VILNIUS, vasario 6 — Sputnik. Maisto produktų kainų augimas Lietuvoje yra mažesnis už Europos Sąjungos vidurkį, praneša Žemės ūkio ministerijos spaudos tarnyba.

Paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu, maisto kainos Lietuvoje padidėjo 0,6 proc. Šis augimas buvo lėtesnis nei Latvijoje (1,3 proc.), Estijoje (0,9 proc.), Lenkijoje (1,4 proc.) ar ES (1,6 proc.).

Per tris ketvirtojo ketvirčio mėnesius metinis maisto kainų augimas lėtėjo ir gruodžio mėn. tapo nulinis — maisto kainų lygis tapo toks pats, kaip 2019 metų gruodžio mėn. 

Mažėjo maisto produktų gamintojų kainos 

Nors paskutinįjį praėjusių metų ketvirtį maisto produktų kainos buvo nežymiai didesnės, nei prieš metus, pastebima maisto produktų gamintojų kainų ir importuotų maisto produktų didmeninių kainų mažėjimo tendencija. 

Tai, anot ŽŪM Programinio, projektinio valdymo  ir analizės skyriaus vedėjo Evaldo Pranckevičiaus, galėtų turėti įtakos ir parduotuvių lentynose esančių produktų kainoms.

"Jeigu ši mažėjimo tendencija išliks, tikėtina, kad 2021 m. pradžioje metinis maisto kainų lygis taps žemesnis nei buvo prieš metus. Didžiausią įtaką kainų pokyčiui, kaip minėjau, darė mėsos, daržovių ir vaisių kainų pokyčiai. Mėsos kainų mažėjimą lėmė dėl perteklinės pasiūlos sumažėjusios kiaulienos supirkimo ir mažmeninės kainos. Daržovių ir vaisių kainų mažėjimas sietinas su geru derliumi Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse, taip pat su sezoniškumo veiksniais", — informuoja ŽŪM atstovas.

Pasak jo, šis kainų mažėjimas turėtų teigiamai atsiliepti ir produktų  pirkėjams, apsiperkantiems prekybos centruose bei turgavietėse.

© Photo : Lietuvos Respublikos Seimas

Karbauskis pasipiktino kylančiomis švietimo kainomis

Kainų augimas 2020 metais

Bulvių ir lauko daržovių mažmeninės kainos 2020 m. IV ketvirtį, palyginus su III ketvirčiu, sumažėjo. Bulvių kaina parduotuvėse nukrito daugiau kaip 55 proc., kopūstų — beveik 39 proc., morkų — beveik 30 proc., svogūnų — 23 proc., o burokėlių — daugiau kaip 14 proc.

Tuo tarpu šiltnamiuose auginamų daržovių kaina — padidėjo. Bulvių, perkamų tiesiai iš jų augintojų, kaina krito beveik 32 proc., morkų — 38,46 proc., kopūstų — beveik 32 proc., burokėlių — beveik 19 proc., o svogūnų — kiek daugiau nei 17 proc.

Pernai obuolių derlius Lietuvoje, palyginti su penkerių metų vidurkiu, buvo vidutinis. Obuolių supirkimo kaina sumažėjo 13,46 proc. ir buvo 16,67 proc. mažesnė nei prieš metus, kai buvo gautas labai mažas derlius. 

Tamsios duonos mažmeninė vidutinė kaina praėjusių metų IV ketvirtį, palyginti su 2020 m. III ketvirčiu, sumažėjo 5,18 proc. Batono mažmeninė vidutinė kaina sumažėjo 4,79 proc.

"Nors pasaulinės kviečių ir rugių derliaus atsargos 2020–2021 metų pabaigoje prognozuojamos didesnės negu praėjusį sezoną, grūdų kainos Lietuvoje ir pasaulinėje rinkoje žiemą–pavasarį turi tendenciją didėti. Šį didėjimą dar labiau gali paskatinti Rusijoje, vienoje iš didžiausių kviečių eksportuotojų pasaulyje, nuo šių metų vasario 15 d. didinamas kviečių eksporto muito mokestis, kuriuo siekiama sulėtinti kviečių eksporto intensyvumą. Šios aplinkybės gali lemti nežymų duonos produktų mažmeninių kainų padidėjimą", — teigia Pranckevičius.

Kiaulienos produktų vidutinės mažmeninės kainos analizuojamu laikotarpiu kito įvairiai. Pavyzdžiui, kumpio su kaulu vidutinė kaina sumažėjo  2,53 proc., kumpio be kaulo — 8,63 proc. Sprandinė pabrango 0,99 proc., o nugarinės vidutinė kaina išliko stabili. 

© Sputnik / Владимир Трефилов

"Lietuvai tai brangiai kainuos": Kirkorovas sureagavo į draudimą atvykti

Analizuojamu laikotarpiu, palyginti su 2020 metų III ketvirčiu, Lietuvoje kiaulių supirkimo vidutinė kaina sumažėjo 17,32 proc.

Mažmeninė atvėsinto viščiuko broilerio kaina išliko žema, tačiau 3,70 proc. padidėjo prasidėjus šventiniam laikotarpiui.

Geriamojo pieno vidutinės mažmeninės kainos struktūroje 2,72 proc. punktais sumažėjo gamintojo prekybos dalis, o mažmeninės prekybos ir žaliavos dalys padidėjo, atitinkamai 1,14 proc. punktais (iki 39,04 proc.) ir 1,58 proc. punktais (iki 26,81 proc.). 

Kiaušinių gamintojo vidutinė kaina didėjo 3,33 proc., tačiau ji buvo 1,49 proc. žemesnė nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Vašingtono universiteto medicinos mokyklos Sent Luise mokslininkai įrodė, kad trys naujos greitai plintančios SARS-CoV-2 koronaviruso padermės yra atsparios antikūnams prieš pradinę viruso formą, atsirandantiems skiepijant arba pasveikus nuo COVID-19. Tyrėjų straipsnis buvo paskelbtas žurnale "Nature Medicine".

© Photo : Facebook / Vilniaus miesto savivaldybė

Lietuva pagerino sergamumo COVID-19 rodiklius ES

Ekspertai apžvelgė SARS-CoV-2 variantus, kilusius iš Pietų Afrikos, JK ir Brazilijos. Šios padermės neišvengiamai dominuos pasaulyje, todėl dabartiniai koronavirusiniai vaistai ir vakcinos bus mažiau veiksmingos, sako mokslininkai. Nors kai kurie žmonės sukuria pakankamai antikūnų, kad būtų apsaugoti nuo šių atmainų, susilpnėjęs imunitetas yra rizikos faktorius vyresnio amžiaus žmonėms.

Vakcinos nukreiptos į koronaviruso S-baltymą, kuris užtikrina viruso gebėjimą prisitvirtinti prie ląstelių ir į jas patekti. Beveik metus pandemijos metu koronaviruso mutacijos nepaveikė šios molekulės, tačiau naujose padermėse buvo rasta reikšmingų pokyčių, kurie galėjo sumažinti vaistų ir vakcinų, atpažįstančių S baltymą, veiksmingumą.

Tyrėjai ištyrė antikūnų kiekį žmonių, kurie pasveiko po SARS-CoV-2 infekcijos ar buvo paskiepyti Pfizer vakcina, kraujyje. Jie taip pat ištyrė antikūnus pelių, žiurkėnų ir beždžionių, vakcinuotų eksperimentine COVID-19 vakcina, sukurta Vašingtono universiteto medicinos mokykloje, kraujyje. Paaiškėjo, kad įprasto antikūnų lygio pakako neutralizuoti padermę iš JK, tačiau kitoms dviem koronaviruso mutacijoms reikėjo 3,5–10 kartų daugiau antikūnų.

Nors mokslininkai negali pasakyti, kaip naujos galimybės paveiks pandemiją, mokslininkai tikisi, kad vakcinos nepraras efektyvumo ir koronavirusas nesukels atsparumo vaistams.