Elektros perdavimo tinklai

Įvardyta elektros kainų kilimo Lietuvoje priežastis

(atnaujinta 15:31 2021.02.07)
Baltijos šalyse įtakos daugiausia turėjo padėtis rinkoje — mažesni energijos srautai iš Suomijos bei sumažėję srautai iš Švedijos

VILNIUS, vasario 7 — Sputnik. Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje išaugo 7 proc., tiek pat ji kilo ir kitose Baltijos šalyse. Apie tai pranešė nepriklausomas energijos tiekėjas "Elekrum Lietuva".

Lietuvoje elektra kainavo 55,75 Eur/MWh, Estijoje ir Latvijoje — 55,74 Eur/MWh. "NordPool" biržoje elektros energijos kaina per savaitę pakilo 33 proc. iki 52,45 Eur/MWh.

Didžiausią įtaką "NordPool" regione elektros energijos kainoms turėjo šaltesni orai, dėl kurių vartojimo apimtys Šiaurės šalyse išaugo 5 proc., palyginti su praėjusia savaite. Be to, vėjo energijos gamyba sumažėjo 53 proc., o tai taip pat prisidėjo prie kainų didėjimo.

"Tuo tarpu Baltijos šalyse įtakos daugiausiai turėjo padėtis rinkoje, 41 proc. mažesni energijos srautai iš Suomijos bei sumažėję srautai iš Švedijos (SE4), dėl kurių išaugo gamyba Baltijos šalyse", — sakė elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Sausio 25–31 d., palyginti su ankstesne savaite, elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse sumažėjo 4 proc. iki 594 GWh. Lietuvoje elektros energijos suvartojimas sumažėjo 5 proc. ir 255 GWh. Estijoje šis rodiklis krito 4 proc. iki 189 GWh, Latvijoje — 3 proc. iki 150 MWh.

Energijos gamybos apimtys Baltijos šalyse praėjusią savaitę išaugo 15 proc. iki 375 GWh. Lietuvoje energijos gamyba padidėjo 19 proc. iki 98 GWh, Latvijoje — 18 proc. iki 154 GWh, o Estijoje energijos gamyba kilo 8 proc. iki 123 GWh.

Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 63 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 38 proc., Estijoje — 65 proc., Latvijoje — 102 proc. šaliai reikalingos elektros.

Tegai:
kaina, elektros energija, Lietuva, Baltijos šalys
Jūrų prekybos uostas Ust Luga

Baltarusija pradėjo pristatyti savo naftos produktus į Rusijos uostus

(atnaujinta 12:25 2021.03.06)
Planuojama, kad 2021–2023 metais Baltarusijos įmonės Rusijos uostuose perkraus daugiau kaip 9,8 mln. tonų krovinių

VILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Pirmosios Baltarusijos naftos produktų siuntos pristatomos į Rusijos uostus nuo kovo 5 dienos, praneša Rusijos transporto ministerija.

"Kovo 5 dieną į terminalą "Portenergo", jūrų uostą Ust-Lugą keliais traukiniais buvo išsiųsta daugiau nei 5000 tonų baltarusiško benzino", — ministerijos pranešimą cituoja RIA Novosti

Siuntėjas buvo AB "Mozyrio naftos produktų gamykla". Krovinys į "Portenergo" terminalą atvyks kovo 9 dieną.

Antroji siunta iš "Mozyrio NPG" įvyko kovo 6 dieną - buvo išsiųsta 3,6 tūkst. tonų mazuto partija. Krovinys bus perkrautas į Sankt Peterburgo jūrų uostą.

Vasario 19 dieną Maskva ir Minskas pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl bendradarbiavimo Baltarusijos naftos produktų, skirtų eksportuoti į trečiąsias šalis per Rusijos jūrų uostus, gabenimo ir perkrovimo srityje. Dokumente numatyta, kad Baltarusijos įmonės 2021–2023 metais Rusijos uostuose perkraus daugiau kaip 9,8 mln. tonų krovinių.

