Nord Stream-2

Ekspertas paaiškino galimą JAV pozicijos pasikeitimą dėl "Nord Stream-2"

(atnaujinta 09:31 2021.02.03)
Jis tuo pačiu pridūrė, kad Ukrainos interesai derybose dėl dujotiekio iš tikrųjų mažai domina Jungines Amerikos Valstijas

VILNIUS, vasario 3 — Sputnik. Energetikos plėtros fondo direktorius Sergejus Pikinas interviu NSN paaiškino pranešimus apie JAV pozicijos pasikeitimą dėl Rusijos dujotiekio "Nord Stream-2" statybos.

"Naujasis JAV prezidentas Džo Baidenas nori susidraugauti su Vokietija ir Europa, todėl retorika keičiasi — reikia šiek tiek atsipalaiduoti. Tuo labiau aišku, kad projektas vis tiek bus įgyvendintas — paprasčiausiai per labai sudėtingą konstrukciją, arba bus bandoma tai padaryti kažkaip švelniau. Matyt, jie bando parduoti šią minkštesnę versiją kaip indulgenciją", — sakė jis.

Ukrainos interesai derybose dėl "Nord Stream-2" iš tikrųjų mažai domina Vašingtoną, sakė ekspertas.

"Apskritai dujų praleidimas per Ukrainą labiau reikalingas europiečiams nei amerikiečiams. <...> O amerikiečiai, priešingai, kuo vargingesnė Ukraina, tuo lengviau jai daryti įtaką. Aš nesu įsitikinęs, kad jie yra labai suinteresuoti palaikyti tranzitą per Ukrainą. Politiškai galbūt jie apie tai kalba, bet iš tikrųjų juos labiau domina silpna Ukraina, kad galėtų tai paveikti savo kariniais ir politiniais svertais", — aiškino jis.

Anksčiau laikraštis "Handelsblatt", remdamasis Vašingtono administracijos šaltiniu, rašė, kad JAV pirmą kartą pranešė apie savo pasirengimą pradėti derybas dėl sankcijų prieš "Nord Stream-2" nutraukimo. Tuo pat metu jie nori susitarti dėl galimybės laikinai nutraukti dujotiekį tuo atveju, jei būtų ribojamas Rusijos dujų tiekimas per Ukrainą. Be to, pasak laikraščio, Vašingtonas ragina pradėti naujas derybas dėl "mėlynojo kuro" tranzito per Ukrainą, siekiant pagerinti Kijevo sąlygas.

"Nord Stream-2"

"Nord Stream-2" numato dviejų vamzdyno linijų, kurių bendras pajėgumas sieks 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus, statybas nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos.

Jungtinės Valstijos aktyviai priešinasi projektui, norėdamos tiekti Europai savo suskystintas gamtines dujas, taip pat Ukraina ir daugelis kitų Europos šalių. 2019 metų gruodžio mėnesį Vašingtonas įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos "Allseas" buvo priversta nutraukti savo darbą projekte. Tuo tarpu Rusija ne kartą pabrėžė, kad dujotiekio statyba atitinka Europos vartotojų interesus ir siekia grynai ekonominių tikslų. 

Klojimas atsinaujino po metų, kai vamzdžių klojimo laivas "Fortuna" Vokietijos vandenyse paklojo 2,6 kilometro vamzdžius. Po to, pasak projekto vykdytojo, liko nebaigti apie 120 kilometrų Danijos vandenyse ir apie 28 kilometrai Vokietijos. Danijos valdžios institucijos susitarė dėl galimybės naudoti "Fortuna" nuo sausio 15 dienos, Vokietijos leidimas šiam laivui galioja iki gegužės pabaigos. 

Tačiau sausio mėnesį Vašingtonas išplėtė sankcijas dujotiekiui, įtraukdamas bandymų, tikrinimo ir sertifikavimo paslaugas teikiančias įmones, taip pat paslaugas ar įrenginius, skirtus atnaujinti vamzdžių klojimo laivus. Netrukus po to Norvegijos bendrovė "DNV GL" paskelbė, kad nutrauks visą veiklą, susijusią su dujotiekio tikrinimu, ir negalės to patvirtinti. Sausio 19 dieną JAV įvedė sankcijas laivui "Fortuna" ir jo savininkei bendrovei "KBT-Rus". Kremlius apgailestauja dėl neteisėtų apribojimų įvedimo. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sankcijas prieš dujotiekį pavadino reiderių ataka

Tegai:
Ukraina, Rusija, JAV, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (599)
Jūrų prekybos uostas Ust Luga

Baltarusija pradėjo pristatyti savo naftos produktus į Rusijos uostus

(atnaujinta 12:25 2021.03.06)
Planuojama, kad 2021–2023 metais Baltarusijos įmonės Rusijos uostuose perkraus daugiau kaip 9,8 mln. tonų krovinių

VILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Pirmosios Baltarusijos naftos produktų siuntos pristatomos į Rusijos uostus nuo kovo 5 dienos, praneša Rusijos transporto ministerija.

