Merkel ir Baidenas aptarė "Nord Stream-2"
(atnaujinta 11:20 2021.02.03)
Tuo tarpu Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Masas sakė, kad dujotiekio "Nord Stream-2" likimas bus sprendžiamas artimiausiomis savaitėmis ar mėnesiaisVILNIUS, vasario 3 — Sputnik. Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Jungtinių Valstijų prezidentas Džo Baidenas aptarė dujotiekio "Nord Stream-2" statybą. Pokalbio metu Amerika išdėstė savo poziciją, rašo laikraštis "Handelsblatt", remdamasis Amerikos valstybės tarnautoju, susijusiu su situacija.
Pažymima, kad Jungtinės Valstijos nori pamatyti paketo pobūdžio sprendimą iš Vokietijos. Baideno administracijos, kaip ir ankstesnės JAV vyriausybės, prioritetas tebėra silpninti europiečių priklausomybę nuo Rusijos gamtinių dujų ir įtraukti Ukrainą į Europos dujų infrastruktūrą.
Anksčiau Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Masas sakė, kad dujotiekio "Nord Stream-2" likimas bus sprendžiamas artimiausiomis savaitėmis ar mėnesiais. Jis neatmetė, kad projektas bus baigtas, ir pripažino, kad pasikeitus valdžiai Baltieji rūmai tapo atviresni dialogui.
Anksčiau "Gazprom" papasakojo apie galimą nesėkmę, tačiau, nepaisant to, barža "Fortuna" atnaujino statybas Danijos vandenyse.
"Nord Stream-2" numato dviejų vamzdyno linijų, kurių bendras pajėgumas sieks 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus, statybas nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos.
Jungtinės Valstijos aktyviai priešinasi projektui, norėdamos tiekti Europai savo suskystintas gamtines dujas, taip pat Ukraina ir daugelis kitų Europos šalių. 2019 metų gruodžio mėnesį Vašingtonas įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos "Allseas" buvo priversta nutraukti savo darbą projekte. Tuo tarpu Rusija ne kartą pabrėžė, kad dujotiekio statyba atitinka Europos vartotojų interesus ir siekia grynai ekonominių tikslų.
Klojimas atsinaujino po metų, kai vamzdžių klojimo laivas "Fortuna" Vokietijos vandenyse paklojo 2,6 kilometro vamzdžius. Po to, pasak projekto vykdytojo, liko nebaigti apie 120 kilometrų Danijos vandenyse ir apie 28 kilometrai Vokietijos. Danijos valdžios institucijos susitarė dėl galimybės naudoti "Fortuna" nuo sausio 15 dienos, Vokietijos leidimas šiam laivui galioja iki gegužės pabaigos.
Tačiau sausio mėnesį Vašingtonas išplėtė sankcijas dujotiekiui, įtraukdamas bandymų, tikrinimo ir sertifikavimo paslaugas teikiančias įmones, taip pat paslaugas ar įrenginius, skirtus atnaujinti vamzdžių klojimo laivus. Netrukus po to Norvegijos bendrovė "DNV GL" paskelbė, kad nutrauks visą veiklą, susijusią su dujotiekio tikrinimu, ir negalės to patvirtinti. Sausio 19 dieną JAV įvedė sankcijas laivui "Fortuna" ir jo savininkei bendrovei "KBT-Rus". Kremlius apgailestauja dėl neteisėtų apribojimų įvedimo. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sankcijas prieš dujotiekį pavadino reiderių ataka.
Tegai:
Pernai vidutinis mėnesinis atlyginimas augo visose Lietuvos apskrityse
(atnaujinta 07:58 2021.03.07)
Statistikos departamento duomenimis, 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp regionų buvo 269 eurai, didžiausią darbo užmokestį gavo Vilniaus apskrities darbuotojaiVILNIUS, kovo 7 — Sputnik. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus padidėjo visose šalies apskrityse, labiausiai – 17,4 proc. – Tauragės apskrityje, praneša Statistikos departamentas.
Kitose apskrityse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus (2020 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2019 m. ketvirtuoju ketvirčiu) augo nuo 10,2 iki 15,9 proc.
Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sparčiau augo Vidurio ir vakarų Lietuvos regione (13,2 proc.), Sostinės regione padidėjo 11 proc.
Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per metus augo visose apskrityse – nuo 11,4 iki 17,9 proc.
Darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo nuo 2020 m. sausio 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga, valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir kitos priežastys.
Atlyginimų augimas praeitą ketvirtį
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, be individualiųjų įmonių, 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį Vilniaus regione buvo 1 674,7 euro ir, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 4,4 proc.
Vidurio ir vakarų Lietuvos regione bruto darbo užmokestis buvo 1 405,9 euro ir per ketvirtį išaugo 5 proc. Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp šių regionų pernai ketvirtąjį ketvirtį sudarė 268,8 euro ir beveik nepakito.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje per ketvirtį padidėjo visose apskrityse – nuo 3,6 proc. Telšių ir Utenos iki 6,4 proc. Kauno.
