Skultės uostas

Eksministras: Rusija bet kada gali privesti prie bankroto Latvijos SGD terminalą

(atnaujinta 14:26 2021.02.05)
Pasak buvusio Latvijos ekonomikos ministro Ralfo Nemiro, žmonės, bandantys reklamuoti šį projektą, domisi tik Latvijos mokesčių mokėtojų pinigais

VILNIUS, vasario 4 — Sputnik. Latvijos Saeimos nacionalinės ekonomikos komisijos vadovas, buvęs ekonomikos ministras Ralfas Nemiras (Ralfs Nemiro) sakė, kad suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas Skultėje gali egzistuoti tik gavus finansinę valstybės paramą. Apie tai jis pasakojo interviu laikraščiui "Otkrytyj gorod".

Pasak jo, nėra kito būdo konkuruoti su dujomis, kurios eina per vamzdį iš Rusijos.

"Kaina niekada nebus konkurencinga. Be to, Rusija bet kuriuo metu gali sumažinti savo dujų kainą, kad sugadintų tokį terminalą. Tai reiškia, kad tuos žmones, kurie bando skatinti šį projektą, domina tik pinigai iš Latvijos gyventojų kišenės, jie, tiesą sakant, kuria OIK-2. Visiškai! Kadangi dabar permokame už elektrą, taip ir nuolat permokėsime už dujas", — sakė jis.

Jis pažymėjo, kad rusiškos dujos į terminalą vis tiek bus tiekiamos iš Sankt Peterburgo, todėl apie jokią "nepriklausomybę" negali būti nė kalbos.

"Tai bus tos pačios rusiškos dujos, kurios atkeliaus į terminalą Skultėje ir kurias subsidijuos valstybė, tai yra, mūsų šalies gyventojai", — sakė politikas.

Eksministras pabrėžė, kad palaikys terminalo statybą tik tuo atveju, jei projektas bus paremtas rinkos principais.

Skultės SGD terminalo statybos idėją įgyvendina akcinė bendrovė "Skultės SGD terminalas". Dabar 83 procentus bendrovės akcijų valdo "Nacionālā gāzes termināļa biedrība", o dar 17 procentų — amerikiečių verslininkas Piteris Aloizas Ragaušas (Pīters Aloizs Ragaušs).

Užpernai buvo kelios viešos diskusijos apie Skultės SGD terminalo statybą. Vietos gyventojai pareiškė itin neigiamą nuomonę dėl jo statybos.

Pernai balandį Saulkrastų srities taryba atsiėmė 2016 metų sprendimą paremti projektą.

Ekspertai pažymėjo, kad Skultės SGD terminalas galėtų konkuruoti su Klaipėdos terminalu Lietuvoje. Latvijos Seimo deputatas Armandas Krauzė (Armands Krauze) savo ruožtu pažymėjo, kad planuojamas terminalas Skultėje neturi strateginės reikšmės, nes respublika gali priimti dujas iš Rusijos ir Norvegijos, taip pat iš Klaipėdos SGD terminalo. Jo nuomone, Latvijos politikai projektą propaguoja tik tam, kad gautų pinigų iš verslininko.

Tegai:
Baltijos šalys, SGD terminalas, SGD, Rusija
Turgus Vilniuje

Turgaus prekeiviai Lietuvoje gaus 300 eurų kompensaciją

(atnaujinta 18:39 2021.03.03)
Pažymima, jog vienas prekiautojas galės gauti vieną kompensaciją nepriklausomai nuo turimų prekyviečių skaičiaus

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Nuo pirmadienio, kovo 8 dienos, turgavietės prekiautojai galės teikti paraiškas gauti vienkartinę 300 eurų pagalbą, praneša Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtą turgavietės mokesčio kompensavimo tvarką, pagal kurią turgavietės prekiautojai galės gauti šias kompensacijas, patvirtino Vyriausybė.

Turgaviečių prekiautojai iki šių metų birželio 1 dienos Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sistemoje "Mano VMI" turės užpildyti paraišką gauti kompensaciją. Tinkamų finansuoti turgavietės prekiautojų sąrašą sudarys VMI, o galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo priims Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Prieš skiriant paramą bus tikrinama, ar turgaus prekiautojai nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki gruodžio 16 d. buvo įgiję verslo liudijimą arba įregistravę individualią veiklą ir yra pateikę metinę pajamų deklaraciją už 2019 metus ir ar jie atitinka kitus nustatytus reikalavimus.

Vienas prekiautojas galės gauti vieną kompensaciją nepriklausomai nuo turimų prekyviečių skaičiaus.

Anot pranešimo, priemonei įgyvendinti skirta 2 mln. eurų — jų pakaks 6,67 tūkst. prekybininkų paremti. Kompensacijos dydis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad viena turgavietės prekybos vieta mėnesiui vidutiniškai kainuoja 155 eurus.

Tegai:
koronavirusas, kompensacija, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Kauno hidroelektrinė

Kauno hidroelektrinė didina elektros energijos gamybą

(atnaujinta 13:04 2021.03.03)
Prasidėjus pavasariui, žymiai padidėjo vandens prietaka į Kauno marias, dėl ko Kauno HE dirba išnaudodama visus 4 hidroagregatus

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Padidėjus vandens lygiui Nemune, Kauno hidroelektrinė didina elektros energijos gamybą, praneša bendrovė "Ignitis gamyba".

Prasidėjus pavasariui, žymiai padidėjo vandens prietaka į Kauno marias. Jeigu vandens lygis Kauno mariose toliau kils, tai turės įtakos ir Nemuno vandens lygiui žemiau Kauno hidroelektrinės užtvankos. 

Atsižvelgiant į pritekamo vandens kiekį, šiuo metu jau dienos metu Kauno HE dirba išnaudodama visus 4 hidroagregatus, o marių vandens lygis palaikomas apie 10–20 cm žemiau nei normali patvanka. Vis dėlto jei Nemunas į Kauno marias vandens atplukdytų dar daugiau, elektrinė daugiau gamintų ir nakties metu tam, kad vandens lygis Kauno mariose būtų išlaikytas tvenkinio naudojimo taisyklėse numatytose ribose.

"Ignitis gamyba" primena, kad Kauno marios nebuvo suprojektuotos sukaupti potvynio debitą, todėl hidroelektrinė neturi galimybės mariose kaupti ar išleisti per daug vandens. Kad išlaikytų tinkamą Kauno marių lygį, per parą Kauno HE per turbinas turi praleisti  maždaug tiek pat vandens, kiek ir priteka į Kauno marias.

Trečiadienio ryto duomenimis, Nemuno debitas ties Kauno HE buvo 320 m3/s. Nemuno debitui viršijus 600 m3/s, situacija būtų suvaldyta atidarius Kauno HE pralaidas ir nuleidus vandens perteklių iš Kauno marių.

Pastarąjį kartą Kauno HE pralaidas teko atidaryti 2013 metų pavasarinio potvynio metu. Pagal prognozuojamą Nemuno debitą, šį pavasarį pralaidų atidarymas taip pat mažai tikėtinas.

Tegai:
Kauno marios
Dar šia tema
Rusijoje prasidėjo vakcinos nuo koronaviruso masinė gamyba
Kauno prekybos centre rastas į sprogmenį panašus daiktas
Vasarą elektros gamyba Lietuvoje išaugo 64 %
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

Klaipėdietis pasiskundė dėl Klaipėdos uosto veiklos

Į Uosto direkciją kreipęsis gyventojas nurodė, kad ant namų langų pastebimos geležies rūdos dulkės, o vasario pabaigoje keletą naktų buvo fiksuotas triukšmas

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Lietuvos gyventojai skundžiasi problemomis, susijusiomis su Klaipėdos uosto veikla.

Kaip praneša Klaipėdos uosto spaudos tarnyba, į administraciją kreipėsi gyventojas, kuris nurodė, kad ant namų langų pastebimos geležies rūdos dulkės, o vasario pabaigoje keletą naktų buvo fiksuotas triukšmas.

Reaguodama į gautą gyventojo skundą dėl taršos, uosto direkcija sukvietė į nuotolinį pasitarimą atsakingas aplinkosaugos, NVSC institucijas, uosto krovos įmonės, gyventojų atstovus. Anot Uosto direkcijos vadovų, pasikartojanti taršos problema turi būti suvaldyta.

"Gyventojai skundžiasi – yra problema, kuri siejama su uosto veikla. Todėl, Uosto direkcijos nuomone, tai yra visų institucijų, atsakingų už visuomenės sveikatą, aplinkosaugą, taip pat ir uosto įmonių pareiga šią problemą spręsti. Kituose panašiuose uostuose taip pat yra kraunami tokie kroviniai, bet situacija yra suvaldoma. Todėl taršos sprendimo būdai pagal esamus reikalavimus ir normas turi būti atrasti ir Klaipėdoje“, – teigė Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.

Uosto direkcija raštu kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamentą, Aplinkos apsaugos agentūrą, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą, prašydama skubiai paimti mėginius ir nustatyti, ar tarša susijusi su uosto veikla.

Tegai:
Klaipėda
Dar šia tema
Klaipėdos policija atsakė į pranešimus apie prieigos prie jūros ribojimus
Dar šiemet visuomenei planuojama atverti Klaipėdos švyturį
JAV kompanija rengs pietinės Klaipėdos uosto dalies plėtros projektinius pasiūlymus