VILNIUS, vasario 8 — Sputnik. 2019 metais ES vyresnės nei 65 metų moterys gavo pensiją, kuri vidutiniškai buvo 29 proc. mažesnė nei vyrų. Apie tai praneša statistikos agentūra Eurostatas.
Palyginti su 2010 metais, vyrų ir moterų pensijų skirtumas yra penkiais procentiniais punktais mažesnis.
Nors moterys gavo mažesnes pensijas visose ES valstybėse, skirtumas buvo didelis. Didžiausias skirtumas pastebėtas Liuksemburge, kur vyresnės nei 65 metų moterys gavo 44 procentais mažesnę pensiją nei vyrai.
Po Liuksemburgo seka Malta ir Nyderlandai (po 40 proc.), Kipras (39), Austrija (37) ir Vokietija (36).
Lietuvoje šis rodiklis siekė 18,7 proc., Latvijoje — 14,8, Estijoje — 2,8.
2019 metais vyresnių nei 65 metų pensininkų, kuriems gresia skurdas, dalis ES sudarė 15,1 proc. Nuo 2014 metų šis rodiklis palaipsniui augo.
Užpernai vyresnių nei 65 metų pensininkų, kuriems gresia skurdas, dalis daugumoje ES valstybių svyravo nuo 10 iki 30 procentų. Latvija tapo reitingo antilydere (54 proc.). Antrąją vietą užėmė Estija (51 proc.), trečiąją — Bulgarija (36), ketvirtąją — Lietuva (35).
Žemiausi rodikliai buvo Liuksemburge (septyni procentai), Slovakijoje, Prancūzijoje, Danijoje (9 procentai visose trijose šalyse) ir Graikijoje (10 procentų).
VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Nuo pirmadienio, kovo 8 dienos, turgavietės prekiautojai galės teikti paraiškas gauti vienkartinę 300 eurų pagalbą, praneša Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtą turgavietės mokesčio kompensavimo tvarką, pagal kurią turgavietės prekiautojai galės gauti šias kompensacijas, patvirtino Vyriausybė.
Turgaviečių prekiautojai iki šių metų birželio 1 dienos Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sistemoje "Mano VMI" turės užpildyti paraišką gauti kompensaciją. Tinkamų finansuoti turgavietės prekiautojų sąrašą sudarys VMI, o galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo priims Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Prieš skiriant paramą bus tikrinama, ar turgaus prekiautojai nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki gruodžio 16 d. buvo įgiję verslo liudijimą arba įregistravę individualią veiklą ir yra pateikę metinę pajamų deklaraciją už 2019 metus ir ar jie atitinka kitus nustatytus reikalavimus.
Vienas prekiautojas galės gauti vieną kompensaciją nepriklausomai nuo turimų prekyviečių skaičiaus.
Anot pranešimo, priemonei įgyvendinti skirta 2 mln. eurų — jų pakaks 6,67 tūkst. prekybininkų paremti. Kompensacijos dydis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad viena turgavietės prekybos vieta mėnesiui vidutiniškai kainuoja 155 eurus.
VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Padidėjus vandens lygiui Nemune, Kauno hidroelektrinė didina elektros energijos gamybą, praneša bendrovė "Ignitis gamyba".
Prasidėjus pavasariui, žymiai padidėjo vandens prietaka į Kauno marias. Jeigu vandens lygis Kauno mariose toliau kils, tai turės įtakos ir Nemuno vandens lygiui žemiau Kauno hidroelektrinės užtvankos.
Atsižvelgiant į pritekamo vandens kiekį, šiuo metu jau dienos metu Kauno HE dirba išnaudodama visus 4 hidroagregatus, o marių vandens lygis palaikomas apie 10–20 cm žemiau nei normali patvanka. Vis dėlto jei Nemunas į Kauno marias vandens atplukdytų dar daugiau, elektrinė daugiau gamintų ir nakties metu tam, kad vandens lygis Kauno mariose būtų išlaikytas tvenkinio naudojimo taisyklėse numatytose ribose.
"Ignitis gamyba" primena, kad Kauno marios nebuvo suprojektuotos sukaupti potvynio debitą, todėl hidroelektrinė neturi galimybės mariose kaupti ar išleisti per daug vandens. Kad išlaikytų tinkamą Kauno marių lygį, per parą Kauno HE per turbinas turi praleisti maždaug tiek pat vandens, kiek ir priteka į Kauno marias.
Trečiadienio ryto duomenimis, Nemuno debitas ties Kauno HE buvo 320 m3/s. Nemuno debitui viršijus 600 m3/s, situacija būtų suvaldyta atidarius Kauno HE pralaidas ir nuleidus vandens perteklių iš Kauno marių.
Pastarąjį kartą Kauno HE pralaidas teko atidaryti 2013 metų pavasarinio potvynio metu. Pagal prognozuojamą Nemuno debitą, šį pavasarį pralaidų atidarymas taip pat mažai tikėtinas.
VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Lietuvos gyventojai skundžiasi problemomis, susijusiomis su Klaipėdos uosto veikla.
Kaip praneša Klaipėdos uosto spaudos tarnyba, į administraciją kreipėsi gyventojas, kuris nurodė, kad ant namų langų pastebimos geležies rūdos dulkės, o vasario pabaigoje keletą naktų buvo fiksuotas triukšmas.
Reaguodama į gautą gyventojo skundą dėl taršos, uosto direkcija sukvietė į nuotolinį pasitarimą atsakingas aplinkosaugos, NVSC institucijas, uosto krovos įmonės, gyventojų atstovus. Anot Uosto direkcijos vadovų, pasikartojanti taršos problema turi būti suvaldyta.
"Gyventojai skundžiasi – yra problema, kuri siejama su uosto veikla. Todėl, Uosto direkcijos nuomone, tai yra visų institucijų, atsakingų už visuomenės sveikatą, aplinkosaugą, taip pat ir uosto įmonių pareiga šią problemą spręsti. Kituose panašiuose uostuose taip pat yra kraunami tokie kroviniai, bet situacija yra suvaldoma. Todėl taršos sprendimo būdai pagal esamus reikalavimus ir normas turi būti atrasti ir Klaipėdoje“, – teigė Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.
Uosto direkcija raštu kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamentą, Aplinkos apsaugos agentūrą, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą, prašydama skubiai paimti mėginius ir nustatyti, ar tarša susijusi su uosto veikla.