Vilnius, archyvinė nuotrauka

Baltijos šalių biržose užfiksuotas rekordinis dešimties metų aktyvumas

(atnaujinta 23:11 2021.02.07)
Kaip pastebi "Swedbank" ekspertai, augimui įtakos turėjo naujų įmonių įtraukimas į biržas, pasaulinė pandemija ir palankesnės prekybos sąlygos

VILNIUS, vasario 7 — sputnik. Praėjusiais metais likvidumas Baltijos šalių biržose išaugo daugiau nei 1,5 karto ir buvo didžiausias nuo 2011 metų, praneša "Swedbank" spaudos tarnyba.

Praėjusiais metais "Nasdaq Baltic" biržose prekybos akcijomis apyvarta siekė 469 mln. eurų ir buvo 69 proc. didesnė negu ankstesniais metais. 

"Labiausiai prekyba išaugo Vilniaus biržoje, kurioje sandorių apyvarta padidėjo du kartus ir siekė 190 mln. eurų. Tai lėmė ir padidėjusį Vilniaus biržos "svorį" — prekyba šioje biržoje sudarė virš 40 proc. visos "Nasdaq Baltic" biržų prekybos", — sako "Swedbank" investicinės bankininkystės padalinio projektų vadovas Vytautas Lapė. 

Tuo tarpu Talino biržoje apyvarta per praėjusius metus išaugo daugiau kaip 1,5 karto ir sudarė 264 mln. eurų. Aktyvumas Rygos biržoje, atvirkščiai, mažėjo ir susitraukė iki 15 mln. eurų. 

Tarp dešimties aktyviausia prekyba akcijomis išsiskiriančių Baltijos bendrovių pernai pateko trys Lietuvos bendrovės — "Ignitis grupė", Šiaulių bankas ir "Novaturas". 

"Ignitis grupės" nuosavybės vertybinių popierių apyvarta Vilniaus ir Londono biržose iki 2020-ųjų pabaigos viršijo 100 mln. eurų.  Šiaulių banko akcijų apyvarta išaugo 75 proc. ir sudarė apie 85 mln. eurų. "Novaturo" akcijos pagal prekybos aktyvumą buvo devintoje vietoje, o bendra šios bendrovės metinė apyvarta siekė apie 17 mln. eurų.

"Swedbank" atstovas atkreipia dėmesį, kad 6 iš 10 biržų įmonių, kurių akcijomis prekiauta aktyviausiai, per pastaruosius 5 metus įgyvendino pirminius viešuosius akcijų siūlymus. 

"Tarp šių įmonių jau minėtos "Ignitis grupė" ir "Novaturas", taip pat "Baltic Horizon" fondas, bankai "Coop Pank" ir LHV bei Talino uostas. Šios bendrovės yra realizavusios bent 10 mln. eurų vertės ar didesnius pirminius viešuosius akcijų siūlymus. Tai rodo, kad naujų įmonių atėjimas į biržą yra vienas iš svarbiausių aktyvumą skatinančių veiksnių", — sako Lapė. 

Pasak jo, pandemija ir jos sukelta pasaulinė rinkų korekcija praėjusių metų pradžioje taip pat paskatino aktyvesnę prekybą ir didesnį Baltijos šalių biržų likvidumą. Vykstant svyravimams rinkose, vieni investuotojai skuba išparduoti turimus vertybinius popierius, o kiti investuotojai, turintys didesnę toleranciją rizikai ar besivadovaujantys kita strategija, jų įsigyja.

"Swedbank" ekspertas pabrėžia, kad didėjančios prekybos apyvartos parodo augantį vietinių akcijų rinkų potencialą. Apyvartų didėjimas yra esminis veiksnys, galintis padėti pritraukti naujų įvairaus dydžio investuotojų.

Tegai:
Baltijos šalys
Dar šia tema
Ekonomistas: pandeminės krizės metu BVP buvo tik 1,2 proc. mažesnis nei prieš metus
TVF pagyrė Lietuvą už ekonomines priemones kovoje su pandeminiu "šoku"
Vyriausybė panaikino ankstesnės Vyriausybės ekonomikos DNR planą
Sunkvežimiai

Lietuva neteko per šimto transporto įmonių

(atnaujinta 21:25 2021.02.24)
Vis daugiau logistikos bendrovių persikelia į kitas ES šalis, kur, norėdamos tęsti savo veiklą, atidaro dukterines įmones ar naujas įmones

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Nuo praėjusio kovo pradžios Lietuva neteko 115 transporto įmonių, iš jų daugiau nei 90 persikėlė į Lenkiją, praneša Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija ("Linava").

