Astravo AE

Paaiškėjo, kiek elektros energijos Baltarusijos AE patenka į Lietuvą

(atnaujinta 15:00 2021.02.03)
Kasčiūnas mano, kad Lietuvoje yra įmonių, kurios yra suinteresuotos užsidirbti pinigų perkant energiją iš elektrinės. Pasak jo, jos bandys sulėtinti arba sustabdyti išėjimo iš BRELL įgyvendinimą

VILNIUS, vasario 3 — Sputnik. Apie 12 procentų visos Lietuvos sunaudojamos elektros energijos pagaminama Astravo AE, pareiškė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Pasak jo, pinigine išraiška tai siekia 11 milijonų eurų per mėnesį. Kasčiūnas mano, kad būtina paspartinti pasitraukimo iš BRELL (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija) įgyvendinimą.

Pasak jo, būtina kuo labiau paspartinti šio projekto įgyvendinimą, tačiau yra įmonių, norinčių užsidirbti pinigų iš tokių schemų (energijos pirkimo iš Astravo AE). Jo teigimu, jos padarys viską, kad sinchronizavimas būtų lėtesnis arba apskritai sustotų.

Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas jai dėl "nesaugumo", nepaisant to, kad objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Ilgą laiką Lietuva nesugebėjo įtikinti kaimyninių Baltijos šalių atsisakyti elektros energijos iš Astravo AE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei Astravo AE pradės veikti, tačiau tuo tarpu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.

Anksčiau Baltarusijos energetikos ministerija pareiškė, kad vietoj produktyvaus dialogo Lietuva ir toliau šaukia apie "Astravo AE grėsmę Europai" ir sąmoningai tarptautinėse platformose propaguoja prieš Baltarusiją nukreiptą retoriką.

Lietuvos pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atsijungti nuo BRELL ir sinchronizuotis su Europos elektros sistema per Lenkiją, per jau pastatytą jūrinę jungtį "LitPol Link" ir "Harmony Link". Tai planuojama įvykti iki 2025 metų.

Lietuvos siekis pasitraukti iš BRELL paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo energijos žiedo procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus tiek išteklių, tiek finansiniu požiūriu, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, nes neišvengiamai kils tarifai.

Tuo tarpu Maskva mano, kad net ir Baltijos šalims palikus BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Tegai:
Astravo AE, BRELL, Lietuva, Laurynas Kasčiūnas
Dar šia tema
Lietuva gavo patikinimą, kad elektra iš BelAE nepateks į ES rinką
Lietuva įsižeidė dėl Ukrainos "išdavystės", susijusios su BelAE
Prašoma įvertinti su BelAE susijusios Kinijos įmonės dalyvavimą Lietuvos projektuose
Lietuva pateikė Europos Parlamentui peticiją dėl BelAE
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Pernai vidutinis mėnesinis atlyginimas augo visose Lietuvos apskrityse

(atnaujinta 07:58 2021.03.07)
Statistikos departamento duomenimis, 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp regionų buvo 269 eurai, didžiausią darbo užmokestį gavo Vilniaus apskrities darbuotojai

VILNIUS, kovo 7 — Sputnik. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus  padidėjo visose šalies apskrityse, labiausiai – 17,4 proc. – Tauragės apskrityje, praneša Statistikos departamentas.

Kitose apskrityse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus (2020 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2019 m. ketvirtuoju ketvirčiu) augo nuo 10,2 iki 15,9 proc.

Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sparčiau augo Vidurio ir vakarų Lietuvos regione (13,2 proc.), Sostinės regione padidėjo 11 proc.

Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per metus augo visose apskrityse – nuo 11,4 iki 17,9 proc.

Darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo nuo 2020 m. sausio 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga, valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir kitos priežastys.

Atlyginimų augimas praeitą ketvirtį

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, be individualiųjų įmonių, 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį Vilniaus regione buvo 1 674,7 euro ir, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 4,4 proc.

Vidurio ir vakarų Lietuvos regione bruto darbo užmokestis buvo 1 405,9 euro ir per ketvirtį išaugo 5 proc. Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp šių regionų pernai ketvirtąjį ketvirtį sudarė 268,8 euro ir beveik nepakito.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje per ketvirtį padidėjo visose apskrityse – nuo 3,6 proc. Telšių ir Utenos iki 6,4 proc. Kauno.

