Astravo AE

Seime papasakota apie Neries valymą įvykus "avarijai" Astravo AE

(atnaujinta 19:21 2021.02.06)
Per dešimt valandų radiacija gali patekti į šiaurinius Vilniaus šulinius, esančius 30 kilometrų nuo elektrinės

VILNIUS, vasario 6 — Sputnik. Lietuvos Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas kalbėjo apie kovos su Neries tarša metodus galimos "avarijos Astravo AE" atveju. Apie tai jis rašė Facebook.

"Astravo AE avarijos atveju radioaktyviosiomis medžiagomis užterštas Neries upės vanduo galėtų patekti į 11 Vilniaus miesto savivaldybės vandenviečių, 2 Kauno miesto savivaldybės vandenvietes ir vieną Jonavos rajono savivaldybės vandenvietę", — rašo jis.

Pasak Saudargo, per 10–12 valandų į Nerį patekusios radioaktyviosios medžiagos gali pasiekti šiaurinius Vilniaus šulinius, esančius 30 kilometrų nuo Baltarusijos atominės elektrinės, ir per kelias valandas — į kitus upės krante esančius miesto šulinius. 

Seimo vicepirmininkas taip pat pažymėjo, kad ketvirtadienį Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija diskutavo dėl Neries ir Nemuno vandens ir požeminių vandenų užterštumo stebėjimo, įvykus Astravo AE avarijos atvejui, ir dėl skirtingų avarijos scenarijų valdymo. Didžiausia problema, kad šiuo metu vis dar nėra įvardintas konkretus galimas taršos poveikis ir nėra iki galo patikslintos institucijų atsakomybių ribos ruošiantis šiai grėsmei.

"Vykusiame posėdyje aptarėme, kad reikalingas konkretus kompleksinis planas kiekvienai savivaldybei ekstremalios situacijos atveju ir užtikrinimas, kad parengtus planus bus gebama įvykdyt", — pabrėžė Saudargas.

Plane pažymima, kad rengiantis aprūpinti gyventojus saugiu geriamuoju vandeniu, būtina užtikrinti kuo greitesnį radioaktyviųjų medžiagų aptikimą Neries vandenyje, plečiant ankstyvosios radiacijos įspėjimo sistemos (RADIS) stočių tinklą.

Kaip pažymėjo Saudargas, visuomenės švietimo, viešosios tvarkos, valymo (technologijų) klausimai taip pat išlieka labai aktualūs. Taigi visos atsakingos vyriausybinės agentūros turi sujungti savo galias, kad pasiektų vieną tikslą, ir padėti savivaldybėms pasirengti centralizuotai.

Lietuvoje jau buvo rengiamos pratybos "avarijos" atveju, nors Baltarusijos pusė ne kartą pabrėžė, kad atominė elektrinė išlaikė visus saugos bandymus ir buvo pastatyta laikantis moderniausių reikalavimų.

Be to, Lietuvoje gyventojams dalinamos kalio jodido tabletės nuo neva galimos "avarijos" Astravo AEnetoli Vilniaus padarinių.

Tegai:
avarija, Neris, Astravo AE
Ignitis, archyvinė nuotrauka

"Ignitis" generalinis direktorius palieka savo pareigas

(atnaujinta 15:37 2021.03.08)
Prieš metus Montvilai buvo diagnozuota lėtinė liga. Paskelbta kandidatų į naujo direktoriaus pareigas atranka

VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Tarptautinės energetikos bendrovės "Ignitis grupė" dukterinės bendrovės "Ignitis" generalinio direktoriaus ir valdybos nario pareigas palieka Darius Montvila, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

Montvila pasitraukia iš pareigų dėl lėtinės ligos, kuri jam diagnozuota prieš metus.

Taip pat paskelbta naujo bendrovės generalinio direktoriaus ir valdybos nario atranka — kandidatai paraiškas į šią poziciją kviečiami teikti iki šių metų kovo 31 dienos.

Dabartinėse pareigose Montvila liks iki kol bus pasirinktas naujas generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas, o vėliau dirbs "Ignitis" valdybos patarėju bei toliau bus grupės įmonių stebėtojų tarybų ir valdybų narys.