Praėjusių metų rugpjūtį Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė apie galimą prekybos srautų persiorientavimą iš Baltijos uostų. Rugsėjį Rusijos ir Baltarusijos ministrų pirmininkų derybose buvo aptartas naftos srautų perkėlimas iš Lietuvos uostų į Rusijos uostus, tarp jų ir į Ust Lugą. Taip pat rugsėjį Aleksandras Novakas, tuometinis Rusijos Federacijos energetikos ministerijos vadovas, sakė, kad svarstoma galimybė perkelti naftos produktų srautus iš Baltijos uostų į šiaurės vakarų Rusijos uostus (Ust Lugą, Primorską, Vysocką, Sankt Peterburgą). 

Tegai:
Rusija, Baltarusija
Dar šia tema
Muitininkai vilkiku gabentame silkių krovinyje rado kontrabandinių rūkalų
Pralaimėjo ir liko viena: Lietuva panikuoja dėl Baltarusijos krovinių praradimo
Mirtina avarija Trakų rajone: "Audi" susidūrė su krovininiu automobiliu
Nord Stream-2

JAV imasi tolesnių veiksmų prieš "Nord Stream-2"

(atnaujinta 21:15 2021.03.05)
JAV Finansų departamentas įtraukė vamzdžių klojimo laivą "Fortuna" ir jo savininką į sankcijų sąrašą ir teigė, kad tai dar ne viskas

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. JAV Valstybės departamento atstovas Nedas Praisas (Ned Price) leido imtis tolesnių veiksmų prieš "Nord Stream-2" dujotiekį, pranešė RIA Novosti.

Jis priminė, kad JAV Finansų departamentas įtraukė vamzdžių klojimo laivą "Fortuna" ir jo savininką į sankcijų sąrašą, ir teigė, kad tai dar ne viskas. Jis paaiškino, kad kas 90 dienų Valstybės departamentas turi dalintis su Kongresu informacija apie tai, kokiai veiklai, susijusiai su "Nord Stream-2", yra taikomos sankcijos.

"Jei nustatysime, kad organizacija užsiima veikla, kuriai taikomos sankcijos, kaip parašyta įstatyme <...>, apie tai pranešime kitoje ataskaitoje", — sakė Praisas. Jis pripažino, kad kita tokia ataskaita bus pateikta gegužę.

Anksčiau senatoriai paragino JAV prezidentą Džo Baideną įvesti sankcijas įmonėms, dalyvaujančioms statant dujotiekį "Nord Stream-2". Savo laiške 40 respublikonų senatorių išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Baideno administracija niekada netaikė sankcijų laivams ir įmonėms, dalyvaujančioms tiesiant dujotiekį, o visa informacija apie juos yra vieša.

"Nord Stream-2" projektu numatoma nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendra galia yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — įsipareigojo iš viso finansuoti projektą 50 proc., t. y. iki 950 milijonų eurų.

"Wintershall Dea" paskelbė, kad baigė investicijas į "Nord Stream-2" statybą, iš viso projekto finansavimui skyrė 730 milijonų eurų. 2020 metais "OMV" ir "Shell" paskelbė visiškai įvykdę savo finansinius įsipareigojimus "Nord Stream-2", o Austrijos "OMV" nurodė, kad kaip paskolos dalį į projektą investavo 730 milijonų eurų. "Nord Stream 2 AG" prašymu visi "Nord Stream-2" projekto užsienio partneriai vienu metu skyrė finansavimą jo statybai.

Tegai:
sankcijos, JAV, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Vilnius

Specialistai patarė, kaip pradėti taupyti nuosavam būstui

(atnaujinta 10:39 2021.03.06)
Turėtume realistiškai įsivertinti sumą, už kurią galėtume sau leisti įsigyti būstą. Tuomet suskaičiuoti, kiek reikės sukaupti pradiniam įnašui bei nusimatyti, per kiek laiko tai realu padaryti

VILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Specialistai papasakojo, kaip taupyti nuosavam būstui. Apie tai rašo "Swedbank" spaudos tarnyba.

Nusistatykite tikslą

Elgsenos specialistai pabrėžia, kad norint pasiekti taupymo tikslų, jie turi būti konkretūs, išmatuojami. Todėl tikslas "sutaupyti pradinio įnašo įmokai" nepadės efektyviai jo siekti, greičiausiai būsime linkę atidėlioti taupymo pradžią.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Turėtume realistiškai įsivertinti sumą, už kurią galėtume sau leisti įsigyti būstą. Tuomet suskaičiuoti, kiek reikės sukaupti pradiniam įnašui bei nusimatyti, per kiek laiko tai realu padaryti.