Pažymima, kad vis daugiau logistikos sektoriuje veikiančių įmonių palieka Lietuvos rinką ir persikelia į Lenkiją, Vokietiją bei kitas Vakarų Europos šalis, kur atidaro dukterines įmones ar naujas įmones ir tęsia savo veiklą.

"Linava" teigė, kad dėl šių įmonių tęsimo Lenkijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse valstybės biudžetas neteks beveik 45 milijonų eurų, o mažesnėms įmonėms gresia žlugimas.

"Linavos" generalinis sekretorius Zenonas Buivydas pažymėjo, kad panašios tendencijos matomos nuo praėjusių metų kovo, kai šalis pradėjo kovą su koronavirusu.

"Vežėjų kraustymąsi į užsienį lemia trys veiksniai — Mobilumo pakete numatytos priemonės, pernai prasidėjusi pandemija ir pradėtos taikyti naujos mokestinės priemonės, kurios padidino naštą vežėjams ir pablogino konkurencijos sąlygas", — teigia jis.

Naujausiais asociacijos duomenimis, pernai Lietuvoje buvo įregistruota 3100 sunkvežimių, arba 43 proc. mažiau nei 2019 metais.

"Vežėjai tiesiog nebeinvestuoja į naujas transporto priemones. Tai negalutiniai duomenys, nes ne visi vežėjai priklauso asociacijai ir ne visi veiklą svetur perkelia padedami tarpininkų, kiti tai daro savarankiškai", — sako jis.

Pavyzdžiui, manoma, kad dėl verslo perkėlimo į Lenkiją Lietuvos biudžetas neteks beveik 36 milijonų eurų.

Asociacijos "Linava" prezidentas Romas Austinskas pažymėjo, kad tai labai nerimą kelianti tendencija, nes vis daugiau įmonių, kurioms per sunku dirbti Lietuvoje, susiduria su finansiniais sunkumais ir verslo nesėkmėmis.

"Veiklą tęsti svetur planuoja ir daugiau transporto įmonių, kurios ieško išeičių, kaip išgyventi kuo mažesnėmis sąnaudomis. Mūsų verslai konkuruoja su Lenkijos, Bulgarijos, Rumunijos vežėjais, kur gerokai palankesnės sąlygos verslui augti", — sakė jis.

"Linavos" atstovai pažymėjo, kad daugelyje šalių koeficientai netaikomi, skirtingai nei Lietuvoje, kur koeficientas nuo 2020 metų padidėjo iki 1,65. Pagrindinis minimalus darbo užmokestis Lietuvoje taip pat padidėjo, o vežėjams pritaikius koeficientą 1,65, jis padidėjo beveik 40 procentų.

Padėtis su vežėjais

Anksčiau ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sakė, kad ekspertų taryba siūlo sugriežtinti vežėjų kontrolę ir jų tyrimus dėl koronaviruso. Anot jos, kalbama ne apie sienų uždarymą, o apie šiame sektoriuje dirbančių žmonių sveikatos stebėjimą.

Vyriausybės vadovė mano, kad būtina rasti sprendimus, kurie sustiprintų infekcijos plitimo kontrolę.

Praėjusiais metais JK buvo atrasta nauja koronaviruso SARS-CoV-2 mutacija, kuri, pirminiais duomenimis, gali būti 70 proc. užkrečiamesnė nei įprasta padermė. Daugelis šalių uždarė skrydžius į Didžiąją Britaniją. Be to, dėl sunkios padėties pasienyje su Prancūzija sunkvežimių vairuotojai, įskaitant vairuotojus iš Europos, prieš Kalėdų atostogas buvo įstrigę Doverio uoste. Daugelis vežėjų negalėjo grįžti namo per Kalėdas.

Tegai:
Lietuva, ekonomika, įmonės
Nord Stream-2

Vokietijos "Wintershall Dea" baigė "Nord Stream-2" finansavimą

(atnaujinta 15:33 2021.02.24)
Jos dalyvavimas "Nord Stream-2" projekte apsiriboja paskolų teikimu kartu su keturiomis kitomis Europos energetikos įmonėmis

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Vokietijos "Wintershall Dea", vienas iš "Gazprom" finansinių partnerių "Nord Stream-2", užbaigė investicijas į dujotiekio statybą ir iš viso šiam projektui skyrė 730 milijonų eurų, pranešė RIA Novosti.

"Grupės dalyvavimas "Nord Stream-2" projekte apsiriboja paskolų teikimu kartu su keturiomis kitomis Europos energetikos įmonėmis ("Engie", "OMV", "Shell" ir "Uniper"). Bendrovės mokėjimai pagal "Nord Stream 2 AG" paskolą siekia 730 milijonų eurų ir buvo baigti prieš rekomendacijų peržiūrėjimą pagal "Įstatymo dėl atoveikio JAV priešininkams sankcijomis" (CAATSA) 232 skirsnį", — sakoma pranešime.