Tarp generalinio direktoriaus ir valdybos nario pozicijai keliamų reikalavimų yra ne mažesnė nei 5 metų vadovavimo patirtis aukščiausio lygmens vadovų komandoje verslo plėtros, produktų vystymo, prekybos arba pardavimų srityse, iš jų bent 2 metų patirtis vadovaujant įmonei (sukaupta patirtis energetikos įmonėse laikoma privalumu).

Išrinktas naujasis "Ignitis" generalinis direktorius būtų skiriamas penkerių metų laikotarpiui. Valdybos nario pareigas jis eitų iki dabartinės "Ignitis" valdybos kadencijos pabaigos — 2023 metų gegužės 31 dienos.

Tegai:
Lietuva
Dar šia tema
Kauno hidroelektrinė didina elektros energijos gamybą
ESO pirks Bulgarijos gamintojo transformatorius vietoj baltarusiškų
Ekspertas: tai, kad Lietuva atsisako Baltarusijos produktų, ribojasi su idiotizmu
 Coral Energy

Antroji per savaitę: į Lietuvą atkeliavo nauja Rusijos SGD partija

(atnaujinta 11:06 2021.03.08)
Rusijos kroviniai nedidelėmis partijomis reguliariai atkeliauja į respubliką. Ankstesnis SGD vežėjas į šalį atvyko praėjusį trečiadienį

VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Į Klaipėdos uostą atvyko tanklaivis su Rusijos suskystintų gamtinių dujų (SGD) kroviniu iš Vysocko, praneša portalas "Marinetrafiic.com".

Su Olandijos vėliava plaukiojantis laivas "Coral Energy" sekmadienio vakarą įplaukė į uostą. Jis atkeliavo iš Vysocko uosto, kur yra Rusijos bendrovės "Novatek" SGD gamykla. Šiuo metu SGD vežėjas yra netoli Klaipėdos terminalo, kurį reikia gabenti.

Ankstesnė 15 tūkstančių kubinių metrų SGD partija atkeliavo kovo 3 dieną.

Lietuva SGD terminalą pastatė 2014 m. Valdžia tokį žingsnį pateisino noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" "monopolijos".

Tačiau terminalas respublikai kainuoja brangiai: "Klaipėdos nafta" už nuomą Norvegijai kasmet sumoka 60 milijonų eurų. Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Norvegijos ir Rusijos, yra gana retų tiekimų iš JAV.

Spalį Lietuvos energetikos ministerija turėjo parengti įstatymo projektą, kurio tikslas — sumažinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo į Klaipėdos terminalą kainą.

Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad Lietuvos valdžios noras atsisakyti rusiškų dujų nėra susijęs su ekonominiu tikslingumu. Be to, pasak Nepriklausomos kuro sąjungos viceprezidento Dmitrijaus Gusevo, Lietuva perka Amerikos SGD, įskaitant spaudimą iš Vašingtono, kuris nori reklamuoti savo kurą Europos rinkoje.

Tegai:
Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, SGD, Rusija, Lietuva
Balti dantys

Odontologė įvardijo maisto produktus, dėl kurių pagelsta dantys

(atnaujinta 17:23 2021.03.08)
Sniego baltumo šypsena turi daug priešų: gazuoti gėrimai, juodieji serbentai ir net raudonasis vynas gali ją sunaikinti per trumpą laiką

VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Yra daugybė vaistų ir produktų, kurie keičia dantų spalvą, sakė Irina Makejeva, Borovskio Sečenovo universiteto odontologijos instituto direktorė.

Paprastai tai yra maistas, kuriame yra rūgšties ir pigmentų. Tarp sniego baltumo šypsenos priešų pirmiausia yra mėlynės, juodieji serbentai, marinuoti burokėliai, vyšnios, vyšnių sultys, raudonasis vynas. Gazuoti gėrimai, padažai, prieskoniai ir, žinoma, arbata ir kava daro įtaką dantų spalvai.

"Be to, arbata yra daug stipresnė. Taip yra dėl to, kad joje yra ne tik pigmentų ir rūgščių, bet ir taninų", — agentūrai "Moskva" sakė Irina Makejeva.

Odontologai visada atpažįsta arbatos mėgėjus. Tačiau neturėtumėte atsisakyti mėgstamo gėrimo. Gydytoja pataria po kiekvieno arbatos gėrimo praskalauti burną ar ištepti specialiomis putomis, taip pat nepamiršti valytis dantų ryte ir vakare.

Tegai:
šypsena, dantys