Didžiausią – 1 674,7 euro – bruto darbo užmokestį gavo Vilniaus apskrities įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Mažiausiai – 1 225,4 euro – uždirbo Tauragės apskrities darbuotojai.

Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per ketvirtį išaugo visose apskrityse (nuo 3,2 iki 5,7 proc.).

Darbo užmokesčio padidėjimui įtakos turėjo padidintas darbo užmokestis darželių auklėtojams, priešmokyklinio ugdymo pedagogams, profesinio mokymo mokytojams bei dėstytojams, mokslo darbuotojams taip pat išmokėtos didesnės vienkartinės premijos, priedai ir piniginės išmokos, sezoniniai svyravimai ir kitos priežastys.

Tegai:
vidutinis atlyginimas, atlyginimas, Lietuva
Dar šia tema
"Achema" pakomentavo gandus apie streiką gamykloje Lietuvoje
Lietuvoje bus įsteigta pirmoji pasaulinio lygio mokslinė laboratorija
Vilnius

Paaiškėjo, kas turėjo įtakos Lietuvos BVP kritimui

(atnaujinta 15:51 2021.03.07)
Prekių ir paslaugų eksportas ir importas 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį pasikeitė nežymiai, pranešė Statistikos departamentas

VILNIUS, vasario 7 — Sputnik. Praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 12,8 mlrd. eurų. Apie tai pranešė Statistikos departamentas.

Palyginti su trečiuoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką buvo neigiamas ir sudarė –0,2 proc.

Ketvirtąjį metų ketvirtį pagal gamybos metodą didžiausią neigiamą įtaką BVP pokyčiui turėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų; meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo bei kitos aptarnavimo veiklos įmonių rezultatai.

Šiuo laikotarpiu namų ūkių galutinio vartojimo išlaidos padidėjo 0,4 proc., valdžios sektoriaus galutinio vartojimo išlaidos sumažėjo 0,3 proc. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas padidėjo 10,6 proc. Prekių ir paslaugų eksportas bei importas padidėjo atitinkamai 0,5 proc. ir 2,3 proc.

Anksčiau Europos Komisija prognozavo, kad 2021 m. žiemą Lietuvos ekonomika augs 2,2 proc., o 2022 m. — 3,1 proc.

Tegai:
BVP, Lietuva
Dar šia tema
Su Lietuva nejuokavo: į Rusiją perkrovimui pristatyta Baltarusijos benzino partija
Ekonomistas papasakojo, kaip krito privačių įmonių investicijos Lietuvoje
Kauno hidroelektrinė didina elektros energijos gamybą
Šnipinėjimas

Rusijos žvalgas pasakė apie su diplomatais dirbusio šnipo pagavimą

(atnaujinta 18:50 2021.03.07)
Žvalgybos pareigūnas pabrėžė, kad Rusijoje vidutiniškai per metus atskleidžiama viena su šnipinėjimu susijusi byla

VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Rusijos žvalgybos pareigūnas, FSB Maskvos valdybos veteranų tarybos narys Valerijus Bodriašovas pokalbio su "Večerniaja Moskva" pasakojo apie šnipo, įtariamą ryšiu su užsienio diplomatais, pagavimą.

"Pusantrų metų tyrinėjome jį. Nustatėme jo ryšius, stebėjome jo judėjimą, kaip jis keliavo iš miesto į miestą po mūsų šalį, įsigijo slaptus daiktus ir informaciją. Kaip rezultatas jis buvo sugautas ryšiuose su kai kuriais diplomatais, įskaitant vienos ambasados ​​karinį atašė", — pasakė jis.

Pasak Bodriašovo, šnipas iš ambasados ​​darbuotojų pirko vertingą informaciją. Žvalgybos pareigūnas pažymėjo, kad duomenis apie tesės pažeidimus jis gavo iš nuosavo šaltinio ir jie reikalavo patikrinimo. Kada būtent įvyko šis epizodas, žvalgybos pareigūnas nenurodė.

Veteranas pabrėžė, kad Rusijoje vidutiniškai per metus atskleidžiama viena su šnipinėjimu susijusi byla. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad specialiosios tarnybos dažniau užkerta kelią teroristų veiklai.

Tegai:
šnipinėjimas, žvalgyba, Rusija