Nord Stream-2 statybos

Vokietijos prezidentas pakomentavo diskusijas apie "Nord Stream-2"

(atnaujinta 23:40 2021.02.06)
Šteinmajeris pabrėžė, kad Vokietijos ir Rusijos santykiuose buvo ir "vaisingos partnerystės", ir "siaubingo kraujo praliejimo" laikotarpių

VILNIUS, vasario 6 — Sputnik. Vokietijos prezidentas Frankas-Valteris Šteinmajeris, atsižvelgdamas į diskusijas apie dujotiekį "Nord Stream-2", teigė, kad energetiniai santykiai yra "kone paskutinis" tiltas tarp Rusijos ir Europos, o šio tilto sunaikinimas nebūtų stiprybės ženklas.

"Nuolat blogėjant santykiams pastaraisiais metais, energetiniai santykiai tapo kone paskutiniu tiltu tarp Rusijos ir Europos. Abi pusės turėtų apsvarstyti, ar visiškai ir neatšaukiamai sunaikinti šį tiltą. Manau, kad tiltų sunaikinimas nėra stiprybės ženklas, siekiant paveikti situaciją, kuri, mūsų manymu, yra nepriimtina, jei nutraukiame paskutinius ryšius?" — sakė Šteinmajeris interviu "Rheinische Post".

"Nord Stream-2" projektui nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos aktyviai priešinasi JAV, kurios nori savo suskystintas gamtines dujas tiekti ES, taip pat Ukraina ir daugelis Europos šalių. Rusijos Federacija ne kartą pareiškė, kad šis projektas yra komercinis ir naudingas Europai.

Šteinmjeris pridūrė, kad Vokietijos ir Rusijos santykiuose buvo ir "vaisingos partnerystės", ir "siaubingo kraujo praliejimo" laikotarpių. Šiuo klausimu Šteinmajeris pabrėžė, kad, nepaisant "sudėtingų santykių" tarp dabartinių šalių, "yra praeitis prieš ir ateitis po jų".

Vokietijos vadovas taip pat teigė, kad Aleksejaus Navalno areštas ir nuteisimas "neturi nieko bendra su teisine valstybe".

Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministerija patarė užsienio politikams, komentuojantiems situaciją su Navalnu, gerbti tarptautinę teisę ir spręsti savo šalių problemas, pažymėdama, kad Vakarų politikų pareiškimai šia tema yra "tarsi nukopijuoti vienas nuo kito". Kremlius teigė neketinantis klausytis užsienio pareiškimų apie Navalną.

Tegai:
Vokietija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (589)
Motelis

Turistų skaičius Lietuvos viešbučiuose sumažėjo perpus

(atnaujinta 21:01 2021.02.27)
Sumažėjo ir nakvynių viešbučiuose skaičius: vidutiniškai vienas svečias viešbutyje praleido dvi ar tris naktis

VILNIUS, vasario 27 — Sputnik. Lietuvos viešbučiuose apsistojusių turistų skaičius sumažėjo daugiau nei perpus, praneša Statistikos departamentas.

2020 metų ketvirtąjį ketvirtį viešbučiuose buvo apgyvendinta 320,8 tūkst. turistų, tai yra 61,6 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais. Turistų iš užsienio buvo 50,2 tūkst., arba 87,2 proc. mažiau, šalies gyventojų — 270,6 tūkst., arba 38,9 proc. mažiau.

2020 metų spalio mėnesį buvo apgyvendinta 35,4 proc. mažiau turistų, lapkritį — 68,4 proc. mažiau, gruodį — 83 proc. mažiau, palyginti su tais pačiais 2019 metų mėnesiais.

Nakvynių skaičius 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį siekė 732 tūkst., arba 58,7 proc. mažiau nei prieš metus. Vienas svečias viešbutyje praleido vidutiniškai dvi–tris naktis.

Kambarių užimtumas ketvirtąjį ketvirtį sumažėjo 29,9 proc., palyginti su 2019 metais.

Praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį viešbučiuose, svečių namuose ir moteliuose apsistojo 218,6 tūkst. turistų, arba 65,6 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Turistų iš užsienio skaičius sumažėjo 87,4 proc. ir sudarė 43,1 tūkst.

Viešbučiuose, svečių namuose ir moteliuose 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį buvo užimta 16,1 tūkst. numerių (2019 metų ketvirtąjį ketvirtį — 17 tūkst.), vietų juose — 35 tūkst. (2019 metų ketvirtąjį ketvirtį — 36,9 tūkst.).

Daugiausia viešbučių, svečių namuose ir moteliuose apsistojusių turistų atvyko iš Ukrainos — 6,3 tūkst., arba 14,6 proc. Iš kaimyninių šalių (Baltarusijos, Latvijos, Rusijos, Lenkijos) atvyko 16,9 tūkst. žmonių, arba 39,2 proc.

Turistų iš ES (išskyrus JK) skaičius ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2019 metų, sumažėjo 88,4 proc. ir sudarė 20,6 tūkst.

Tegai:
koronavirusas, turistai, viešbutis, Statistikos departamentas
Dar šia tema
Vyriausybė priėmė sprendimą dėl karantino: kaip pasikeis apribojimai
Kirpėjas aukcione pardavė pirmojo kliento registraciją apsikirpti po karantino
Trečioji banga ar ne? Premjerė įvertino situaciją su COVID-19 
Automobiliai

Paaiškėjo, kurioje Baltijos šalyje automobilių prekyba smuko labiausiai

(atnaujinta 19:17 2021.02.27)
Tyrime pažymima, kad labiausiai pastebimas automobilių pardavimo ES sumažėjimas — didesnis nei perpus — Rumunijoje, Ispanijoje ir Slovakijoje

VILNIUS, vasario 27 — Sputnik. Lietuvoje naujų automobilių pardavimo nuosmukis labiausiai pastebimas tarp Baltijos šalių, praneša Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA).

Taip pat pardavimų nuosmukis Baltijos šalyje tapo vienu didžiausių Europos Sąjungoje.

ACEA duomenimis, sausį Lietuvoje buvo parduoti 2 306 nauji automobiliai, tai yra 45,6 proc. mažiau nei praėjusių metų sausį. Tuo tarpu Latvijoje automobilių pardavimas sumažėjo 33,4 proc., iki 989, o Estijoje — 12,7 proc., iki 1 982.

Naujų automobilių pardavimo sumažėjimas sausio mėnesį buvo labiau pastebimas tik Rumunijoje — 51,9 proc., Ispanijoje — 51,5 proc. ir Slovakijoje — 50,6 proc.

Visoje Europos Sąjungoje naujų automobilių pardavimas šiemet sumažėjo 24 proc., iki 726,5 tūkst.

Populiariausiais tapo "Volkswagen" automobiliai — sausį jų parduota 82 000, arba 30,1 proc. mažiau nei 2020 m. sausio mėn.

Anksčiau ekspertai pažymėjo, kad automobilių pardavimo sumažėjimas yra susijęs su perkamosios galios sumažėjimu koronaviruso sukeltos krizės metu.

Tegai:
automobiliai, Baltijos šalys, ES
Dar šia tema
Gruodį Lietuvos naudotų automobilių rinka smuko beveik 43%
Sausį naujų lengvųjų automobilių registravimas sumažėjo 45%