Didžiausią – 1 674,7 euro – bruto darbo užmokestį gavo Vilniaus apskrities įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Mažiausiai – 1 225,4 euro – uždirbo Tauragės apskrities darbuotojai.
Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per ketvirtį išaugo visose apskrityse (nuo 3,2 iki 5,7 proc.).
Darbo užmokesčio padidėjimui įtakos turėjo padidintas darbo užmokestis darželių auklėtojams, priešmokyklinio ugdymo pedagogams, profesinio mokymo mokytojams bei dėstytojams, mokslo darbuotojams taip pat išmokėtos didesnės vienkartinės premijos, priedai ir piniginės išmokos, sezoniniai svyravimai ir kitos priežastys.
Paaiškėjo, kas turėjo įtakos Lietuvos BVP kritimui
(atnaujinta 15:51 2021.03.07)
Prekių ir paslaugų eksportas ir importas 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį pasikeitė nežymiai, pranešė Statistikos departamentasVILNIUS, vasario 7 — Sputnik. Praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 12,8 mlrd. eurų. Apie tai pranešė Statistikos departamentas.
Palyginti su trečiuoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką buvo neigiamas ir sudarė –0,2 proc.
Ketvirtąjį metų ketvirtį pagal gamybos metodą didžiausią neigiamą įtaką BVP pokyčiui turėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų; meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo bei kitos aptarnavimo veiklos įmonių rezultatai.
Šiuo laikotarpiu namų ūkių galutinio vartojimo išlaidos padidėjo 0,4 proc., valdžios sektoriaus galutinio vartojimo išlaidos sumažėjo 0,3 proc. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas padidėjo 10,6 proc. Prekių ir paslaugų eksportas bei importas padidėjo atitinkamai 0,5 proc. ir 2,3 proc.
Anksčiau Europos Komisija prognozavo, kad 2021 m. žiemą Lietuvos ekonomika augs 2,2 proc., o 2022 m. — 3,1 proc.
"Maxima" parduotuvės Lietuvoje pereina į pavasarinį darbo laiką
(atnaujinta 18:42 2021.03.07)
Prekybos tinklas pastebėjo, kad prasidėjus pavasariui klientai dažniau apsiperka vakare, ir pakeitė parduotuvių darbo laikąVILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Lietuvoje nuo kovo 8 dienos ilginamas kai kurių "Maxima" parduotuvių darbo laikas, praneša prekybos tinklo spaudos tarnyba.
"Maximos" komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pažymėjo, kad darbo grafikas koreguojamas atsižvelgiant į pirkėjų poreikius, kad šviesėjant pavasario vakarams žmonės patogiai ir neskubėdami galėtų apsipirkti vėlesnėmis valandomis, kai pirkėjų srautai sumažėja.
Visą parą prieš karantiną Vilniuje ir Kaune veikusios "Maxima" parduotuvės darbo naktimis neatnaujins, tačiau dirbs iki vidurnakčio.
Nuo kovo 8 dienos Kaune esanti "Maxima XX" parduotuvė (Jonavos g. 60) dirbs nuo 8:00 iki 24:00. Tai bus ilgiausiai Kaune dirbanti "Maxima" parduotuvė.
"Maxima" parduotuvės, kurių darbo laikas pasikeitė:
- Aukštadvaris — Vilniaus g. 15 — nuo 8:00 iki 21:00
- Ignalina — Laisves pr. 63 — nuo 07:00 iki 21:00
- Jurbarkas — Dariaus ir Gireno g. 66 — nuo 8:00 iki 21:00
- Kaunas — Jonavos g. 60 — nuo 8:00 iki 00:00
- Kupiškis — Vytauto g. 3 — nuo 07:00 iki 20:00
- Marijampolė — Bažnyčios g. 38 — nuo 8:00 iki 22:00
- Molėtai — Amatų g. 3 — nuo 8:00 iki 21:00
- Priekulė — Žirgų g. 41 — nuo 8:00 iki 22:00
- Šilutė — Šojaus g. 2 — nuo 8:00 iki 21:00
- Ukmergė — Anykščių g. 6-1 — nuo 07:00 iki 21:00
- Vilnius — Beržų g. 2E — nuo 8:00 iki 22:00
- Vilnius — Lakūnų g. 24A-2 — nuo 9:00 iki 21:00
- Zarasai — Savanorių g. 18 — nuo 07:00 iki 21:00.
Susipažinti su "Maxima" parduotuvių darbo laikais galima tinklo tinklalapyje "Parduotuvių adresai ir darbo laikas".
Prekybos tinklas taip pat priminė, kad šv. Velykų sekmadienį, balandžio 4 d., parduotuvės nedirbs.
Anksčiau ekonomistai pažymėjo, kad pasikeitus apsipirkimo įpročiams, susijusiems su koronaviruso pandemija, parduotuvių tinklas "Maxima" gali išlaikyti savo dalį rinkoje 2021 metais dėl sumažėjusio pelningumo.
Tegai: