Nord Stream-2 statyba

ES negali užkirsti kelio "Nord Stream-2" statybai, pareiškė EK

Tuo tarpu Europos Komisija siekia užtikrinti, kad šis dujotiekis, jei jis bus pastatytas, veiktų pagal pagrindinius Europos energetikos teisės aktų principus

VILNIUS, vasario 5 — Sputnik. "Nord Stream-2" projektą įgyvendina privačių įmonių grupė, ir Europos Sąjunga negali sutrukdyti joms tiesti dujotiekio, jei Vokietija tam pritaria, RIA Novosti pasakė Europos Komisijos (EK) atstovas Peteris Stano, komentuodamas kai kuriuos pareiškimus apie tai, kad ES reakciją į tinklaraštininko Aleksejaus Navalno situaciją galima susieti su "Nord Stream-2".

"Nord Stream-2" yra privačių įmonių grupės projektas, ir mes negalime sutrukdyti įmonėms jo statyti, jei tam pritaria Vokietijos vyriausybė. Jei šios įmonės užbaigs dujotiekio statybą, jos turėtų žinoti, kad reikės veikti (dujotiekis turės veikti — Sputnik) pagal Europos Sąjungos teisės aktus. Tai yra maksimumas, ką galime padaryti Europos Sąjungos lygiu", — pasakė Stano.

Jis taip pat priminė, kad Europos Komisija siekia užtikrinti, jog šis dujotiekis, jei jis bus pastatytas, veiktų pagal pagrindinius Europos energetikos teisės aktų principus.

Čekijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Tomašas Petršičekas (Tomáš Petříček) po teismo sprendimo dėl realaus Navalno įkalinimo termino antradienį pareiškė, kad ES turėtų grįžti prie sankcijų Rusijai temos. Panašų pareiškimą padarė ir Lenkijos prezidento kanceliarijos vadovas, kuris pažymėjo, kad pirmiausia turi būti kalbama apie "Nord Stream-2". Tuo pat metu Austrijos užsienio reikalų ministerija pasisako prieš ES sankcijų Rusijai dėl Navalno susiejimą su "Nord Stream-2".

Panašų pareiškimą paskelbė ir Vokietija. Oficialus šalies ministrų kabineto atstovas pareiškė, kad šalies vyriausybės pozicija "Nord Stream-2" atžvilgiu išlieka nepakitusi. Anksčiau Vokietija ne kartą pareiškė, kad mano, kad projektas yra komercinis, o ne politinis, todėl turi būti baigtas.

"Nord Stream-2" numato dviejų vamzdyno linijų, kurių bendras pajėgumas sieks 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus, statybas nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Šiam projektui aktyviai priešinasi Jungtinės Valstijos, norėdamos tiekti Europai savo suskystintas gamtines dujas, taip pat Ukraina ir daugelis kitų Europos šalių.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Europos Komisija (EK), Nord Stream-2 statyba, Nord Stream-2, ES
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (599)
Dar šia tema
Ekspertas paaiškino galimą JAV pozicijos pasikeitimą dėl "Nord Stream-2"
Merkel ir Baidenas aptarė "Nord Stream-2"
"OMV" vadovas "sukryžiavęs pirštus" laukia "Nord Stream-2" užbaigimo
Lenkijos ekspertas įvertino galimybes sustabdyti "Nord Stream-2" tiesimą
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Pernai vidutinis mėnesinis atlyginimas augo visose Lietuvos apskrityse

(atnaujinta 07:58 2021.03.07)
Statistikos departamento duomenimis, 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp regionų buvo 269 eurai, didžiausią darbo užmokestį gavo Vilniaus apskrities darbuotojai

VILNIUS, kovo 7 — Sputnik. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus  padidėjo visose šalies apskrityse, labiausiai – 17,4 proc. – Tauragės apskrityje, praneša Statistikos departamentas.

Kitose apskrityse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus (2020 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2019 m. ketvirtuoju ketvirčiu) augo nuo 10,2 iki 15,9 proc.

Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sparčiau augo Vidurio ir vakarų Lietuvos regione (13,2 proc.), Sostinės regione padidėjo 11 proc.

Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per metus augo visose apskrityse – nuo 11,4 iki 17,9 proc.

Darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo nuo 2020 m. sausio 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga, valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir kitos priežastys.

Atlyginimų augimas praeitą ketvirtį

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, be individualiųjų įmonių, 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį Vilniaus regione buvo 1 674,7 euro ir, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 4,4 proc.

Vidurio ir vakarų Lietuvos regione bruto darbo užmokestis buvo 1 405,9 euro ir per ketvirtį išaugo 5 proc. Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp šių regionų pernai ketvirtąjį ketvirtį sudarė 268,8 euro ir beveik nepakito.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje per ketvirtį padidėjo visose apskrityse – nuo 3,6 proc. Telšių ir Utenos iki 6,4 proc. Kauno.

Didžiausią – 1 674,7 euro – bruto darbo užmokestį gavo Vilniaus apskrities įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Mažiausiai – 1 225,4 euro – uždirbo Tauragės apskrities darbuotojai.

Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per ketvirtį išaugo visose apskrityse (nuo 3,2 iki 5,7 proc.).

