas Nedas Praisas (Ned Price) leido imtis tolesnių veiksmų prieš "Nord Stream-2" dujotiekį, pranešė RIA Novosti.

Jis priminė, kad JAV Finansų departamentas įtraukė vamzdžių klojimo laivą "Fortuna" ir jo savininką į sankcijų sąrašą, ir teigė, kad tai dar ne viskas. Jis paaiškino, kad kas 90 dienų Valstybės departamentas turi dalintis su Kongresu informacija apie tai, kokiai veiklai, susijusiai su "Nord Stream-2", yra taikomos sankcijos.

"Jei nustatysime, kad organizacija užsiima veikla, kuriai taikomos sankcijos, kaip parašyta įstatyme <...>, apie tai pranešime kitoje ataskaitoje", — sakė Praisas. Jis pripažino, kad kita tokia ataskaita bus pateikta gegužę.

Anksčiau senatoriai paragino JAV prezidentą Džo Baideną įvesti sankcijas įmonėms, dalyvaujančioms statant dujotiekį "Nord Stream-2". Savo laiške 40 respublikonų senatorių išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Baideno administracija niekada netaikė sankcijų laivams ir įmonėms, dalyvaujančioms tiesiant dujotiekį, o visa informacija apie juos yra vieša.

"Nord Stream-2" projektu numatoma nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendra galia yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — įsipareigojo iš viso finansuoti projektą 50 proc., t. y. iki 950 milijonų eurų.

"Wintershall Dea" paskelbė, kad baigė investicijas į "Nord Stream-2" statybą, iš viso projekto finansavimui skyrė 730 milijonų eurų. 2020 metais "OMV" ir "Shell" paskelbė visiškai įvykdę savo finansinius įsipareigojimus "Nord Stream-2", o Austrijos "OMV" nurodė, kad kaip paskolos dalį į projektą investavo 730 milijonų eurų. "Nord Stream 2 AG" prašymu visi "Nord Stream-2" projekto užsienio partneriai vienu metu skyrė finansavimą jo statybai.

Tegai:
sankcijos, JAV, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba