VILNIUS, vasario 7 — Sputnik. Prasidėjus 2021-iesiems, darbo rinkos padėtis Europos šalyse suprastėjo, nors ir nesmarkiai, praneša Užimtumo tarnyba.
Šių metų sausį Europos darbo rinkos barometras siekė 98,2 balo. Ši skalė svyruoja nuo 90 (labai prasta padėtis darbo rinkoje) iki 110 (labai gera padėtis), 100 balų vertė laikoma neutralia.
Kaip ir prognozuota, Europos darbo rinkos barometras sausį fiksavo 0,5 balo nuosmukį, palyginti su gruodžiu. 98,2 balo yra žemiausias rodiklis nuo 2020 metų rugpjūčio.
Kaip pažymi IAB tyrimų skyriaus vadovas ir barometro projekto iniciatorius Enzo Veberis, Europos darbo rinka patiria didesnį spaudimą dėl valstybėse taikomų griežtesnių karantino ribojimų.
"Kaip ir buvo galima tikėtis, stipri antroji koronaviruso banga atnešė į darbo rinką nuosmukį, kuris tikėtinas dar kurį laiką. Vis dėlto galime numanyti, jog ateityje situacija sparčiai taisysis dėl prasidėjusio vakcinavimo proceso", — teigia Veberis.
Naujausi duomenys dar nefiksuoja didelio nedarbo augimo, tačiau to yra tikimasi, nes ateinančiais mėnesiais statistiką koreguos sezoninio užimtumo rodikliai.
"Europos užimtumo tarnybos yra pasiruošusios tam, kad teks išgyventi antrą COVID-19 pavasarį ir dar vieną pandemijos lemiamą "sausą" laikotarpį", — sakė barometro projekto iniciatorius.
Naujausiais Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje registruota 282 tūkst. darbo neturinčių asmenų (16,4 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų). 2020-aisiais daugiau nei trečdaliui (34,1 proc.) šalies įmonių trūko darbuotojų.
Karantinas respublikoje galioja nuo lapkričio 7 dienos. Paskutinį kartą valdžia jį pratęsė iki vasario pabaigos.
VILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Vyriausiasis "Luminor" ekonomistas Žygimantas Mauricas pareiškė, kad Vilniuje, Kaune bei Klaipėdoje atlyginimai didesni nei Rygoje.
"Vilnius aplenkė Rygą dar 2019 metais, o 2020 metų pabaigoje ją aplenkė ir Kaunas bei Klaipėda. Nieko nuostabaus, turint omenyje, kad metinis atlyginimų "į rankas" augimas Kaune ir Klaipėdoje 2020 m. IV ketv. siekė 13%, Rygoje – vos 6%, o Vilniuje 11%", — parašė jis Facebook'e.
Mauricas pažymėjo, kad Latvijos sostinę jau vejasi net 17 % atlyginimų augimą pademonstravę Šiauliai. Tarp Šiaulių ir Rygos beliko 101 euro skirtumas.
"Latviai dėl tokios statistikos turėtų jaustis itin nejaukiai, nes tarpukario laikotarpiu (1918-1940 metais) Latvijoje atlyginimai buvo apie du kartus didesni nei Lietuvoje, tad dažnas lietuvis vykdavo į Rygą uždarbiauti", — rašo Mauricas.
Anksčiau Statistikos departamentas pranešė, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 1 524,2 euro ir, palyginti su 2020 metų trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 4,8 proc. Viešajame sektoriuje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 1 686,8 EUR ir buvo 9,1 proc. didesnis, privačiajame — 1 450,7 EUR ir buvo 2,6 proc. didesnis.
VILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Pirmosios Baltarusijos naftos produktų siuntos pristatomos į Rusijos uostus nuo kovo 5 dienos, praneša Rusijos transporto ministerija.
"Kovo 5 dieną į terminalą "Portenergo", jūrų uostą Ust Lugą keliais traukiniais buvo išsiųsta daugiau nei 5 000 tonų baltarusiško benzino", — ministerijos pranešimą cituoja RIA Novosti.
