Žiema Liuksemburge

Eurostatas palygino minimalius europiečių atlyginimus: didžiausi Liuksemburge

(atnaujinta 20:48 2021.02.05)
Minimalus mėnesinis atlyginimas buvo mažesnis nei 700 eurų daugiausia Rytų Europoje ir didesnis nei 1 500 eurų šiaurės vakarų Europoje

VILNIUS, vasario 5 — Sputnik. Lietuvoje minimalus darbo užmokestis sudaro 642 eurus ir siekia 50 proc. vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, praneša Eurostatas.

Šių metų sausio duomenimis, minimalus mėnesinis atlyginimas buvo mažesnis nei 700 eurų daugiausia Rytų Europoje ir didesnis nei 1 500 eurų šiaurės vakarų Europoje. 

Sausio mėnesį dešimties valstybių narių minimalus darbo užmokestis buvo mažesnis nei 700 eurų per mėnesį: Bulgarijoje (332 eurai), Vengrijoje (442 eurai), Rumunijoje (458 eurai), Latvijoje (500 eurų), Kroatijoje (563 eurai), Čekijoje (579 eurai), Estijoje (584 eurai), Lenkijoje (614 eurų), Slovakijoje (623 eurai) ir Lietuvoje (642 eurai).

Penkiose kitose valstybėse narėse, daugiausia ES pietuose, minimalus darbo užmokestis svyravo nuo 700 iki šiek tiek daugiau nei 1 100 eurų per mėnesį: Graikijoje (758 eurai), Portugalijoje (776 eurai), Maltoje (785 eurai), Slovėnijoje ( 1 024 eurai) ir Ispanijoje (1 108 eurai).

Likusiose šešiose valstybėse narėse, esančiose ES vakaruose ir šiaurėje, minimalus darbo užmokestis buvo didesnis nei 1 500 eurų per mėnesį: Prancūzijoje (1 555 eurai), Vokietijoje (1 614 eurų ), Belgijoje (1 626 eurai), Nyderlanduose (1 685 eurai), Airijoje (1 724 eurai) ir Liuksemburge (2 202 eurai).

Minimalus darbo užmokestis gali būti vertinamas santykine prasme, t. y. kaip vidutinio uždarbio dalis. Remiantis naujausiais turimais ketverių metų darbo užmokesčio struktūros tyrimo duomenimis, 2018 metais minimalus darbo užmokestis sudarė daugiau kaip 60 % vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio tik keturiose valstybėse narėse: Prancūzijoje (66 %), Portugalijoje (64 %), Slovėnijoje (62 %) ir Rumunijoje (61 %). 

Tuo tarpu šešiose valstybėse narėse: Kroatijoje, Čekijoje ir Latvijoje (49 %), Ispanijoje (44 %), Maltoje (43 %) ir Estijoje (42 %) — minimalus darbo užmokestis buvo mažesnis nei pusė vidutinio darbo užmokesčio. 

Šiuo rodikliu Lietuva stovi lygiagrečiai su Belgija — čia minimumas siekia pusę vidutinio darbo užmokesčio.

Minimalius atlyginimus turi 21 iš 27 ES valstybių narių, tuo tarpu Danija, Italija, Kipras, Austrija, Suomija ir Švedija neturi.

 

Tegai:
Liuksemburgas, Eurostatas
Dar šia tema
Karantino metu pareigūnai, atlikę judėjimo ribojimo funkcijas, gaus atlyginimų priedus
Lietuvos bankas pradėjo mokėti atlyginimus "Belorus" sanatorijos darbuotojams
Turgus Vilniuje

Turgaus prekeiviai Lietuvoje gaus 300 eurų kompensaciją

(atnaujinta 18:39 2021.03.03)
Pažymima, jog vienas prekiautojas galės gauti vieną kompensaciją nepriklausomai nuo turimų prekyviečių skaičiaus

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Nuo pirmadienio, kovo 8 dienos, turgavietės prekiautojai galės teikti paraiškas gauti vienkartinę 300 eurų pagalbą, praneša Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtą turgavietės mokesčio kompensavimo tvarką, pagal kurią turgavietės prekiautojai galės gauti šias kompensacijas, patvirtino Vyriausybė.

Turgaviečių prekiautojai iki šių metų birželio 1 dienos Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sistemoje "Mano VMI" turės užpildyti paraišką gauti kompensaciją. Tinkamų finansuoti turgavietės prekiautojų sąrašą sudarys VMI, o galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo priims Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Prieš skiriant paramą bus tikrinama, ar turgaus prekiautojai nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki gruodžio 16 d. buvo įgiję verslo liudijimą arba įregistravę individualią veiklą ir yra pateikę metinę pajamų deklaraciją už 2019 metus ir ar jie atitinka kitus nustatytus reikalavimus.

Vienas prekiautojas galės gauti vieną kompensaciją nepriklausomai nuo turimų prekyviečių skaičiaus.