Darbo užmokesčio padidėjimui įtakos turėjo padidintas darbo užmokestis darželių auklėtojams, priešmokyklinio ugdymo pedagogams, profesinio mokymo mokytojams bei dėstytojams, mokslo darbuotojams taip pat išmokėtos didesnės vienkartinės premijos, priedai ir piniginės išmokos, sezoniniai svyravimai ir kitos priežastys.

Tegai:
vidutinis atlyginimas, atlyginimas, Lietuva
Dar šia tema
"Achema" pakomentavo gandus apie streiką gamykloje Lietuvoje
Lietuvoje bus įsteigta pirmoji pasaulinio lygio mokslinė laboratorija
Vilnius

Paaiškėjo, kas turėjo įtakos Lietuvos BVP kritimui

(atnaujinta 15:51 2021.03.07)
Prekių ir paslaugų eksportas ir importas 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį pasikeitė nežymiai, pranešė Statistikos departamentas

VILNIUS, vasario 7 — Sputnik. Praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 12,8 mlrd. eurų. Apie tai pranešė Statistikos departamentas.

Palyginti su trečiuoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką buvo neigiamas ir sudarė –0,2 proc.

Ketvirtąjį metų ketvirtį pagal gamybos metodą didžiausią neigiamą įtaką BVP pokyčiui turėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų; meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo bei kitos aptarnavimo veiklos įmonių rezultatai.

Šiuo laikotarpiu namų ūkių galutinio vartojimo išlaidos padidėjo 0,4 proc., valdžios sektoriaus galutinio vartojimo išlaidos sumažėjo 0,3 proc. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas padidėjo 10,6 proc. Prekių ir paslaugų eksportas bei importas padidėjo atitinkamai 0,5 proc. ir 2,3 proc.

Anksčiau Europos Komisija prognozavo, kad 2021 m. žiemą Lietuvos ekonomika augs 2,2 proc., o 2022 m. — 3,1 proc.

Tegai:
BVP, Lietuva
Dar šia tema
Su Lietuva nejuokavo: į Rusiją perkrovimui pristatyta Baltarusijos benzino partija
Ekonomistas papasakojo, kaip krito privačių įmonių investicijos Lietuvoje
Kauno hidroelektrinė didina elektros energijos gamybą
Prekybos centras Maxima

"Maxima" parduotuvės Lietuvoje pereina į pavasarinį darbo laiką

(atnaujinta 18:42 2021.03.07)
Prekybos tinklas pastebėjo, kad prasidėjus pavasariui klientai dažniau apsiperka vakare, ir pakeitė parduotuvių darbo laiką

VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Lietuvoje nuo kovo 8 dienos ilginamas kai kurių "Maxima" parduotuvių darbo laikas, praneša prekybos tinklo spaudos tarnyba.

prekybos centre Vilniuje
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Maximos" komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pažymėjo, kad darbo grafikas koreguojamas atsižvelgiant į pirkėjų poreikius, kad šviesėjant pavasario vakarams žmonės patogiai ir neskubėdami galėtų apsipirkti vėlesnėmis valandomis, kai pirkėjų srautai sumažėja.

Visą parą prieš karantiną Vilniuje ir Kaune veikusios "Maxima" parduotuvės darbo naktimis neatnaujins, tačiau dirbs iki vidurnakčio. 

Nuo kovo 8 dienos Kaune esanti "Maxima XX" parduotuvė (Jonavos g. 60) dirbs nuo 8:00 iki 24:00. Tai bus ilgiausiai Kaune dirbanti "Maxima" parduotuvė. 

"Maxima" parduotuvės, kurių darbo laikas pasikeitė:

  • Aukštadvaris — Vilniaus g. 15 — nuo 8:00 iki 21:00
  • Ignalina — Laisves pr. 63 — nuo 07:00 iki 21:00
  • Jurbarkas — Dariaus ir Gireno g. 66 — nuo 8:00 iki 21:00
  • Kaunas — Jonavos g. 60 — nuo 8:00 iki 00:00
  • Kupiškis — Vytauto g. 3 — nuo 07:00 iki 20:00
  • Marijampolė — Bažnyčios  g. 38 — nuo 8:00 iki 22:00
  • Molėtai — Amatų g. 3 — nuo 8:00 iki 21:00
  • Priekulė — Žirgų g. 41 — nuo 8:00 iki 22:00
  • Šilutė — Šojaus g. 2 — nuo 8:00 iki 21:00
  • Ukmergė — Anykščių g. 6-1 — nuo 07:00 iki 21:00
  • Vilnius — Beržų g. 2E — nuo 8:00 iki 22:00
  • Vilnius — Lakūnų g. 24A-2 — nuo 9:00 iki 21:00
  • Zarasai — Savanorių g. 18 — nuo 07:00 iki 21:00.

Susipažinti su "Maxima" parduotuvių darbo laikais galima tinklo tinklalapyje "Parduotuvių adresai ir darbo laikas".

Prekybos tinklas taip pat priminė, kad šv. Velykų sekmadienį, balandžio 4 d., parduotuvės nedirbs.

Anksčiau ekonomistai pažymėjo, kad pasikeitus apsipirkimo įpročiams, susijusiems su koronaviruso pandemija, parduotuvių tinklas "Maxima" gali išlaikyti savo dalį rinkoje 2021 metais dėl sumažėjusio pelningumo.

Tegai:
Lietuva, Maxima LT