Iš pirmo žvilgsnio 10 tūkst. eurų ar daugiau siekianti suma gali atrodyti neįveikiamai didelė. Tačiau išdalijus ją per, pavyzdžiui, penkerius taupymo metus, tai nebeatrodo kaip misija neįmanoma. Vis dėlto, čia svarbu prisiminti vieną taupymo ir investavimo tiesą — norint efektyviai sukaupti reikiamą pinigų sumą, pradėti reikia kuo anksčiau bei tai daryti reguliariai.

Įvertinkite ir sumažinkite išlaidas

Apskaičiavus, kiek per mėnesį teks atidėti taupymui, gali paaiškėti, kad tiek atliekamų pajamų neturime. Tiesa, nors neretai laikomės nuomonės, kad taupyti mums trukdo nepakankamos pajamos, realybėje tai dažniau nulemia subjektyvios priežastys — mūsų įpročiai ir pasirinkimai, kaip ir kam išleisti pinigus.

Taigi, reikėtų atidžiai įvertinti savo mėnesio išlaidas iki pačių smulkiausių. Pavyzdžiui, kiekvieną darbo dieną perkant puodelį kavos išsinešti, per metus gali susidaryti daugiau nei 500 eurų siekianti suma. Peržvelgus, kaip dažnai naują drabužį ar batų porą pirkome ne todėl, kad reikėjo, o todėl, kad norėjome, atrastume dar daugiau erdvės taupymui.

Tai nereiškia, kad savo išlaidas privalome sumažinti tik iki pačių būtiniausių. Pernelyg smarkiai save ribodami taip pat galime galiausiai prarasti motyvaciją taupyti. Tačiau racionaliai pasverti išlaidas, suskirstyti jas į būtinas ir nebūtinas bei dalį atidėti taupymui teks.

Paieškokite pigesnių būsto nuomos alternatyvų

Kol taupome nuosavam, svetimo būsto nuoma sudaro nemenką mūsų išlaidų dalį. Sumažinę šias išlaidas neabejotinai greičiau pasieksime tikslą mokėti ne būsto nuomos mokestį, o nuosavo būsto kredito įmokas.

Todėl kad ir kaip džiugina nepriklausomybė ir laisvė gyvenant vienam, verta pagalvoti apie kambarioką. Arba paieškoti pigesnio būsto nuomai. Tikėtina, kad dėl to teks laikinai paaukoti dalį patogumų ar estetinio pasitenkinimo namų aplinka, tačiau taip priartėsime prie nuosavų namų slenksčio.

Padidinkite pajamas papildomu darbu

Jei pagrindinės pajamos yra pernelyg mažos, kad susitaupytume reikiamą sumą per priimtiną laikotarpį arba norite paskubinti procesą, verta pagalvoti apie papildomą uždarbį. 

Tam, kad išlaikytume motyvaciją, papildomas darbas neturėtų tapti kančia. Todėl svarstydami apie veiklas, kurios galėtų atnešti papildomų pajamų, pirmiausia turėtume pagalvoti apie tai, ką mėgstame veikti.

Mėgstantiems vairuoti verta pagalvoti apie pavežėjo ar maisto pristatymo į namus darbą. Mylintys gyvūnus galėtų įsidarbinti kačių ar šunų auklėmis, kuriems savo augintinius galėtų patikėti atostogų išvykstantys žmonės. Jaučiantys pašaukimą edukuoti kitus turėtų įvertinti galimybę, pavyzdžiui, mokyti lietuvių kalbos šalyje gyvenančius užsieniečius.

Tai — tik dalis darbų, kurie gali atnešti papildomų pajamų. Taip pat galima pamėginti monetizuoti savo hobius ir talentus. Net ir papildomas 100 eurų per mėnesį atskaičius mokesčius metų gale virstų apčiuopiama 1,2 tūkst. eurų suma.

Tegai:
būstas, Swedbank
Dar šia tema
Atskleista, kokia antrojo karantino įtaka gyventojų finansams ir jų emocinei būsenai
Lietuva daugiau pardavė į užsienį nei importavo
Toliau dirbti išėję į pensiją ketina kas antras Lietuvos gyventojas, rodo tyrimas