"Daugiau mokėjimų neplanuojama", — priduria "Wintershall DEA".

"Nord Stream-2" projektu numatoma nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos nutiesti dvi dujotiekio linijas, kurių bendras pajėgumas sieks 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus.

Jungtinės Valstijos aktyviai priešinasi projektui, norėdamos tiekti Europai savo suskystintas gamtines dujas, taip pat Ukraina ir daugelis kitų Europos šalių. 2019 metų gruodžio mėnesį Vašingtonas įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos "Allseas" buvo priversta nutraukti savo darbą projekte. Tuo tarpu Rusija ne kartą pabrėžė, kad dujotiekio statyba atitinka Europos vartotojų interesus ir siekia grynai ekonominių tikslų.

Vokietija pasisako už dujotiekio užbaigimą ir atmeta vienašališkas ekstrateritorines JAV sankcijas.

Tegai:
Vokietija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
О чем другие молчат-III сезон: Кризис в Техасе: факторы, предпосылки и решения, 24.02.2021

Ekspertas patarė Lietuvai išeinant BRELL prisiminti apledėjusį Teksasą

Borisas Marcinkevičius mano, kad Lietuva pati eksperimentuoja, atsisakydama avarinių pajėgumų, kad kovotų su BelAE energija

Energetikos ekspertas Borisas Marcinkevičius interviu Sputnik Lietuva paragino oficialųjį Vilnių, išeinant iš BRELL, prisiminti ir nubrėžti paraleles su situacija, kuri dabar stebima Teksase.

Neįprastai šaltas ir snieguotas oras apėmė kelis JAV regionus, o šalčio aukomis tapo mažiausiai 58 žmonės. Sniego audros ir kiti oro įvykiai milijonams valstijos gyventojų sukėlė didžiulius energijos ir vandens tiekimo sutrikimus Teksase, taip pat eiles prie maisto produktų, kylančias dujų kainas ir daug kitų nepatogumų. Kaip rašo Poweroutage.com, tūkstančiai Teksaso vartotojų neturi elektros.

Marcinkevičius Teksasą pavadino ypatinga JAV valstija — ji izoliuota nuo visų kitų, nes ji nėra sinchronizuota nei su rytine, nei su vakarine energetikos sistema. Be to, nebuvo perteklinių avarinių pajėgumų, o tai taip pat turėjo įtakos tam, kas įvyko.

"Tie nuolatinės srovės įdėklai, kurie leido gauti elektrą iš kaimynų, dėl to, kad šaltis ir sniegas padengė 71 procentą JAV teritorijos ... Nieko neišėjo. Kaimynai neturėjo noro kažką atiduoti — kad tik patiems užtektų. Meksikoje taip pat yra aukų, nes pagrindiniai dujotiekiai iš Teksaso į Meksiką ėjo ir dujos nustojo tekėti per juos. Buvo "linksma" ne tik Teksase, bet ir Meksikoje, kur, regis, ir šalčių nebuvo, bet įvyko dujų ir elektros kainų šuolis", — teigė ekspertas.

Jo nuomone, Baltijos šalys, o ypač Lietuva, turėtų pagalvoti apie tai, kas vyksta JAV, ir atkreipti dėmesį į jų energetinę sistemą. Marcinkevičius priminė, kad Lietuva, skirtingai nei Latvija ir Estija, nuo šių metų pradžios pasitraukė iš BRELL energetiniame žiede dalyvaujančių šalių susitarimo dėl avarinių pajėgumų rezervavimo.

"Buvo sutartis, kad kiekvienas dalyvis rezerve laiko 100 megavatų galingumą. Taigi Lietuva to atsisakė, kad ir kaip būtų keista, kovodama su Baltarusijos atomine elektra. Atitinkamai dabar BRELL avarinių pajėgumų turi Baltarusija, Rusija, Latvija ir Estija. Lietuva atlieka dar vieną eksperimentą su savimi. Ji mėgsta tai daryti, tai yra jos stilius. Negalime tam sutrukdyti", — sakė jis.

Ekspertas mano, kad daug kas Lietuvos energetikos sektoriuje priklauso nuo oro sąlygų Baltijos šalyse. Tai lemia tiek SGD kroviniai, tiek ryšys su Švedija.

Išėjimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atjungti ir sinchronizuoti su Europos elektros sistema per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" ir "Harmony Link". Tai planuojama įvykti iki 2025 metų.

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, kurioms neišvengiamai kils tarifai.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir Baltijos šalims palikus BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Tegai:
energija, Lietuva, BRELL