COVID-19 testai

Verslui bus skirta 30 mln. eurų darbuotojams testuoti

(atnaujinta 18:44 2021.02.08)
Už skiriamas lėšas numatoma testuoti apie 100 tūkst. darbuotojų, vienas žmogus per tris mėnesius galėtų būti patikrintas 12 kartų

VILNIUS, vasario 8 — Sputnik. Vyriausybė pirmadienio susitarime sutarė skirti 30 mln. eurų darbuotojų testavimui nuo koronaviruso, praneša Ekonomikos ir inovacijų ministerijos spaudos tarnyba.

Verslui bus iš dalies atlyginamos išlaidos už sveikatos priežiūros įstaigose darbuotojams atliktus greituosius tyrimus ir testus. Bus kompensuojama 8 eurai už vieną greitąjį serologinį antikūnų tyrimą ir 12 eurų už greitąjį antigeno testą. 

"Norime, kad verslas sklandžiai ir saugiai galėtų tęsti veiklą, dėl to inicijuojame testavimo kompensaciją įmonėms, kad jos galėtų reguliariai testuoti savo darbuotojus. Ši parama ne tik sumažins darbuotojus jau testuojančių įmonių išlaidas, bet ir, tikimės, paskatins tai daryti daugiau įmonių. Reguliarus testavimas leis itin greitai atsekti užsikrėtimo atvejus, taigi įmonės apsaugos savo darbuotojus ir galės veikti be priverstinių pertraukų", — sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  

Skaičiuojama, kad už skiriamas lėšas bus galima testuoti apie 100 tūkst. darbuotojų, o vienas žmogus per tris mėnesius galėtų būti patikrintas 12 kartų.

Kompensacijas gaus smulkusis ir vidutinis verslas, įskaitant dirbančiuosius savarankiškai, jei jų veiklos buvo apribotos antrojo karantino metu. Į pagalbą galės pretenduoti tie verslai, kurie per pastaruosius dvejus metus nėra išnaudoję 200 tūkst. eurų valstybės pagalbos kartelės. 

Darbuotojams tyrimai turi būti atliekami reguliariai, kompensacijos už juos bus pervedamos įmonėms periodiškai pagal atliktų tyrimų skaičių.

Karantinas Lietuvoje galioja nuo lapkričio 7 iki vasario 28 dienos. Nuo gruodžio 16 dienos pradėti taikyti sugriežtinti karantino ribojimai. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje per 14 pastarųjų dienų patvirtintų COVID-19 atvejų skaičius yra 350,1 atvejo 100 tūkstančių gyventojų.

Tegai:
verslas, karantinas
Nord Stream-2

Senatoriai paragino Baideną įvesti sankcijas prieš "Nord Stream-2"

(atnaujinta 15:57 2021.03.05)
Laiške, kurį pasirašė 40 respublikonų senatorių grupė, išreiškiamas susirūpinimas, kad Baideno administracija niekada netaikė sankcijų laivams ir įmonėms, dalyvaujančioms dujotiekio statyboje, o visa informacija apie juos yra vieša

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Senatoriai paragino JAV prezidentą Džo Baideną įvesti sankcijas įmonėms, dalyvaujančioms statant dujotiekį "Nord Stream-2". Atitinkamas pranešimas spaudai buvo paskelbtas oficialioje senatoriaus Džono Baraso (John Barrasso) svetainėje.

Laiške, kurį pasirašė 40 respublikonų senatorių grupė, išreiškiamas susirūpinimas, kad Baideno administracija niekada netaikė sankcijų laivams ir įmonėms, dalyvaujančioms dujotiekio statyboje, o visa informacija apie juos yra vieša.

"Administracijos nesugebėjimas nustatyti ir taikyti naujų sankcijų rodo jos norą leisti prezidentui Putinui nutraukti mūsų dujų tiekimą Europai ir padidinti geopolitinį svertą. Mes raginame administraciją ištaisyti savo klaidingus veiksmus greitai ir visapusiškai įgyvendinant JAV įstatymuose numatytas sankcijas", — rašoma paskelbtoje laiško ištraukoje.

Anksčiau "The National Interest" taip pat paragino Baideną "paskelbti šachą ir matą" "Nord Stream-2" dujotiekiui ir neatsisakyti spaudimo Europos įmonėms. Straipsnio autorius pabrėžia, kad bet kokie JAV žingsniai sukels jo partnerių nusivylimą, o tai rodo padidėjusią Rusijos įtaką regione. Žurnalistas pabrėžia, kad nacionaliniai JAV interesai reikalauja nutraukti "Nord Stream-2".