Anot pranešimo, priemonei įgyvendinti skirta 2 mln. eurų — jų pakaks 6,67 tūkst. prekybininkų paremti. Kompensacijos dydis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad viena turgavietės prekybos vieta mėnesiui vidutiniškai kainuoja 155 eurus.

Tegai:
koronavirusas, kompensacija, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Kauno hidroelektrinė

Kauno hidroelektrinė didina elektros energijos gamybą

(atnaujinta 13:04 2021.03.03)
Prasidėjus pavasariui, žymiai padidėjo vandens prietaka į Kauno marias, dėl ko Kauno HE dirba išnaudodama visus 4 hidroagregatus

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Padidėjus vandens lygiui Nemune, Kauno hidroelektrinė didina elektros energijos gamybą, praneša bendrovė "Ignitis gamyba".

Prasidėjus pavasariui, žymiai padidėjo vandens prietaka į Kauno marias. Jeigu vandens lygis Kauno mariose toliau kils, tai turės įtakos ir Nemuno vandens lygiui žemiau Kauno hidroelektrinės užtvankos. 

Atsižvelgiant į pritekamo vandens kiekį, šiuo metu jau dienos metu Kauno HE dirba išnaudodama visus 4 hidroagregatus, o marių vandens lygis palaikomas apie 10–20 cm žemiau nei normali patvanka. Vis dėlto jei Nemunas į Kauno marias vandens atplukdytų dar daugiau, elektrinė daugiau gamintų ir nakties metu tam, kad vandens lygis Kauno mariose būtų išlaikytas tvenkinio naudojimo taisyklėse numatytose ribose.

"Ignitis gamyba" primena, kad Kauno marios nebuvo suprojektuotos sukaupti potvynio debitą, todėl hidroelektrinė neturi galimybės mariose kaupti ar išleisti per daug vandens. Kad išlaikytų tinkamą Kauno marių lygį, per parą Kauno HE per turbinas turi praleisti  maždaug tiek pat vandens, kiek ir priteka į Kauno marias.

Trečiadienio ryto duomenimis, Nemuno debitas ties Kauno HE buvo 320 m3/s. Nemuno debitui viršijus 600 m3/s, situacija būtų suvaldyta atidarius Kauno HE pralaidas ir nuleidus vandens perteklių iš Kauno marių.

Pastarąjį kartą Kauno HE pralaidas teko atidaryti 2013 metų pavasarinio potvynio metu. Pagal prognozuojamą Nemuno debitą, šį pavasarį pralaidų atidarymas taip pat mažai tikėtinas.

Tegai:
Kauno marios
Dar šia tema
Rusijoje prasidėjo vakcinos nuo koronaviruso masinė gamyba
Kauno prekybos centre rastas į sprogmenį panašus daiktas
Vasarą elektros gamyba Lietuvoje išaugo 64 %
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

Klaipėdietis pasiskundė dėl Klaipėdos uosto veiklos

Į Uosto direkciją kreipęsis gyventojas nurodė, kad ant namų langų pastebimos geležies rūdos dulkės, o vasario pabaigoje keletą naktų buvo fiksuotas triukšmas

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Lietuvos gyventojai skundžiasi problemomis, susijusiomis su Klaipėdos uosto veikla.

Kaip praneša Klaipėdos uosto spaudos tarnyba, į administraciją kreipėsi gyventojas, kuris nurodė, kad ant namų langų pastebimos geležies rūdos dulkės, o vasario pabaigoje keletą naktų buvo fiksuotas triukšmas.

Reaguodama į gautą gyventojo skundą dėl taršos, uosto direkcija sukvietė į nuotolinį pasitarimą atsakingas aplinkosaugos, NVSC institucijas, uosto krovos įmonės, gyventojų atstovus. Anot Uosto direkcijos vadovų, pasikartojanti taršos problema turi būti suvaldyta.

"Gyventojai skundžiasi – yra problema, kuri siejama su uosto veikla. Todėl, Uosto direkcijos nuomone, tai yra visų institucijų, atsakingų už visuomenės sveikatą, aplinkosaugą, taip pat ir uosto įmonių pareiga šią problemą spręsti. Kituose panašiuose uostuose taip pat yra kraunami tokie kroviniai, bet situacija yra suvaldoma. Todėl taršos sprendimo būdai pagal esamus reikalavimus ir normas turi būti atrasti ir Klaipėdoje“, – teigė Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.

Uosto direkcija raštu kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamentą, Aplinkos apsaugos agentūrą, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą, prašydama skubiai paimti mėginius ir nustatyti, ar tarša susijusi su uosto veikla.

Tegai:
Klaipėda
Dar šia tema
Klaipėdos policija atsakė į pranešimus apie prieigos prie jūros ribojimus
Dar šiemet visuomenei planuojama atverti Klaipėdos švyturį
JAV kompanija rengs pietinės Klaipėdos uosto dalies plėtros projektinius pasiūlymus