Siuntėjas buvo AB "Mozyrio naftos produktų gamykla". Krovinys į "Portenergo" terminalą atvyks kovo 9 dieną.
Antroji siunta iš "Mozyrio NPG" įvyko kovo 6 dieną — buvo išsiųsta 3,6 tūkst. tonų mazuto partija. Krovinys bus perkrautas į Sankt Peterburgo jūrų uostą.
Vasario 19 dieną Maskva ir Minskas pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl bendradarbiavimo Baltarusijos naftos produktų, skirtų eksportuoti į trečiąsias šalis per Rusijos jūrų uostus, gabenimo ir perkrovimo srityje. Dokumente numatyta, kad Baltarusijos įmonės 2021–2023 metais Rusijos uostuose perkraus daugiau kaip 9,8 mln. tonų krovinių.
Praėjusių metų rugpjūtį Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė apie galimą prekybos srautų perorientavimą iš Baltijos šalių uostų. Rugsėjį Rusijos ir Baltarusijos ministrų pirmininkų derybose buvo aptartas naftos srautų perkėlimas iš Lietuvos į Rusijos uostus, tarp jų ir į Ust Lugą. Taip pat rugsėjį Aleksandras Novakas, tuometinis Rusijos Federacijos energetikos ministerijos vadovas, sakė, kad svarstoma galimybė perkelti naftos produktų srautus iš Baltijos šalių į šiaurės vakarų Rusijos uostus (Ust Lugą, Primorską, Vysocką, Sankt Peterburgą).
Šiandien saulė teka 06:57, leidžiasi 18:14, dienos ilgumas 11:07.
Savo vardadienį šiandien švenčia Felicita, Rimtautas, Galmantė, Tomas ir Laima.
1905 metais gimė Antanina Dambrauskaitė, Lietuvos dainininkė (sopranas) (m. 1994 m.);
1916 metais gimė Filipas Bonoskis, JAV lietuvių rašytojas;
1942 metais gimė Birutė Teresė Lengvenienė, pedagogė, rašytoja, Lietuvos ir Rietavo savivaldybės kultūros, sporto bei politinė veikėja;
1951 metais gimė Vytautas Grigolis, lietuvių teatro ir kino aktorius (m. 2006 m.);
1953 metais gimė Mykolas Bukša, Lietuvos dirigentas, kompozitorius (g. 1869 m.);
1961 metais gimė Artūras Antanas Skučas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, vienas iš Sąjūdžio pagrindinių įkūrėjų, buvo pagrindinis Sąjūdžio Žinių redaktorius, organizatorius. Kūrė Savanorius, vėliau, Aukščiausios Tarybos Apsaugos Skyrių, kuriam vadovavo iki 1993 m.;
1970 metais gimė Darius Bražiūnas, Lietuvos skulptorius;
1992 – atidaryta Prancūzijos ambasada Vilniuje;
2002 metais karaliaus Mindaugo paminklo Vilniuje konkursą laimėjo klaipėdiečio skulptoriaus Regimanto Midvikio projektas.
1780 m. – Aleksandras Dešapelis, pasaulio šachmatų čempionas (1800–1821 m.) (m. 1847 m.);
1857 metais gimė Julius Wagner-Jauregg, 1927 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 1940 m.);
1876 metais Aleksandras Grehemas Belas (Alexander Graham Bell) gavo patentą savo išrastam įtaisui, kurį jis pavadino telefonu;
1998 – buvęs SS kapitonas Erichas Prybkė (Erich Priebke) kariniame apeliaciniame teisme nuteistas kalėti iki gyvos galvos už dalyvavimą didžiausiose Italijoje per Antrąjį pasaulinį karą žudynėse;
1999 metais mirė Stanley Kubrick, vienas žinomiausių JAV kino režisierių ir prodiuserių (g. 1928 m.);
2013 metais mirė Damiano Damiani, italų kino režisierius, filmų apie mafiją kūrėjas (g. 1922 m.).