"Kovo 5 dieną į terminalą "Portenergo", jūrų uostą Ust-Lugą keliais traukiniais buvo išsiųsta daugiau nei 5000 tonų baltarusiško benzino", — ministerijos pranešimą cituoja RIA Novosti

Siuntėjas buvo AB "Mozyrio naftos produktų gamykla". Krovinys į "Portenergo" terminalą atvyks kovo 9 dieną.

Antroji siunta iš "Mozyrio NPG" įvyko kovo 6 dieną - buvo išsiųsta 3,6 tūkst. tonų mazuto partija. Krovinys bus perkrautas į Sankt Peterburgo jūrų uostą.

Vasario 19 dieną Maskva ir Minskas pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl bendradarbiavimo Baltarusijos naftos produktų, skirtų eksportuoti į trečiąsias šalis per Rusijos jūrų uostus, gabenimo ir perkrovimo srityje. Dokumente numatyta, kad Baltarusijos įmonės 2021–2023 metais Rusijos uostuose perkraus daugiau kaip 9,8 mln. tonų krovinių.

Praėjusių metų rugpjūtį Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė apie galimą prekybos srautų persiorientavimą iš Baltijos uostų. Rugsėjį Rusijos ir Baltarusijos ministrų pirmininkų derybose buvo aptartas naftos srautų perkėlimas iš Lietuvos uostų į Rusijos uostus, tarp jų ir į Ust Lugą. Taip pat rugsėjį Aleksandras Novakas, tuometinis Rusijos Federacijos energetikos ministerijos vadovas, sakė, kad svarstoma galimybė perkelti naftos produktų srautus iš Baltijos uostų į šiaurės vakarų Rusijos uostus (Ust Lugą, Primorską, Vysocką, Sankt Peterburgą). 

Tegai:
Rusija, Baltarusija
Dar šia tema
Muitininkai vilkiku gabentame silkių krovinyje rado kontrabandinių rūkalų
Pralaimėjo ir liko viena: Lietuva panikuoja dėl Baltarusijos krovinių praradimo
Mirtina avarija Trakų rajone: "Audi" susidūrė su krovininiu automobiliu
Nord Stream-2

JAV imasi tolesnių veiksmų prieš "Nord Stream-2"

(atnaujinta 21:15 2021.03.05)
JAV Finansų departamentas įtraukė vamzdžių klojimo laivą "Fortuna" ir jo savininką į sankcijų sąrašą ir teigė, kad tai dar ne viskas

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. JAV Valstybės departamento atstovas Nedas Praisas (Ned Price) leido imtis tolesnių veiksmų prieš "Nord Stream-2" dujotiekį, pranešė RIA Novosti.

Jis priminė, kad JAV Finansų departamentas įtraukė vamzdžių klojimo laivą "Fortuna" ir jo savininką į sankcijų sąrašą, ir teigė, kad tai dar ne viskas. Jis paaiškino, kad kas 90 dienų Valstybės departamentas turi dalintis su Kongresu informacija apie tai, kokiai veiklai, susijusiai su "Nord Stream-2", yra taikomos sankcijos.

"Jei nustatysime, kad organizacija užsiima veikla, kuriai taikomos sankcijos, kaip parašyta įstatyme <...>, apie tai pranešime kitoje ataskaitoje", — sakė Praisas. Jis pripažino, kad kita tokia ataskaita bus pateikta gegužę.

Anksčiau senatoriai paragino JAV prezidentą Džo Baideną įvesti sankcijas įmonėms, dalyvaujančioms statant dujotiekį "Nord Stream-2". Savo laiške 40 respublikonų senatorių išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Baideno administracija niekada netaikė sankcijų laivams ir įmonėms, dalyvaujančioms tiesiant dujotiekį, o visa informacija apie juos yra vieša.

"Nord Stream-2" projektu numatoma nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendra galia yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — įsipareigojo iš viso finansuoti projektą 50 proc., t. y. iki 950 milijonų eurų.

"Wintershall Dea" paskelbė, kad baigė investicijas į "Nord Stream-2" statybą, iš viso projekto finansavimui skyrė 730 milijonų eurų. 2020 metais "OMV" ir "Shell" paskelbė visiškai įvykdę savo finansinius įsipareigojimus "Nord Stream-2", o Austrijos "OMV" nurodė, kad kaip paskolos dalį į projektą investavo 730 milijonų eurų. "Nord Stream 2 AG" prašymu visi "Nord Stream-2" projekto užsienio partneriai vienu metu skyrė finansavimą jo statybai.

Tegai:
sankcijos, JAV, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (599)