"Nord Stream-2" projektu numatoma nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendra galia yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — įsipareigojo iš viso finansuoti projektą 50 proc., t. y. iki 950 milijonų eurų.

"Wintershall Dea" paskelbė, kad baigė investicijas į "Nord Stream-2" statybą, iš viso projekto finansavimui skyrė 730 milijonų eurų. 2020 metais "OMV" ir "Shell" paskelbė visiškai įvykdę savo finansinius įsipareigojimus "Nord Stream-2", o Austrijos "OMV" nurodė, kad kaip paskolos dalį į projektą investavo 730 milijonų eurų. "Nord Stream 2 AG" prašymu visi "Nord Stream-2" projekto užsienio partneriai vienu metu skyrė finansavimą jo statybai.

Tegai:
Rusija, JAV, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

Pralaimėjo ir liko viena: Lietuva panikuoja dėl Baltarusijos krovinių praradimo

(atnaujinta 12:31 2021.03.05)
Lietuva negali žaisti savo geopolitinių žaidimų, o pasikliauti Europos partneriais dabar net neverta, nes visi yra už save, mano ekspertas Igoris Šatrovas

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Lietuva gali užsidirbti pinigų tik iš "Rusijos grėsmės", nes ji prarado Rusijos ir Baltarusijos tranzitą. Taip interviu Sputnik Lietuva teigė politologas, Nacionalinio šiuolaikinės ideologijos plėtros instituto direktoriaus pavaduotojas Igoris Šatrovas, komentuodamas Lietuvos valstybės saugumo departamento pranešimą, kuriame Rusijos Federacija vadinama pagrindine "grėsme" nacionaliniam saugumui.

Pasak jo, Lietuva aktyviai sujudo būtent todėl, kad Minskas nukreipia savo transporto srautus iš Baltijos šalių į Leningrado srities uostus.

"Atitinkamai Baltijos šalys praranda daug pinigų ir nebėra galimybės kitaip užsidirbti, išskyrus politines deklaracijas. Man atrodo, kad paskutinių pastabų priežastis yra Baltarusijos reakcija į Lietuvos įsikišimą, tiesioginį Lietuvos kišimąsi į Baltarusijos vidaus reikalus, dėl kurio <...> iš esmės nutrūko ekonominiai santykiai su Lietuva", — sakė jis.

Pasak Šatrovo, Baltarusija palaikė Baltijos šalių uostus, kurie nukentėjo netekę Rusijos tranzito.

"Dabar visa tai artimiausiais mėnesiais sustos, ir manau, kad Baltijos šalių sostinėse dėl to kyla panika", — pridūrė ekspertas.

Jis pažymėjo, kad Lietuva įsitraukė į "šaltą politinį karą" su Baltarusija.

"Manau, kad šiuo atveju Lietuva tiesiog pralaimėjo šioje istorijoje. Lietuva yra per maža, kad galėtų žaisti savo geopolitinius žaidimus, o pasikliauti Europos partneriais šiuo metu neverta. Dabar visi yra už save. <...> Šiuo atveju Lietuva liko viena", — apibendrino jis.

Pastaruoju metu Rusija stiprina savo uostų veiklą Baltijos šalyse. Kaip pažymėjo buvęs Latvijos ekonomikos ministras Viačeslavas Dombrovskis, Rusija, anksčiau naudojusi tranzitą per Baltijos uostus, jau dešimt metų stato ir plėtoja nuosavus uostus.

Baltijos šalys mano, kad Rusijos Federacija siekia "atimti iš Baltijos šalių tranzitą", tačiau Maskva paprasčiausiai nenori priklausyti nuo šalių, kurios demonstruoja nedraugišką ir nestabilų požiūrį.

Baltijos šalių politikai ir ekspertai ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos krovinių kiekio sumažėjimo Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostuose.

Krovinių nukreipimo iš Baltijos uostų klausimas taip pat iškilo Baltarusijoje po griežtų Lietuvos pareiškimų ir veiksmų, susijusių su situacija po prezidento rinkimų, kuriuos, oficialiais CRK duomenimis, laimėjo Lukašenka.

Vasarį Maskvoje buvo pasirašytas tarpvyriausybinis susitarimas dėl bendradarbiavimo organizavimo Baltarusijos naftos produktų, skirtų eksportuoti į trečiąsias šalis per Rusijos jūrų uostus, gabenimo ir perkrovimo srityje.

Dokumente numatyta, kad Baltarusijos įmonės 2021–2023 metais Rusijos uostuose perkraus daugiau nei 9,8 mln. tonų krovinių.

Tikimasi, kad pirmieji Baltarusijos užsienio prekybos kroviniai bus gabenami per Rusijos jūrų uostus kovo mėnesį.

Tegai:
uostas, krovinių vežimas, Baltijos šalys
Dar šia tema
Paaiškėjo, per kokius Rusijos uostus gali būti gabenami Baltarusijos naftos produktai
Lietuvoje Minsko sprendimas dėl naftos produktų perorientavimo pavadintas politiniu 
Klaipėdos uoste perkrauta 12,8 procentų daugiau krovinių nei 2020 metų sausį

"Eurovizija" itališkai: žymi dainų šventė Sanremo mieste

(atnaujinta 10:29 2021.03.05)
Dar 1960-aisiais Tarybų Sąjungoje pamėgtas festivalis jau beveik 70 metų teikia karjerą naujiems atlikėjams. Išsami informacija — Sputnik Lietuva nuotraukose

Dalyvavimas Sanremo festivalyje žymėjo daugelio dabar garsių italų dainininkų, tokių kaip Andrea Bocelli, Paola ir Chiara, George'o, Laura Pausini, Eros Ramazzotti ir Gigliola Cinquetti, karjeros pradžią.

Sanremo festivalis transliuojamas Europos transliuotojų sąjungos šalyse ir yra vienas pagrindinių įvykių Italijos žiniasklaidoje. Todėl nenuostabu, kad kiekvieno konkurso sprendimas beveik visada sukelia daug diskusijų ir nesutarimų.

  • © REUTERS / Alessandro Garofalo

    Kasmetinis italų dainų festivalis rengiamas Sanremo mieste. Šiemet jis prasidėjo kovo 2 dieną ir baigsis kovo 6 dieną.

  • © REUTERS / Alessandro Garofalo

    Konkursas yra originalių italų kompozitorių dainų, kurios anksčiau nebuvo atliekamos viešai, konkursas.

  • © REUTERS / Alessandro Garofalo

    Nugalėtojas išrenkamas profesionalios žiuri sprendimu arba visuomenės balsavimu. Manoma, kad būtent šis festivalis įkvėpė kurti "Euroviziją". Nuotrauka: dainininkas Achille Lauro.

  • © REUTERS / Alessandro Garofalo

    Beje, tradicija rinkti dalyvį, kuris atstovaus Italijai "Eurovizijos" konkurse, buvo atkurta 2011 metais. Nuotraukoje: laidų vedėjas Amedeo Sebastianas su futbolininku Zlatanu Ibrahimovičiumi.

  • © REUTERS / Alessandro Garofalo

    Pirmasis festivalis Sanremo mieste įvyko 1951 metų sausio 29–31 dieną. Ir buvo transliuojamas per radiją "Rai 1". Jame dalyvavo tik vienas duetas ir du dainininkai.

  • © REUTERS / Alessandro Garofalo

    Pirmoji konkurso tiesioginė televizijos transliacija įvyko 1955 metais. Kasmet nuo 1984 metų išskyrus 2004 metus, konkursas vyko dviejose grupėse: apdovanojimai pradėti teikti nominacijoje "Nauji balsai".

  • © REUTERS / Alessandro Garofalo

    Aštuntajame dešimtmetyje vis labiau populiarėjant festivaliui už Italijos ribų, apie tai sužinojo ir Sovietų Sąjunga, pirmiausia iš daugelio išgarsėjusių dalyvių: Domenico Modugno, Adriano Celentano, Mina, Gianni Morandi. Nuotraukoje: aktorė Matilda De Angelis ir futbolininkas Zlatanas Ibrahimovičius.

  • © REUTERS / Alessandro Garofalo

    1986 metų balandžio 9 ir 12 dienomis "Ostankino" koncertų studijoje vyko koncertai "Sanremo gėlės ir dainos Maskvoje", kuriuose pasirodė dauguma festivalio dalyvių, vedėjai buvo Milva ir Ala Pugačiov bei "Melodia" įmonė 1987 metais išleido dvigubą albumą.

  • © REUTERS / Alessandro Garofalo

    1987 metais Pugačiova tapo pirmąja tarybine festivalio viešnia, paskutiniame vasario 7 dienos vakare pristatė konkurso dalyvius: grupę "Le Orme", taip pat padainavo savo dainą "Nado že".

  • © REUTERS / Alessandro Garofalo

    2001 metais valstybiniuose Kremliaus rūmuose vyko koncertas "Sanremas Kremliuje", o po to kelis kartus buvo surengti panašūs koncertai (tarp jų "2004 metų Sanremas Kremliuje renka draugus", 2004 metais "Retro FM Sanremo" 2013 m.), šiuose koncertuose pasirodė daugelis skirtingų metų festivalio nugalėtojų ir dalyvių.